.
kapnóti, -ója, -ójo
1. po truputį lesinėti; nenoromis valgyti, knaibyti: Vištos kapno [ja] grūdus. | Eik šalin čia nekapnójęs, turbūt nenori valgyti!
2. sėdomis snaudžiant galvą kinkuoti: Jis kapnojo nosimi, iš visų jėgų stengdamasis pakelti sunkią kaip švininė buožė galvą.
3. lašnoti: Jau nelyja, tik kapnoja nuo stogų. Pradeda kapnóti, t. y. lyti.
4. joti ar važiuoti, kad būtų girdėti arklių kojų ar pasagų kaukšėjimas, bidzenti: Arkliai palengva per purvynę kojom kapnojo. Visada aiškiai kapnodavo ristele.
5. pamažu kapoti: Jos šnekučiavosi, kapnodamos kauptukais žemę. Tu malkas kapnoji it šatrus.
nósimi kapnóti snausti: Taip prisisiurbė (prisigėrė), jog, sėdėdamas kėdėje, tik kapnojo nosim. Našlaitė po dienos nuovargio pradėdavo kapnoti nosim.
atkapnóti. pamažu atbėgti, atbidzenti: Ir jis su kuineliu iš paskos atkapnoja.
nukapnóti. pamažu nubėgti, nubidzenti: Kada tokiu arkliu nukapnósi?
sukapnóti. sulesti: Vištos kapnódamos sukapnójo visus miežius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.