atkaitinti

kaĩtinti (-yti), -ina, -ino.

1. šildyti: Kalvis sėdėjo ant mūrio, nugarą kaitindamas į prikūrentą krosnį. Po valandos rausvas dangaus kraštas lyg kaitinama geležis išsiplėtė. Kaitinu alų, gausi karštimo. Kaitina mi saulė. Kaitinu (šildau ant ugnies) . Saulė kaitina. Medų kaĩtink padėjęs po pečiumi. Saulė tep kaitina, tep kaitina, kad kiaušinį smėlyje gali išsikept. Kaĩtyk kruopas. Mano rašteliai, o vivingrieji, saulei kaitinant dar pablizgėste! Man baltas kojas rasos plauja, saulutė kaitina veidan. Matušele, juk tu mums verdi košę ir kaitini pieną. Ar neturiat kaitintų kopūstų? Kaitinamoji lemputė. Žiūrėk, ir vaikai kaitinas prieš saulę. Tu tik kaĩtinies ir kaĩtinies prieš saulę kap paršėkas. Eję į pirtį kaitintis. O ten gulėjo šamas, kaitinosi pakrašty [upės].

2. kelti karštį, vidaus šilumą; uždegti: Auksas šaltas, o kaitina žmones. Baudžiavų panaikinimas kaitino žmonių jausmus.

3. pliekti, mušti: Ar gerai botagas kaitina? Tegul jūs padus kaitina bambuso smūgiai! Paėmęs lazdą ka ėmė kaĩtyt!

4. raginti: Seniai jau kaitina: atiduok ir atiduok pinigus.

5. bėgti, skuosti: Ale tai smarkiai kaĩtina: jo nė kiškis nepavytų.
akìs kaĩtinti turėti gėdą, gėdintis: Tu padarei ką, o aš turiu akìs kaĩtinti. Taip apsikiaulinęs, dabar kaĩtink nuo žmonių akìs. Ir man už jus reik akìs kaĩtinti. Padarys ką duktė, o motina prieš visus turi akìs kaĩtyti.
apkaĩtinti.

1. apšildyti: Jei dum (dviem) katilam galiat medų apkaitinti, tai juo greitesniai atliksit.

2. įvaryti į prakaitą, kiek sušildyti: Šienas apkaitina žmogų besidarbuojant. Važiuodamas apkaitinau arklį – neduok gerti.
atkaĩtinti.

1. antrąkart kaitinti, atšildyti: Aš atkaĩtinau vandenį, t. y. atšildžiau. Reik jam atkaitinti viralą. Atkaitinti kopūstai man skaniau.

2. įkaitinti, sušildyti: Įkišiu į ugnį, atkaĩtint noriu [vinį]. Ji vandenį iki verdant atkaitino.
dakaĩtinti. baigti įkaitinti: Visai neleistinas kalimas nedakaitinto ar jau atšalusio plieno.
įkaĩtinti

1. įšildyti: Kalvis greitai įkaitino geležį. Raudonai įkaĩtinta geležis. Įkaĩtinai tu pečių, kad duoną gali iškepti. Įkaityk šaltį. ugnimi. Įsikaĩtink gerai atsigulęs saulėje.

2. kelti karštį, vidaus šilumą; uždegti: Įkaĩtinti (kraują). Kai vargas įkaĩtina, vargo nebebijo. Kautynių įkaitintas aš nepastebėjau, kas vyksta aplink.

3. labai įkyrėti, įsipykti: Tai įkaĩtino man ta ragana. Kai jis tau ten įkaĩtins gerai, tai kraičius palikusi namo parkursi.
iškaĩtinti.

1. išlaikyti, įšildyti karštyje: Iškaitink kaldrą po pečium. Jau tiek iškaĩtyta varškė, kietas bus sūris. Iškaĩtinti (saulėje). Vaikas išsikaĩtino ant saulės. Reikia išsikaĩtinti gerai pirtyje, tai visos ligos išeis.

2. padaryti, kad iškaistų, sukaistų: Jie pirma iškaitina (varinėja, kol iškaista) arklį, o paskui pjauna.

3. suvartoti ar išeikvoti kaitinant, šildant: Daug lytaus išlijo, daug giedros iškaitino, daug sniego iškrito.
nukaĩtinti

1. įkaitinti 1: Nežinomas karštis dar smarkiau jam nukaitino veidą.

2. šildant, kaitinant sunaikinti, nutirpyti: Saulė nukaitino sniegą nuo laukų.

3. sušildyti, įvaryti į prakaitą: Nevyk, be arklį nukaĩtysi.

4. nubėgti, nudrožti: Tai smarkiai nukaĩtino zuikis per papartyną.
pakaĩtinti

1. pašildyti, padeginti; pavirinti, pakepinti: Pakaitink taukų su bulbėm. Kai buliavų (bulvių) blynus kepdami biškį pakaĩtina (padegina), tai jie esti gardesni. Aš noriu pakaityt šitą krepšiuką. Saulele motule, pakaĩtyk! Nejaugi jums sunku ben subatoj pakaitinti vandenį ir galvas ištrinkti? Vandens pakaĩtinti. Vilkas tik paskaĩtyt išeina ant lauko. Ir aš noriu [pirty] paskutinį sykį gerai pasikaitinti.

2. pašildyti ataušusį, kiek atšildyti: Pakaĩtintų kruopų pavalgęs šieno nepjausi. Valgį pakaĩtyti, atšildyti.
parkaĩtinti. smagiai pareiti, pardrožti: Vyrai ir motriškosios, anksčiaus parkaitinę namon, susirinko visi į didelį būrį.
pérkaitinti, perkaĩtinti

1. per daug kaitinant peršildyti: Jeigu párkaitinsi pieną, tai sūris bus trupus. Neperkaĩtink pieno!

2. perkirsti, sušerti: Gerai tik pérkaitink botagu, žiūrėk, kaip vaikpalaikis pasitaisys.
prikaĩtinti. prišildyti: Pusbliūdį prikaitino taukų.
akìs prikaĩtinti prikentėti gėdos: Žmonelė dėl savo vyro, užtenka, prikaĩtina akìs.
sukaĩtinti.

1. sušildyti: Sukaitinu. Sukaĩtink medų. Aš imu, sukaĩtinu pieną ir suraugiu sūrį. Reik pyragiukams varškę sukaĩtinti. Avižas sukaitintas pri kaklo tvėrė.

2. sukelti karštį, vidaus šilumą, uždegti: Pirmieji širdies jausmai lietuviškai man krūtinę sukaĩtino, sudrebino.

3. įvaryti į prakaitą: Sukaĩtino, apkaitino arklį.

4. padaryti, kad sukaistų, sugestų: Miltus maiše sukaĩtino.
užkaĩtinti

1. pradėti kaitinti, šildyti: Ir užkaitino kaitrioji saulelė, ir nušildė vasaros ledelį. Kaip užkaĩtins, parvesk arklius namo.

2. užkirsti: Kap užkaĩtino botagu! Užkaĩtino par kulnis. Užkaĩtinau su bizūnu tokiai panai, tujau apsiramino, ne taip audras kela.

3. užraginti, užspirti: Užkaitinau, kad atiduotų skolą. Užkaĩtino rusas vokiečius (ėmė spausti, mušti, vyti) . Kai užkaĩtino, tai per tvorą kad dūmė!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atkaitinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x