atkalùs, -ì. atbulas:
1. Eina kaip vėžys atkalùs.
2. Duok ãtkalia ranka į sprandą – ir atsitrauks. Baigęs gerti, tankistas atkalia ranka nusišluostė lūpas. Atkaliaĩs ratais neilgai važiuosi.
atkaliaĩ. Tas stulpas atkaliaĩ stovia, reik pataisyti. | Tenai nuo jų pirkinėjo ir atkaliai (atgal) savo prekę jiems pardavojo.
3.
atkaliaĩ. Atkaliai sakė.
4. su stačia atkalte: Atkalì štulė (kurios nugara visai stačia, negalima patogiai atsilošti) .
5. atšipęs: Atnešė tokį ãtkalų kirvį, su anuo neįkirsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.