judúoti, -úoja, -ãvo
1. palengva judėti: Judúo [ja] javai, krūmai, kad vėjis pučia. Kad klevas judúoja, tad sulos neduoda. Neišmatyt, eina ar stovi – vos tik juduoja. Žemė sudreba, miestai bei palociai ima juduoti. Judúojąs paviršius. O kai aš jojau pro vykšnelių sodelį, o aš išvydau sadulą juduojančią. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbuodamos.
2. palengva judinti, supti: Naktį vaiką smarkiai nesupk, tik judúote judúok! Vėjelis kvietkeles juduoja. Vaiką ant kojų senelis vis juduodavo.
atjudúoti. Vaiskas atjudúoja, t. y. ateina judėdamas. Žiūriu – jau ji atjudúoja iš kluono su didelėm rezginėm šiaudų.
nujudúoti. Vanduo sudrums – tas nujudãvo, t. y. nusistojo.
sujudúoti. palengva sujudėti: Ir pakilo vėjelis, sujudãvo laivelis, ir paskendo bernelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.