kejóti, -ója, -ójo
1. klejoti, kliedėti: Sūnus, karščiais sirgdamas, kejó [ja],
t. y. kalba be nuomonės. Juokais, juokais, kai ligonis kejot pradėjo, tada vienas daktaro, kitas kunigo. Kejója žmogus mirdamas. Ar tu sapnuoji, ar kejoji? Užvakar susirgo, vakar pradėjo kejóti, o šiandien jau ir gatavas (mirė) . Kaimynas turbūt mirs – jau ėmė kejóti.
2. niekus kalbėti, plepėti, tauškėti: Ko čia niekus kejóji, net sarmata klausytis. Niekus kejóji. Kažką kejója, nei suprast negalima.
3. klaidžioti, klajoti, bastytis.
atkejóti. suprasti, atsigodėti, susiorientuoti: Vos šiaip taip atkejojau, kaip audeklą suverti į nytis. Vaikščiojom vaikščiojom po mišką, kol šiaip taip atkejójom, kur yra namai.
prikejóti. priklejoti, prisapnuoti: Žmogus sapnuodamas visko prikejóji – ir būtų, ir nebūtų daiktų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.