atkerėti

.
kerė́ti, kẽri (-ė́ja), -ė́jo

1. burti, žavėti: Ašarėlės sūrios krito vandenin – jos mane užbūrė kerinčia ugnim. Graži naktis kerėja žmones. Vėžiai, kerimi šviesos, bėgo mauruotu dugnu. Moka jis gerai kerė́ti.

2. lemti, spėti, pranašauti: Daugelis keri, kad bus ankstyva žiema. žiūrėti: Kerėjau, kad būtų dargana eiti vogti miško, t. y. žiūrėjau.
apkerė́ti, àpkeri (-ė́ja), -ė́jo

1. užburti: Tavo žvilgsnis mane apkeri. Šimonienė savo karves apkerėjusi, kad pieno daugiau duotų. Kaip apkerėtas jojo Jonas ir klausė. Gal papirko kokį burtininką, ir tas jos vyrą apkerėjo. Ar tą spyną kas apkerė́jo, kad negaliu atrakinti! Ragana apkerė́jo mano vaiką.

2. pavydžiu žvilgsniu pakenkti: Jis apkerė́jo anam, t. y. pavydėjo jamui, ir dėl to išdvėsė jo visi gyvuoliai.
atkerė́ti, àtkeri (-ė́ja), -ė́jo. atburti: Palauk, aš tave vėl atkerėsiu. Jį atkerės kitas, išmintingesnis raganius. Nuvažiavo jis ir pas tą prūsą, kad jį atkerėtų.
įkerė́ti, į̃keri (-ė́ja), -ė́jo. įburti: Gal čia kieno įkerė́ta.
nukerė́ti, nùkeri (-ė́ja), -ė́jo. užburti: Aš nukerė́jau tau, t. y. pasistebėjau iš tavęs, ot tau bloga pasidarė. Nukerė́jo žmonės, tai reikia parūkyt.
pakerė́ti, pàkeri (-ė́ja), -ė́jo. užburti: Kai išėjo vaikai, ji nusekė paskui tylomis, kaip daro raganos, ir pakerėjo visus miško šaltinius. Senis kažkokiu pakerėtu žvilgsniu sekė staklių mechanizmą. Pakerė́tas gyvuolis padvėsė. Lobiai tie buvo pakerė́ti. Ta lazda buvusi pakerėta. Gal čia kas man pakerėjo, kad nieko negaliu padaryt. Apsivilkau išvirkščius marškinius, kad kas nepakerėtų.
prikerė́ti, prìkeri (-ė́ja), -ė́jo

1. ką prie ko arba kur kerint pritvirtinti: Ką ant kokios vietos (ant kokio daikto) prikerė́ti.

2. daug ko priburti: Ach, kad tau ragana tiek prikerėtų, kiek tu man pažadėjai!

3. išburti: Ir susirūpino, susimąstė senė, ar čia buvusi Dievo valia, ar pikto velnio pagunda, raganiaus prikerėta.
sukerė́ti, sùkeri (-ė́ja), -ė́jo. sužavėti, užburti: Gal miestas apleistas ar kerėte sukerėtas? Atžindėlis nieko sukerėti negali.
užkerė́ti, ùžkeri (-ė́ja), -ė́jo.

1. užleisti burtus ant ko nors: Žmonės mano, kad jį monai užkerėję, kai jisai sėdėjo ant Šmėklų kalno. Kuodelis, matyt, užkerėtas: verpsi neverpsi, vis tiek nesuverpsi. Anejau ažkerėtan dvaran, kur nei gyvos dūšios. Nesiseka ir nesiseka – jau čia kas užkerė́jo. Kiba kas užkerėjo, kad nepajudinčiau.

2. padaryti tokį didelį įspūdį, kad kas lyg užburtas jaustųsi: Tie paveikslai užkerės kiekvieną iš pirmo žvilgsnio. Gamta tokią dieną žmogų užkeri kaip koks pasakų burtininkas.

3. užstatyti; užtverti: Kelias užkerėtas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kerė́ti, </b>kẽri (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">burti, žavėti: </span> Ašarėlės sūrios krito vandenin – jos mane užbūrė kerinčia ugnim. Graži naktis kerėja žmones. Vėžiai, kerimi šviesos, bėgo mauruotu dugnu. Moka jis gerai kerė́ti. <br/>2. <span class="explanation">lemti, spėti, pranašauti: </span> Daugelis keri, kad bus ankstyva žiema. <span class="explanation">žiūrėti: </span> Kerėjau, kad būtų dargana eiti vogti miško, t. y. žiūrėjau. <br/><b>apkerė́ti, </b>àpkeri (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">užburti: </span> </span> </span> Tavo žvilgsnis mane apkeri. Šimonienė savo karves apkerėjusi, kad pieno daugiau duotų. Kaip apkerėtas jojo Jonas ir klausė. Gal papirko kokį burtininką, ir tas jos vyrą apkerėjo. Ar tą spyną kas apkerė́jo, kad negaliu atrakinti! Ragana apkerė́jo mano vaiką. <br/>2. <span class="explanation">pavydžiu žvilgsniu pakenkti: </span> Jis apkerė́jo anam, t. y. pavydėjo jamui, ir dėl to išdvėsė jo visi gyvuoliai. <br/><b>atkerė́ti, </b>àtkeri (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">atburti: </span> Palauk, aš tave vėl atkerėsiu. Jį atkerės kitas, išmintingesnis raganius. Nuvažiavo jis ir pas tą prūsą, kad jį atkerėtų. <br/><b>įkerė́ti, </b>į̃keri (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">įburti: </span> Gal čia kieno įkerė́ta. <br/><b>nukerė́ti, </b>nùkeri (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">užburti: </span> </span> </span> Aš nukerė́jau tau, t. y. pasistebėjau iš tavęs, ot tau bloga pasidarė. Nukerė́jo žmonės, tai reikia parūkyt. <br/><b>pakerė́ti, </b>pàkeri (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">užburti: </span> </span> </span> Kai išėjo vaikai, ji nusekė paskui tylomis, kaip daro raganos, ir pakerėjo visus miško šaltinius. Senis kažkokiu pakerėtu žvilgsniu sekė staklių mechanizmą. Pakerė́tas gyvuolis padvėsė. Lobiai tie buvo pakerė́ti. Ta lazda buvusi pakerėta. Gal čia kas man pakerėjo, kad nieko negaliu padaryt. Apsivilkau išvirkščius marškinius, kad kas nepakerėtų. <br/><b>prikerė́ti, </b>prìkeri (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">ką prie ko arba kur kerint pritvirtinti: </span> Ką ant kokios vietos (ant kokio daikto) prikerė́ti. <br/>2. <span class="explanation">daug ko priburti: </span> Ach, kad tau ragana tiek prikerėtų, kiek tu man pažadėjai! <br/>3. <span class="explanation">išburti: </span> Ir susirūpino, susimąstė senė, ar čia buvusi Dievo valia, ar pikto velnio pagunda, raganiaus prikerėta. <br/><b>sukerė́ti, </b>sùkeri (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">sužavėti, užburti: </span> Gal miestas apleistas ar kerėte sukerėtas? Atžindėlis nieko sukerėti negali. <br/><b>užkerė́ti</b>, ùžkeri (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">užleisti burtus ant ko nors: </span> Žmonės mano, kad jį monai užkerėję, kai jisai sėdėjo ant Šmėklų kalno. Kuodelis, matyt, užkerėtas: verpsi neverpsi, vis tiek nesuverpsi. Anejau ažkerėtan dvaran, kur nei gyvos dūšios. Nesiseka ir nesiseka – jau čia kas užkerė́jo. Kiba kas užkerėjo, kad nepajudinčiau. <br/>2. <span class="explanation">padaryti tokį didelį įspūdį, kad kas lyg užburtas jaustųsi: </span> Tie paveikslai užkerės kiekvieną iš pirmo žvilgsnio. Gamta tokią dieną žmogų užkeri kaip koks pasakų burtininkas. <br/>3. <span class="explanation">užstatyti; užtverti: </span> Kelias užkerėtas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.