kabarkšė́ti, kabárkši, -ė́jo.
1. pykšėti, bildėti, daužyti, barškinti: Nekabarkšė́k su lazdom – išbudinsi. Jis prieis kur prie tvoros ir kabárkši lazdele. Šeimininkas tyli, kabarkši botkočiu į rogių priekį. Moterys ir pẽčius pleška, kabarkši – ruošos sąjūdis.
2. eiti pykšint, bildant, barškinant: Kur tu kabárkši su lazda pasiramsčiuodamas?
atkabarkšė́ti. ateiti kaukšint kuo: Atkabárkši senelis su lazda.
iškabarkšė́ti. išeiti kaukšint kuo: Iškabarkšė̃s gal kada ir senis. Iškabárkši da pro duris ir sodan.
nukabarkšė́ti. nueiti, nukaukšėti: Nukabárkši lazdele pasispirdamas ir laukan.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.