kibildúoti, -úoja, -ãvo. kìbilduoti, -uoja, -avo
1. eiti šlubuojant, krypuojant: Kibildúo [ja],
o kas – nepažįstu. Monika pasakojo vyrui, kaip Kaziuką pamatė kibilduojant. Senis kibilduoja namo. Kibildúoji kibildúoji ir vis ant vietos.
2. šuoliais bėgti, kabalduoti: Jau arkliai bekibildúojantys numo.
3. judėti, klibėti, klebetuoti: Kibildúoja stalas. Pársimetęs tekinis kìbilduoja. Lenta teip nestipriai prikalta, vėjuotie ir kibildúo [ja]. | Kibilduoja (svyrinėja į šalis) grabas, nešamas ant morynių.
4. trankyti, kratyti: Negali nė pasėdėti, teip kibilduo [ja] [važiuojant per nelygią pievą, akmenis].
atkibildúoti. atšlubuoti, atkrypuoti: Senis jau atkibildúoja, pasiremdamas lazda. Atkibildúo [ja] ir tas ruišis į perenę. Ateina ožka, atkibilduoja, barzda žemę šluodama. | Ir Pranas savo ožkom (prastais arkliukais) atkibilduoja (atvažiuoja) .
nukibildúoti.
1. nueiti šlubuojant: Nukibildavo Šviesusis prie aukos mažais žingsniukais, lydimas Tamsiojo. Šuo nukibildavo sau per laukus.
2. šuoliais nubėgti, nukabalduoti: Mūsų karvės pri Pociaus nukibildãvo.
parkibildúoti.
1. pareiti šlubuojant, krypuojant: Šiap tep parkibildavom.
2. šuoliais parbėgti, parkabalduoti: Jau arkliai parkibildãvo.
sukibildúoti. šuoliais subėgti, sukabalduoti: Jau visi gyvoliai sukibildãvo į laidarą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.