.
kãkinti, -ina, -ino. kakti. Pakėlęs nosį ten kakinas, bet grįždams nežin [o],
kur kišti rankas. Aš kãkinuos namuon.
atkãkinti. atvykti: Atkãkinu. Jis pats. atsikakinęs.
iškãkinti. iškakti 1: Iškãkink sūnų, t. y. išsųsk.
nukãkinti. nukakti: Nukãkink ir jį, kur aš kanku. Jūs mano žilus plaukus su sielvartu į grabą nukakintumbit. Ilgai truko, kol per žemes bei jūres, per kalnus bei daubas nusikãkino. O sturliuks. į arčiausius krūmus vos nusikakino slėpties.
parsikãkinti parvykti: Parsikakino jis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.