atkibti

kìbti, kim̃ba, kìbo

1. kabintis, segtis, lipti prie ko: Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla]. Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio. Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų. Knypkis nenor kibti. Šalta, lūpos kimba. Pakaitę miltai, dėl to ir duona kimbanti išejo. Klijai nu ženkliuko nusitrynę ir nebekim̃ba. Sakai kim̃ba pri rankų. Ot šalta – rankos prie klemkos kimba! Viskas kimba į krūvą. Ar tie klijai gerai kim̃ba?. Su kimbančioms (dažančiomis) žolėms gal viską nudaryti. Gero dalgio ašmenys vienodai kimba į kietą sukrų (cukrų) . Į gegužės mėnesio baigą visi laukų darbai kibo viens už kito (ėjo be pertraukos vienas paskui kitą) . Tau juokai nekimba (neima juokai), tu visumet susiraukęs. Man juokas kimba veikiai. Nebkim̃ba miegas pabaidytam (nebeima miegas) . Nekibo kalba (nesimezgė, nesirišo), tad negeistinas svečias greitai išsinėšino. Šaltis į nagus kim̃ba. Šią naktį kibo į langus (truputį pašalo) . Šįryt ir į langus biškį kìbę. Geras mokslas ar kibs taip greitai kaip blogas? Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba (jeigu žmogus nepatinka, tai į jį nė nepažiūri) . Atsargumas tik seną kimba, nuo jauno bėga. Bloga žolė geros dirvos nekimba, piktos kalbos doro žmogaus nelimpa.

2. lipti. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo. Gal kokia nedora arba kimbanti liga? Ar ta yra kimbanti liga? Pri tokių kailių nekibo maro liga. Suskis kimba nuo vieno arklio kitam. Kim̃bamą liga tura.

3. griebti, čiupti, stverti: Namų šunelis, drauge buvęs, kibo už jo žambo ir cypdamas traukė laukan. Motina, kibusi už rankelių, norėjo vesti namo – ši nejo. Kibk mune už rankos. Kad aš į vėputinį įvirtau, tu munęs nekibái. Vilkas jau buvo bekimbąs į koją. Bobelė kìbo į kepures. Ko kimbi į plaukus kaip šikšnosparnis! Ar nematai, kad Juzis kaltas – kìbk į kalnierių ir vesk pas tėvo teisybės ieškoti. Nekìbk už karšto gelžies, o nagus nudegsi. Nekibk to dirbti, ko būtinai nemoki. Kasparas pirma gerai apsvarsto ir tik tuomet kimba už darbo. Giriasi lapė kiškį pagavus, o šunys jau uodegon kimba. Skęsdamas ir į britvą kimba. Žvirbliai norėjo vienas antram į kuodus kibtis. Jei kimbas su nagais į sieną, būs piktas šuo. Kibos kibos šulinės rentiniu ir išsikabino iš šulinės. Kimbuos į laivo briaunas. Medžioklės šunys liuob kibsis į avis. Ans manė kibtis į tą žemę. Skęsdams ir į britvą kimbas.

4. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: Kibo vaikas į mokslą kaip bitė į žiedą. Nuo pat pirmos dienos tvirtai kibome į darbą. Ot, kad taip į uždavinius kibtum! Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus. Vyrai abu kaip parinkti, į darbą kimba kaip slibinai. Kur kas geriau ir išmintingiau būtų grįžti į savo kaimą ir tenai kibti prie ūkio darbų. Mužikas kìbo už darbo ir pripylė vežimą su auksu. Šeimyna kibo į javus, kurius netrukdamys nuvalijo. Supykusys kibo į ginklą. Kibo grumties vyrs su vyru. Kibo ardyti šniūrus, atvartas, kairiošius. Duokš arbatininką, kibsim į arbatą (imsim gerti arbatą) . Kìbkim, vyrai, kelkim! Sutikusi meisterį, Simą ar Joną ką nešant, kimba padėti. Tabokas kimba į trečius lapus (pradeda leisti trečius lapus), lytaus gavęs. Juk taipgi ir būdavo nuo amžių: kas pajėgesnis, tas ir kibdavo į gyvenimą (stengdavosi prasigyventi, įsitvirtinti) . Reikia kibti į gyvenimą (dirbti, neatsilikti nuo gyvenimo) . Pasisakė ketąs šarpiai kibties už tą darbą, bet tujaus smarkiai susirgęs. Voras kibosi su dviguba energija vyrus perkalbinėti. Mėginkite kibtiesi į pramonę. Simanas kim̃basi an žemę.

5. ieškoti priekabių: Nekibk prie nekalto žmogaus. Ištisą dieną prie visų kimba. Pasigėrei kaip kiaulė ir dabar kimbì pri munęs. Be reikalo kimbi į mane dėl niekų. Brolių vaikai kibsis pri butos (norės butą gauti) .

6. įkyriai prie ko lįsti, prisikabinti: Kimba sūnus prie motinos ir prašo nors rublio. Iš bažnyčios pareinant, pri jos kibo ir lydėjo lig pat namų. Ir puodus laižo, ir prie meisos kimba, ir net į sriubą pula.
kibtinaĩ. Nekibtinaĩ to jis davė.

7. kabinėtis, meilintis: Prie jaunų mergų kimba kaip smala prie tekinio. E, brolau, tu per daug prie mergų kimbì! Neblogas vyrukas, už tai ir panos smarkiai kim̃ba. Sako, jam nė į galvą – į kitas nekim̃ba. Buvo kimbama motriška (prie jos kibo vyrai) .

8. kabintis už meškerės. Šiandie gerai kimba – jau aukšlių pusę kapos turiu. Ešeriai geriau kimba po lytaus. Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! Nė viena žuvis už meškerės nekim̃ba. Nė spanga nekim̃ba į meškerę.

9. priešintis (veiksmu, ne žodžiu): Prieš šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu.

10. imtis, ristis, grumtis: Kibos kibos, ritos ritos – nėko nepadarė. Tas vyras davai kibties su tuo smaku. Aš šiandien jau kelis kartus ejau kibtis.

11. kimti: Kaklas jam kim̃ba ir balsas švarkšta.
į akìs (į ãkį, į krūtìnę) kìbti lįsti, kabintis prie ko, priešintis, nenusileisti: Nekìbk tu jam į ãkį, ba kai gausi! Ko tu čia kimbi į akis, kad tau nieks nieko nedaro! Toks piemuo – jau kimba dideliam vyrui į krūtinę.
antkìbti. prisikabinti, prilipti iš viršaus: Veizėk, tau ant nugaros dideliausis kleckas antkìbęs.
apkìbti

1. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apkìbs. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba. Atsikėlė paršas iš migio, visas apkìbęs šiaudagaliais. Obelių šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių. Pamatė gražią aukštą obelį, obulais apkibusią. Medžių šakas apkimba sniegas. Išorinės sienos buvo apkibusios baltomis šerkšno samanomis. Apsikimba rankos, ir pirštai nebebijo usnų, bulves kasant.

2. apstoti, apspisti ką nors: Vaikai apkìbo parvažiavusį iš miesto tėvą. Apkibo kaip musės medų. Mokiniai kibte apkibo laikraštį. Apkibo visos muno naujį sijoną čiupinėti. Šit moteriškė, apkibusi iš visų pusių mažais vaikais.

3. supulti, sukibti: Apkibo talka ir suvežė visus javus iš lauko.

4. apkabinti: Ir Žemaitės pirštai, sugrubę nuo sunkių darbų, apkibo plunksną. Apkibau ponią (apkabinau kojas) ir išprašiau. Ponas apkibo ąžuolą, ans šast ir užmetė virvę, pririšo tą poną prie ąžuolo. Jaunikis apkibo marčios gražųjį pavidalį. Kadangi varpstis drauge į vandenį įmestas tapė, moteriškė, jį apsikibusi, pradėjo pagalbos šaukti. Apsikibęs mano rankas pakinkavo, parodė kūlimo natą, ir kūliau nu devynerių metų su spragilu.
atkìbti.

1. atsiklijuoti, atlipti, atsikabinti: Popieriai seklyčioj atkibo.

2. atstoti, atsitraukti: Duok jam ropių, tegul atkimba. Kosulys nuo jos neatkibo.
įkìbti.

1. tvirtai įsikabinti, įsitverti į ką nors: Jurgiuo šuo įkìbo į blauzdą. Aš jam įkibaũ su nagais į čiupryną. Papykęs įkìbo vaikui į plaukus. Bijau! – sušnabždėjo Kaziukas, tėvui į skverną įkibęs. Inkorus įkimba. Inkarui įkibus, laivas stovi vietoje. Jie tą mergučę įkibę draudžia (labai prašo pabūti) . Jau į aštuntą dešimtį įkibáu (pradėjau aštuntą dešimtį metų) . Mažieji nueisią jo keliais ir turėsią, kaip į gyvenimą įkimba (prasigyvena) . Šuo, metęs kaulą, dar spėjo vilkui įsikibti į uodegą. Sužeistasis laikėsi kruvinom rankom įsikibęs į rogių atlošą. Įsikibo į plaukus ir peša. Įsikibo kaip barsiukas į tešmenį. Įsikìbo kap dieglė į rankovę (neatsitraukia) . Įsikibo Monika sau į galvą ir ilgai viena pati sau verkė. Yra gyvulių, kurie, kaip ir augalai, įsikibę laikosi žemės. Jis laikėsi, įsikibęs į jo ranką. Pagrindinė kolūkinio judėjimo grandis, jo vyraujanti šiuo momentu forma, į kurią reikia dabar įsikibti, yra žemės ūkio artelė. Nuogomis rankomis ir karštomis širdimis įsikibome į juodą tėvų žemę. Liksim čia, vis kaip nors įsikibsim (įsitaisysim, prasigyvensim) . Žmogus laikėsi darbo įsikibęs. Į mus įsikibo smarkus vėjas. Aš pats visur einu įsikìbęs (viską pats prižiūriu) . Širdis į svietą įsikibusi (prisirišusi) . Paskubom perbėgo lapelį ir įsikibo į vieną žodį laiško pabaigoje. Senas vyras, o įsikibo į mergą (įsimylėjo mergą) kaip pusbernis.

2. įsmigti, įstrigti į ką nors: Į jo sielą kiekviena mintis įkimba lyg replės. Jausmas į širdį įkimba. Stogas to numo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų. Žibt ugnis ir įkibo į skiedas. Liepsna įkibo į sienas. Paršalau, ir įkibo kosulys. Ilgai serga, must, stipriai liga įkìbo. Į mane įkibo liga. Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį. Šaltis įsikibo Viliui į veidą.

3. įsikabinus, įsistvėrus į ką nors, laikytis, turėtis: Vaikas įsikìbdamas eina. Palaipstais lipa vaikas, kur įsikìbti galia. Iš turtingos butos kartais [per ugnį] neliekt žmogui nė mieto arba baslio įsikibti. Seni, greitai lipk, į vortinklį įsikìbk. Alksniais įsikibdamas nusileidau į daubą. Kai aš iš ligos pakilau, kai (vos) tik įsikibdamà paėjau.

4. smarkiai įsitraukti, įnikti į kokį darbą: Matyt, jis jau įkibo kažkur į didelius reikalus. Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas. Sėdaus ir įkibau rašyti. Piotras duonos gabalėliu dažė iš lėkštės šiltą padažą, paskum įkibo į košę (ėmė su noru valgyti košę) . Viščius įsikibo į kumpį.

5. pasiryžti, užsispirti: Giminės įsikibo gyvenimą (ūkį) atimti.
į kuodùs įsikìbti susipešti: Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo.
į mótriškos sijõną įsikìbti. vesti: Ka par ankstie įsìkimba į mõtriškos sijõną, nėks nebišeita.
į sijõną įsikìbti. per daug klausyti (žmonos): Toks tai ne vyras, kuris yra įsikìbęs į bobos sijõną.
į šìrdį įkìbti patikti: Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest. Į širdį įkibo mun tas paršjonis.
nukìbti.

1. nusikabinti nuo ko nors: Erkė neprigėrusi nenukimba nuo kailio.

2. nusitverti už ko nors: Nenukim̃ba už darbelio nė par kiek laiko. Nesu nukìbusi už bulvių mentės (nesu bulvių kasusi) .

3. nukabti, nusvirti žemyn: Jo ilgos ausys nukibo, jis gulėjo ant šono.
pakìbti

1. pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: Rasos karolėliai žieduose pakibo. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant blakstienų. Iškrito jam ašaros, karštos, didelės, ir pakibo ant žilos barzdos. Pats jis pakibo ant kumelės. Jis pakibo ore ant medžio šakos. Apkabino, pakibo ant jo kaklo. Kilpai užsinėrus, kiškelis pakimba ore.

2. prilipti; prisikabinti iš apačios: Klumpiai pakibo, ir paslydau. Nusigrandyk, eidamas į vidų, tavo klumpiai yr pakibę.

3. paimti už rankos, po ranka: Atradusi draugę, pakimba po pažastim ir nebepaleidžia. Gaidienė, pakibusi Vilių, staiga pareiškia nebenorinti kaip ožka šokinėti. Aitra ir Ramūnas nori Tairą pakibti po rankų. Vilkas, pasikibęs Martynaitytę, išėjo kviesti kaimynų į vestuvių atšventę. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti.

4. paturėti, palaikyti, padėti kam, ką keliant, traukiant: Opa, vyrai, pakìbkiam ir pakelsiam akmenį! Reik pakìbti bent į kalną. Jei pakimbì, ir įtrauka vežimą, o jei nepakìbsi, pradės nirsti arklys.

5. truputį kabintis. Eisiu žvejoti, bene pakibs.

6. pradėti priešintis, grumtis: Nepakibsi priš tokią galybę!

7. pasmukti žemyn, kiek nukabti: Moters pakibusi apatinė lūpa tintaliavo. Skrybėlaitė pakibus ant šono. Kreivosios linijos apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela.

8. laikytis, susilaikyti viršuje, nesiremiant į ką nors; laikytis, susilaikyti ore, erdvėje: Bėgimas nuo greito ėjimo skiriasi tuo, kad būna vienas momentas, kai abi kojos atitrūksta nuo žemės, ir kūnas pakimba ore. Tuoj merga ir pakìbo ore. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas. Džiaugsmingai nusigiedrijusiame danguje vėl pakibo raibi vanagai. Žemė laisvai pakibo pasaulio erdvėje. Saulė didžiuliu rausvu rutuliu pakibo akiratyje. Viršum aikštės buvo žemai pakibęs juodas šlapias dangus. Viršum perono buvo pakibusi speiguota migla. Beviltiško liūdesio pajutimas pakibo ties vežimu, tyliai riedėjusiu vieškeliu. Pakibo tiršta, kamuojama tyla. Fašistinė grėsmė buvo pakibusi ties visu žemės rutuliu. Viršum jų nelaimė pakibusi – tą jaučia mano širdis.
orè pakìbti likti be rezultatų, neišspręstam: Imperialistų politika Kinijoje pakibo ore. Visas klausimas pakimba ore. Pasitarimai pakibo ore.
prikìbti

1. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) . Spaliai prikìbę. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo. Marškiniai pri nugaros prikìbo bedirbant. Stumk pri sienos, ir prikibs – toki nuskrendusi ta gaspadinė. Vos paspė (jo) dasilytėt vilnų – ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukt. Prikibo kaip smala pri tekinio. Prikibo kaip pikis pri dugno. Taip prikìbo, ka [d] nė su dantims neatplėši. Prie draugystės lietuviškų laikraščių prikibo „naujas“ sąnarys po vardu „Nauja Aušra“. Neprikibo (negavau, neprisidėjo) man nė lito, o išuogavau visą dieną. Geras muzikantas – prikimba (prisiderina, pritaria) greitai. Jau ji prie jo, atrodo, labai prikìbus (pamilusi) . Sodžiuje kalba, kad tu mūsų Juozą prikibai. Marytė prie mūsų Kazimiero prikibo. Paskutiniais metais seniui dusulys prikibo. Prie manęs prikibo dusulys. Atriekta riekė nebeprikibs. Labai drūčiai ji prisikibusi prie žmogaus.

2. prilipti. Tėvas bijojo, kad tymai jų vaikams neprikibtų. Nieks nedrįso jos dasilytėti, nes nuogąstavo, kad liga neprikibtų. Daktarui maro liga prikìbo. Negaliu suprasti, nu ko prikìbo rauplės mūsų vaikams, kad aplinkuo nėkas nesirgo. Vincei suskis nu Jonio prikìbo. Saugokis, kad neprikibtų liga. Džiova prikibo. Kas tą lazdą radęs paims, tam tavo karpa prikibs, o nu tavęs nugis.

3. įsitverti, įsikabinti: Dar laikosi jaunuolis, prisikibęs prie lentos galo. Trys žmonės, kurie prie jo prisikibę yra, nuskęsta draug su juomi. Prisikibo pri rankos ir nuejo.

4. įkyriai lįsti, prisikabinti prie ko (ppr. ko nors prašant, reikalaujant, siūlant ką): Jis prikibo vestis Petrą pas save. Anundis taip prikimba su savo siūlymais. Ir kogi tu prikibai prie manęs, iš tikro? Aš prie jos prikibęs tariau: „Motinele, padainiuok mums kokią norint senų dienų dainelę“. Ūkininkas. negalėjo užsiturėti nesijuokęs, o ūkininkė prikibo: pasakyk ir pasakyk, ko juokeisi. Prikibo pati prie Petro, kad pasakytų, kur buvo. Ko čia dabar prikibái kaip šlapias lapas? Prikibo it smala. Kostantas prie Marelės prikibęs lygu smala prie tekinio. Ko prikibai prie vaiko kaip liga? Ko prikibai kaip činčibaras? Prikibai kaip erkė prie šuns snukio. Prikibo pri manęs kaip piktas piningas. Prikibo kai kaškis.

5. padaryti priekaištą; rasti priekabių: Antanas, apeidamas ūkį, prie nieko rimtai negalėjo prikibti. Dirbk kaip reikiant, kad niekas negalėtų prikibti.

6. prisijungti, pritapti prie ko nors: Anudum bešnekant, prikibo kaži koks nepažįstamas žmogus.

7. palaikyti, padėti, prisidėti savo jėga, kam ką keliant, traukiant: Kaip prikibau aš, tujau vežimą įstūmėm į jaują. Prikibk, susiedeli, iš anos pusės, vienas neatkelsiu. Kad nebūtų prikibę vyrai, būčiu nepakėlęs tą maišą grūdų. Karvė, už pasturgalį su pyna prikimbamà, atsikela.

8. prisikabinti. Šiandien buvo gerai meškerioti: nepaspėjai įmesti, kaip tuo [j] ir prikibo.
sukìbti.

1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno [je] vieto [je] sukibusius lakštus. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų. Sukibo prie kits kito. Pyragai po pečiumi kildami sukimba. Vėjas pustė nesukibusį smėlį vėpūtėsna. Nuo kalkių veikimo dirva sukimba į gabaliukus. Žemė laikosi sukibus į žirnio ar riešuto dydžio grumstelius. Stambi miltai – duona nesukibs. Žiūrėk, kad kleckai nesukibtų! Anudu y [ra] draugai, sukibę kibiai. Kai Gražulė. kelas, rietai sukibę (tokia riebi) . Sukibus reikalams būrio žmonių, pasidarius jiems vienu kelmu, mes jau gauname draugiją.

2. susidraugauti: Mūsų vaikai sukìbo, ir vienas be antro nė valandelės. Juk anuodu tesukìbo nu tų talkų.

3. susikabinti į ką nors, susmigti: Daug vėžių sukìbusių į anos. vilnas. Pagonys sukibo į aną ir pradėjo draskyti it šunys maitą. Iki barnių nepriėjo, o jau plaukuosna sukibo. Kaip ten mun sukibs į kudlas, tai būs jomarkas. Į mane sukibo vaikų būrys. Tik berniukas vargų neužmirš, jie erškėčiais į širdį sukibo.

4. susikabinti vienam su kitu, susiėmus laikytis draugėje: Visa veselija, į vieną kektą sukibę, sukas sukinį. Sukibo į ratą aplink jį. Dvi sukibę pušys sverdėjo. Kiemai buvo sukibę (vienas prie kito, susisiekdavo), susišaukti galėjai. Susikibę kaip skruzdės pavasarį. Mergaitės vaikščiojo susikibusios.

5. supulti (ką veikti), sukrusti: Sukibę visi pavertė žabarų vežimą. Tuojau visi sukibo į darbą. Visiems sukibus, namus pastatysim. Sukibusys visi ąžuolą kirsti. Turkai gynės, bet prancūzai kaip sukibo, tujau juos atmušė nu jūros pašalio. Jei ale viena tų ar tų nor medaus vogti, bitys tokią sukibusios šalin velka arba nužudo. Sukìbkiat šluoties, vaikai, sukìbkiat! Vyrai, sukibkiat su buomais, ir įkelsma rąstą.

6. susiimti, pradėti muštis, peštis, ginčytis, bartis: Senis sukibo su ja į ginčą. Ir kad sukibs vyrai peštis! Abu rikiu sukibo grumties. Išpuolusi įgulė atrėmė kryžeivius ir į aiškią mūšą sukibo. Nė pats nepajutau, kaip mes susikibom už krūtinių. Nežinia, su kuo rytoj susikibsime kovoj. Namie tai kai advikatai susikìbę, o kai išeina lauka, tai sukloję pečius eina. Jis norėjo pagaliau susitikti su šiuo dingusiu priešu, susikibti su juo. Priešai smarkiai susikibo. Povilas gynė savo teises, susikibdavo su didesniais. Juodu buvo smarkiai susikibę, vos nesusimušo. Susikìbo kaip katės, ir perskirti nemona (negalima) . Susikibo į krūtis. Suskìbo į kalnierius abu.

7. rūgstant sutirštėti: Pienas benorįs sukibti, jau gyžtąs.
užkìbti.

1. prilipti prie ko nors iš viršaus: Rodos, gerai užkìbo.

2. nutverti, pagriebti už ko nors: Užkìbsiu už gerklės ir pasmaugsiu.

3. užsilaikyti, užkliūti už ko nors: Biskį užkibo prabajukas už grandies. Dantis nesveikas, saldainės užkibo – tik smilksi.

4. užsikabinti (ppr. už meškerės) . Šito [je] sietuvo [je] man trys ešeriai užkibo. Pastebėjus, kad jau užkibęs lydys, virvelė traukiama iki loto. Ant mestos meškerės užkibs žuvis. Sakyk, ar užkibs (užaugs, užderės) be trąšų rugiai?

5. užkimti. Užkibo gerklė, negaliu pašnekėti. Meilės mėnesį gegužė tiek daug gieda, kad gerklė užkimba net. Nuvargau šaukdamas, gerklė užkibo mano. Vakar dar šiaip taip iššnekėjau, o šiandien kaklas suvisam užkìbo. Mano kaklas užkibęs. Balsas užkìbo. Su užkìbusiu balsu negaliu beišdainiuoti. Tigrio balsas, kaip paprastai kačių balsas, yra lyg užkibęs. Laidokas nuėjo ir vėl sugrįžta užkibęs, perkriokęs.

6. kabėti už ko užsikabinusiam: Vienas iš būrio žmonių patraukė kopėčias, ir pristavas užkibo ant vartų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kìbti, </b>kim̃ba, kìbo<br/>1. <span class="explanation">kabintis, segtis, lipti prie ko: </span> Purvas kibo prie naginių, kone kas žingsnis reikėjo plėšte plėšti koją. Minkyk, jei dar prie rankų kim̃ba [tešla]. Kibiraĩ kim̃ba prie drabužio. Kibių sėklos kim̃ba prie žmonių rūbų. Knypkis nenor kibti. Šalta, lūpos kimba. Pakaitę miltai, dėl to ir duona kimbanti išejo. Klijai nu ženkliuko nusitrynę ir nebekim̃ba. Sakai kim̃ba pri rankų. Ot šalta – rankos prie klemkos kimba! Viskas kimba į krūvą. Ar tie klijai gerai kim̃ba?. Su kimbančioms <span class="explanation"> (dažančiomis) </span> žolėms gal viską nudaryti. Gero dalgio ašmenys vienodai kimba į kietą sukrų <span class="explanation"> (cukrų) </span>. Į gegužės mėnesio baigą visi laukų darbai kibo viens už kito <span class="explanation"> (ėjo be pertraukos vienas paskui kitą) </span>. Tau juokai nekimba <span class="explanation"> (neima juokai), </span> tu visumet susiraukęs. Man juokas kimba veikiai. Nebkim̃ba miegas pabaidytam <span class="explanation"> (nebeima miegas) </span>. Nekibo kalba <span class="explanation"> (nesimezgė, nesirišo), </span> tad negeistinas svečias greitai išsinėšino. Šaltis į nagus kim̃ba. Šią naktį kibo į langus <span class="explanation"> (truputį pašalo) </span>. Šįryt ir į langus biškį kìbę. Geras mokslas ar kibs taip greitai kaip blogas? Kad širdžiai netinka, tai nė akys nekimba <span class="explanation"> (jeigu žmogus nepatinka, tai į jį nė nepažiūri) </span>. Atsargumas tik seną kimba, nuo jauno bėga. Bloga žolė geros dirvos nekimba, piktos kalbos doro žmogaus nelimpa. <br/>2. <span class="explanation">lipti</span>. Taip užgrūdintas kūnas nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia liga į jį nekibo. Gal kokia nedora arba kimbanti liga? Ar ta yra kimbanti liga? Pri tokių kailių nekibo maro liga. Suskis kimba nuo vieno arklio kitam. Kim̃bamą liga tura. <br/>3. <span class="explanation">griebti, čiupti, stverti: </span> Namų šunelis, drauge buvęs, kibo už jo žambo ir cypdamas traukė laukan. Motina, kibusi už rankelių, norėjo vesti namo – ši nejo. Kibk mune už rankos. Kad aš į vėputinį įvirtau, tu munęs nekibái. Vilkas jau buvo bekimbąs į koją. Bobelė kìbo į kepures. Ko kimbi į plaukus kaip šikšnosparnis! Ar nematai, kad Juzis kaltas – kìbk į kalnierių ir vesk pas tėvo teisybės ieškoti. Nekìbk už karšto gelžies, o nagus nudegsi. Nekibk to dirbti, ko būtinai nemoki. Kasparas pirma gerai apsvarsto ir tik tuomet kimba už darbo. Giriasi lapė kiškį pagavus, o šunys jau uodegon kimba. Skęsdamas ir į britvą kimba. Žvirbliai norėjo vienas antram į kuodus kibtis. Jei kimbas su nagais į sieną, būs piktas šuo. Kibos kibos šulinės rentiniu ir išsikabino iš šulinės. Kimbuos į laivo briaunas. Medžioklės šunys liuob kibsis į avis. Ans manė kibtis į tą žemę. Skęsdams ir į britvą kimbas. <br/>4. <span class="explanation">imti ką smarkiai veikti, sukrusti: </span> Kibo vaikas į mokslą kaip bitė į žiedą. Nuo pat pirmos dienos tvirtai kibome į darbą. Ot, kad taip į uždavinius kibtum! Juozapėlis rimtai kimba pavyti draugus. Vyrai abu kaip parinkti, į darbą kimba kaip slibinai. Kur kas geriau ir išmintingiau būtų grįžti į savo kaimą ir tenai kibti prie ūkio darbų. Mužikas kìbo už darbo ir pripylė vežimą su auksu. Šeimyna kibo į javus, kurius netrukdamys nuvalijo. Supykusys kibo į ginklą. Kibo grumties vyrs su vyru. Kibo ardyti šniūrus, atvartas, kairiošius. Duokš arbatininką, kibsim į arbatą <span class="explanation"> (imsim gerti arbatą) </span>. Kìbkim, vyrai, kelkim! Sutikusi meisterį, Simą ar Joną ką nešant, kimba padėti. Tabokas kimba į trečius lapus <span class="explanation"> (pradeda leisti trečius lapus), </span> lytaus gavęs. Juk taipgi ir būdavo nuo amžių: kas pajėgesnis, tas ir kibdavo į gyvenimą <span class="explanation"> (stengdavosi prasigyventi, įsitvirtinti) </span>. Reikia kibti į gyvenimą <span class="explanation"> (dirbti, neatsilikti nuo gyvenimo) </span>. Pasisakė ketąs šarpiai kibties už tą darbą, bet tujaus smarkiai susirgęs. Voras kibosi su dviguba energija vyrus perkalbinėti. Mėginkite kibtiesi į pramonę. Simanas kim̃basi an žemę. <br/>5. <span class="explanation">ieškoti priekabių: </span> Nekibk prie nekalto žmogaus. Ištisą dieną prie visų kimba. Pasigėrei kaip kiaulė ir dabar kimbì pri munęs. Be reikalo kimbi į mane dėl niekų. Brolių vaikai kibsis pri butos <span class="explanation"> (norės butą gauti) </span>. <br/>6. <span class="explanation">įkyriai prie ko lįsti, prisikabinti: </span> Kimba sūnus prie motinos ir prašo nors rublio. Iš bažnyčios pareinant, pri jos kibo ir lydėjo lig pat namų. Ir puodus laižo, ir prie meisos kimba, ir net į sriubą pula. <br/><b>kibtinaĩ</b>. Nekibtinaĩ to jis davė. <br/>7. <span class="explanation">kabinėtis, meilintis: </span> Prie jaunų mergų kimba kaip smala prie tekinio. E, brolau, tu per daug prie mergų kimbì! Neblogas vyrukas, už tai ir panos smarkiai kim̃ba. Sako, jam nė į galvą – į kitas nekim̃ba. Buvo kimbama motriška <span class="explanation"> (prie jos kibo vyrai) </span>. <br/>8. <span class="explanation">kabintis už meškerės</span>. Šiandie gerai kimba – jau aukšlių pusę kapos turiu. Ešeriai geriau kimba po lytaus. Kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! Nė viena žuvis už meškerės nekim̃ba. Nė spanga nekim̃ba į meškerę. <br/>9. <span class="explanation">priešintis (veiksmu, ne žodžiu): </span> Prieš šeimininkę kibti nesiryžo Petriukas: žinojo, kad nepergalės. Liksiu – neliksiu, bet kibsiu. <br/>10. <span class="explanation">imtis, ristis, grumtis: </span> Kibos kibos, ritos ritos – nėko nepadarė. Tas vyras davai kibties su tuo smaku. Aš šiandien jau kelis kartus ejau kibtis. <br/>11. <span class="explanation">kimti: </span> Kaklas jam kim̃ba ir balsas švarkšta. <br/><b> į akìs (į ãkį, į krūtìnę) kìbti</b> <span class="explanation">lįsti, kabintis prie ko, priešintis, nenusileisti: </span> Nekìbk tu jam į ãkį, ba kai gausi! Ko tu čia kimbi į akis, kad tau nieks nieko nedaro! Toks piemuo – jau kimba dideliam vyrui į krūtinę. <br/><b>antkìbti</b>. <span class="explanation">prisikabinti</span>, prilipti iš viršaus: </span> Veizėk, tau ant nugaros dideliausis kleckas antkìbęs. <br/><b>apkìbti</b><br/>1. <span class="explanation">aplipti, prisikabinti iš visų pusių: </span> Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apkìbs. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba. Atsikėlė paršas iš migio, visas apkìbęs šiaudagaliais. Obelių šakos paramstytos raudonavo, geltonavo nuo apkibusių obuolių. Pamatė gražią aukštą obelį, obulais apkibusią. Medžių šakas apkimba sniegas. Išorinės sienos buvo apkibusios baltomis šerkšno samanomis. Apsikimba rankos, ir pirštai nebebijo usnų, bulves kasant. <br/>2. <span class="explanation">apstoti, apspisti ką nors: </span> Vaikai apkìbo parvažiavusį iš miesto tėvą. Apkibo kaip musės medų. Mokiniai kibte apkibo laikraštį. Apkibo visos muno naujį sijoną čiupinėti. Šit moteriškė, apkibusi iš visų pusių mažais vaikais. <br/>3. <span class="explanation">supulti, sukibti: </span> Apkibo talka ir suvežė visus javus iš lauko. <br/>4. <span class="explanation">apkabinti: </span> Ir Žemaitės pirštai, sugrubę nuo sunkių darbų, apkibo plunksną. Apkibau ponią <span class="explanation"> (apkabinau kojas) </span> ir išprašiau. Ponas apkibo ąžuolą, ans šast ir užmetė virvę, pririšo tą poną prie ąžuolo. Jaunikis apkibo marčios gražųjį pavidalį. Kadangi varpstis drauge į vandenį įmestas tapė, moteriškė, jį apsikibusi, pradėjo pagalbos šaukti. Apsikibęs mano rankas pakinkavo, parodė kūlimo natą, ir kūliau nu devynerių metų su spragilu. <br/><b>atkìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsiklijuoti, atlipti, atsikabinti: </span> Popieriai seklyčioj atkibo. <br/>2. <span class="explanation">atstoti, atsitraukti: </span> Duok jam ropių, tegul atkimba. Kosulys nuo jos neatkibo. <br/><b>įkìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">tvirtai įsikabinti, įsitverti į ką nors: </span> Jurgiuo šuo įkìbo į blauzdą. Aš jam įkibaũ su nagais į čiupryną. Papykęs įkìbo vaikui į plaukus. Bijau! – sušnabždėjo Kaziukas, tėvui į skverną įkibęs. Inkorus įkimba. Inkarui įkibus, laivas stovi vietoje. Jie tą mergučę įkibę draudžia <span class="explanation"> (labai prašo pabūti) </span>. Jau į aštuntą dešimtį įkibáu <span class="explanation"> (pradėjau aštuntą dešimtį metų) </span>. Mažieji nueisią jo keliais ir turėsią, kaip į gyvenimą įkimba <span class="explanation"> (prasigyvena) </span>. Šuo, metęs kaulą, dar spėjo vilkui įsikibti į uodegą. Sužeistasis laikėsi kruvinom rankom įsikibęs į rogių atlošą. Įsikibo į plaukus ir peša. Įsikibo kaip barsiukas į tešmenį. Įsikìbo kap dieglė į rankovę <span class="explanation"> (neatsitraukia) </span>. Įsikibo Monika sau į galvą ir ilgai viena pati sau verkė. Yra gyvulių, kurie, kaip ir augalai, įsikibę laikosi žemės. Jis laikėsi, įsikibęs į jo ranką. Pagrindinė kolūkinio judėjimo grandis, jo vyraujanti šiuo momentu forma, į kurią reikia dabar įsikibti, yra žemės ūkio artelė. Nuogomis rankomis ir karštomis širdimis įsikibome į juodą tėvų žemę. Liksim čia, vis kaip nors įsikibsim <span class="explanation"> (įsitaisysim, prasigyvensim) </span>. Žmogus laikėsi darbo įsikibęs. Į mus įsikibo smarkus vėjas. Aš pats visur einu įsikìbęs <span class="explanation"> (viską pats prižiūriu) </span>. Širdis į svietą įsikibusi <span class="explanation"> (prisirišusi) </span>. Paskubom perbėgo lapelį ir įsikibo į vieną žodį laiško pabaigoje. Senas vyras, o įsikibo į mergą <span class="explanation"> (įsimylėjo mergą) </span> kaip pusbernis. <br/>2. <span class="explanation">įsmigti, įstrigti į ką nors: </span> Į jo sielą kiekviena mintis įkimba lyg replės. Jausmas į širdį įkimba. Stogas to numo pirma buvo mauknomis klotas, idant kibirkštys, iš ugnies lėkdamos, neįkibtų. Žibt ugnis ir įkibo į skiedas. Liepsna įkibo į sienas. Paršalau, ir įkibo kosulys. Ilgai serga, must, stipriai liga įkìbo. Į mane įkibo liga. Lamsargienė jautė, kaip vyro žodžiai tvirtai įsikimba širdin, keldami ir didindami viltį. Šaltis įsikibo Viliui į veidą. <br/>3. <span class="explanation">įsikabinus, įsistvėrus į ką nors, laikytis, turėtis: </span> Vaikas įsikìbdamas eina. Palaipstais lipa vaikas, kur įsikìbti galia. Iš turtingos butos kartais [per ugnį] neliekt žmogui nė mieto arba baslio įsikibti. Seni, greitai lipk, į vortinklį įsikìbk. Alksniais įsikibdamas nusileidau į daubą. Kai aš iš ligos pakilau, kai <span class="explanation"> (vos) </span> tik įsikibdamà paėjau. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai įsitraukti, įnikti į kokį darbą: </span> Matyt, jis jau įkibo kažkur į didelius reikalus. Žaltienė įkibo į vindą taip, kad tas burgzdamas sukosi pagrečiam kelias dienas. Sėdaus ir įkibau rašyti. Piotras duonos gabalėliu dažė iš lėkštės šiltą padažą, paskum įkibo į košę <span class="explanation"> (ėmė su noru valgyti košę) </span>. Viščius įsikibo į kumpį. <br/>5. <span class="explanation">pasiryžti, užsispirti: </span> Giminės įsikibo gyvenimą <span class="explanation"> (ūkį) </span> atimti. <br/><b> į kuodùs įsikìbti</b> <span class="explanation">susipešti: </span> Žvirbliai vienas antram į kuodus įsikibo. <br/><b>į mótriškos sijõną įsikìbti</b>. <span class="explanation">vesti: </span> Ka par ankstie įsìkimba į mõtriškos sijõną, nėks nebišeita. <br/><b>į sijõną įsikìbti</b>. <span class="explanation">per daug klausyti (žmonos): </span> Toks tai ne vyras, kuris yra įsikìbęs į bobos sijõną. <br/><b>į šìrdį įkìbti</b> <span class="explanation">patikti: </span> Ir teip jis karaliui įkibo į širdį, kad jau ir karalystę ketino jam pavest. Į širdį įkibo mun tas paršjonis. <br/><b>nukìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nusikabinti nuo ko nors: </span> Erkė neprigėrusi nenukimba nuo kailio. <br/>2. <span class="explanation">nusitverti už ko nors: </span> Nenukim̃ba už darbelio nė par kiek laiko. Nesu nukìbusi už bulvių mentės <span class="explanation"> (nesu bulvių kasusi) </span>. <br/>3. <span class="explanation">nukabti, nusvirti žemyn: </span> Jo ilgos ausys nukibo, jis gulėjo ant šono. <br/><b>pakìbti</b><br/>1. <span class="explanation">pasikabinti ant ko; kabėti už ko nors užsikabinus, užkliuvus; laikytis pasikabinus: </span> Rasos karolėliai žieduose pakibo. Ant lapų pakibę lietaus lašai žėrėjo kaip brangiausi perlai. Išsirito dvi ašaros ir pakibo ant blakstienų. Iškrito jam ašaros, karštos, didelės, ir pakibo ant žilos barzdos. Pats jis pakibo ant kumelės. Jis pakibo ore ant medžio šakos. Apkabino, pakibo ant jo kaklo. Kilpai užsinėrus, kiškelis pakimba ore. <br/>2. <span class="explanation">prilipti</span>; prisikabinti iš apačios: </span> Klumpiai pakibo, ir paslydau. Nusigrandyk, eidamas į vidų, tavo klumpiai yr pakibę. <br/>3. <span class="explanation">paimti už rankos, po ranka: </span> Atradusi draugę, pakimba po pažastim ir nebepaleidžia. Gaidienė, pakibusi Vilių, staiga pareiškia nebenorinti kaip ožka šokinėti. Aitra ir Ramūnas nori Tairą pakibti po rankų. Vilkas, pasikibęs Martynaitytę, išėjo kviesti kaimynų į vestuvių atšventę. Ji tikrai svaigaliavo, ir jis turėjo pasikibęs ją vesti. <br/>4. <span class="explanation">paturėti, palaikyti, padėti kam, ką keliant, traukiant: </span> Opa, vyrai, pakìbkiam ir pakelsiam akmenį! Reik pakìbti bent į kalną. Jei pakimbì, ir įtrauka vežimą, o jei nepakìbsi, pradės nirsti arklys. <br/>5. <span class="explanation">truputį kabintis</span>. Eisiu žvejoti, bene pakibs. <br/>6. <span class="explanation">pradėti priešintis, grumtis: </span> Nepakibsi priš tokią galybę! <br/>7. <span class="explanation">pasmukti žemyn, kiek nukabti: </span> Moters pakibusi apatinė lūpa tintaliavo. Skrybėlaitė pakibus ant šono. Kreivosios linijos apčiuopiamu pavyzdžiu gali būti pakibusi, išlinkusi telegrafo viela. <br/>8. <span class="explanation">laikytis, susilaikyti viršuje, nesiremiant į ką nors; laikytis, susilaikyti ore, erdvėje: </span> Bėgimas nuo greito ėjimo skiriasi tuo, kad būna vienas momentas, kai abi kojos atitrūksta nuo žemės, ir kūnas pakimba ore. Tuoj merga ir pakìbo ore. Pakibo tolumoj, saulėlydžio krašte, mažas debesiukas. Džiaugsmingai nusigiedrijusiame danguje vėl pakibo raibi vanagai. Žemė laisvai pakibo pasaulio erdvėje. Saulė didžiuliu rausvu rutuliu pakibo akiratyje. Viršum aikštės buvo žemai pakibęs juodas šlapias dangus. Viršum perono buvo pakibusi speiguota migla. Beviltiško liūdesio pajutimas pakibo ties vežimu, tyliai riedėjusiu vieškeliu. Pakibo tiršta, kamuojama tyla. Fašistinė grėsmė buvo pakibusi ties visu žemės rutuliu. Viršum jų nelaimė pakibusi – tą jaučia mano širdis. <br/><b> orè pakìbti</b> <span class="explanation">likti be rezultatų, neišspręstam: </span> Imperialistų politika Kinijoje pakibo ore. Visas klausimas pakimba ore. Pasitarimai pakibo ore. <br/><b>prikìbti</b><br/>1. <span class="explanation">prisikabinti</span>, prilipti prie ko nors: </span> Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų. Daug suodžių prikibo ant šurštyno <span class="explanation"> (kamino) </span>. Spaliai prikìbę. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo. Marškiniai pri nugaros prikìbo bedirbant. Stumk pri sienos, ir prikibs – toki nuskrendusi ta gaspadinė. Vos paspė (jo) dasilytėt vilnų – ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukt. Prikibo kaip smala pri tekinio. Prikibo kaip pikis pri dugno. Taip prikìbo, ka [d] nė su dantims neatplėši. Prie draugystės lietuviškų laikraščių prikibo „naujas“ sąnarys po vardu „Nauja Aušra“. Neprikibo <span class="explanation"> (negavau, neprisidėjo) </span> man nė lito, o išuogavau visą dieną. Geras muzikantas – prikimba <span class="explanation"> (prisiderina, pritaria) </span> greitai. Jau ji prie jo, atrodo, labai prikìbus <span class="explanation"> (pamilusi) </span>. Sodžiuje kalba, kad tu mūsų Juozą prikibai. Marytė prie mūsų Kazimiero prikibo. Paskutiniais metais seniui dusulys prikibo. Prie manęs prikibo dusulys. Atriekta riekė nebeprikibs. Labai drūčiai ji prisikibusi prie žmogaus. <br/>2. <span class="explanation">prilipti</span>. Tėvas bijojo, kad tymai jų vaikams neprikibtų. Nieks nedrįso jos dasilytėti, nes nuogąstavo, kad liga neprikibtų. Daktarui maro liga prikìbo. Negaliu suprasti, nu ko prikìbo rauplės mūsų vaikams, kad aplinkuo nėkas nesirgo. Vincei suskis nu Jonio prikìbo. Saugokis, kad neprikibtų liga. Džiova prikibo. Kas tą lazdą radęs paims, tam tavo karpa prikibs, o nu tavęs nugis. <br/>3. <span class="explanation">įsitverti, įsikabinti: </span> Dar laikosi jaunuolis, prisikibęs prie lentos galo. Trys žmonės, kurie prie jo prisikibę yra, nuskęsta draug su juomi. Prisikibo pri rankos ir nuejo. <br/>4. <span class="explanation">įkyriai lįsti, prisikabinti prie ko (ppr. ko nors prašant, reikalaujant, siūlant ką): </span> Jis prikibo vestis Petrą pas save. Anundis taip prikimba su savo siūlymais. Ir kogi tu prikibai prie manęs, iš tikro? Aš prie jos prikibęs tariau: „Motinele, padainiuok mums kokią norint senų dienų dainelę“. Ūkininkas. negalėjo užsiturėti nesijuokęs, o ūkininkė prikibo: pasakyk ir pasakyk, ko juokeisi. Prikibo pati prie Petro, kad pasakytų, kur buvo. Ko čia dabar prikibái kaip šlapias lapas? Prikibo it smala. Kostantas prie Marelės prikibęs lygu smala prie tekinio. Ko prikibai prie vaiko kaip liga? Ko prikibai kaip činčibaras? Prikibai kaip erkė prie šuns snukio. Prikibo pri manęs kaip piktas piningas. Prikibo kai kaškis. <br/>5. <span class="explanation">padaryti priekaištą; rasti priekabių: </span> Antanas, apeidamas ūkį, prie nieko rimtai negalėjo prikibti. Dirbk kaip reikiant, kad niekas negalėtų prikibti. <br/>6. <span class="explanation">prisijungti, pritapti prie ko nors: </span> Anudum bešnekant, prikibo kaži koks nepažįstamas žmogus. <br/>7. <span class="explanation">palaikyti, padėti, prisidėti savo jėga, kam ką keliant, traukiant: </span> Kaip prikibau aš, tujau vežimą įstūmėm į jaują. Prikibk, susiedeli, iš anos pusės, vienas neatkelsiu. Kad nebūtų prikibę vyrai, būčiu nepakėlęs tą maišą grūdų. Karvė, už pasturgalį su pyna prikimbamà, atsikela. <br/>8. <span class="explanation">prisikabinti</span>. Šiandien buvo gerai meškerioti: nepaspėjai įmesti, kaip tuo [j] ir prikibo. <br/><b>sukìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sulipti į vieną daiktą, susijungti: </span> Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno [je] vieto [je] sukibusius lakštus. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų. Sukibo prie kits kito. Pyragai po pečiumi kildami sukimba. Vėjas pustė nesukibusį smėlį vėpūtėsna. Nuo kalkių veikimo dirva sukimba į gabaliukus. Žemė laikosi sukibus į žirnio ar riešuto dydžio grumstelius. Stambi miltai – duona nesukibs. Žiūrėk, kad kleckai nesukibtų! Anudu y [ra] draugai, sukibę kibiai. Kai Gražulė. kelas, rietai sukibę <span class="explanation"> (tokia riebi) </span>. Sukibus reikalams būrio žmonių, pasidarius jiems vienu kelmu, mes jau gauname draugiją. <br/>2. <span class="explanation">susidraugauti: </span> Mūsų vaikai sukìbo, ir vienas be antro nė valandelės. Juk anuodu tesukìbo nu tų talkų. <br/>3. <span class="explanation">susikabinti į ką nors, susmigti: </span> Daug vėžių sukìbusių į anos. vilnas. Pagonys sukibo į aną ir pradėjo draskyti it šunys maitą. Iki barnių nepriėjo, o jau plaukuosna sukibo. Kaip ten mun sukibs į kudlas, tai būs jomarkas. Į mane sukibo vaikų būrys. Tik berniukas vargų neužmirš, jie erškėčiais į širdį sukibo. <br/>4. <span class="explanation">susikabinti vienam su kitu, susiėmus laikytis draugėje: </span> Visa veselija, į vieną kektą sukibę, sukas sukinį. Sukibo į ratą aplink jį. Dvi sukibę pušys sverdėjo. Kiemai buvo sukibę <span class="explanation"> (vienas prie kito, susisiekdavo), </span> susišaukti galėjai. Susikibę kaip skruzdės pavasarį. Mergaitės vaikščiojo susikibusios. <br/>5. <span class="explanation">supulti (ką veikti), sukrusti: </span> Sukibę visi pavertė žabarų vežimą. Tuojau visi sukibo į darbą. Visiems sukibus, namus pastatysim. Sukibusys visi ąžuolą kirsti. Turkai gynės, bet prancūzai kaip sukibo, tujau juos atmušė nu jūros pašalio. Jei ale viena tų ar tų nor medaus vogti, bitys tokią sukibusios šalin velka arba nužudo. Sukìbkiat šluoties, vaikai, sukìbkiat! Vyrai, sukibkiat su buomais, ir įkelsma rąstą. <br/>6. <span class="explanation">susiimti, pradėti muštis, peštis, ginčytis, bartis: </span> Senis sukibo su ja į ginčą. Ir kad sukibs vyrai peštis! Abu rikiu sukibo grumties. Išpuolusi įgulė atrėmė kryžeivius ir į aiškią mūšą sukibo. Nė pats nepajutau, kaip mes susikibom už krūtinių. Nežinia, su kuo rytoj susikibsime kovoj. Namie tai kai advikatai susikìbę, o kai išeina lauka, tai sukloję pečius eina. Jis norėjo pagaliau susitikti su šiuo dingusiu priešu, susikibti su juo. Priešai smarkiai susikibo. Povilas gynė savo teises, susikibdavo su didesniais. Juodu buvo smarkiai susikibę, vos nesusimušo. Susikìbo kaip katės, ir perskirti nemona <span class="explanation"> (negalima) </span>. Susikibo į krūtis. Suskìbo į kalnierius abu. <br/>7. <span class="explanation">rūgstant sutirštėti: </span> Pienas benorįs sukibti, jau gyžtąs. <br/><b>užkìbti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prilipti</span> prie ko nors iš viršaus: Rodos, gerai užkìbo. <br/>2. <span class="explanation">nutverti, pagriebti už ko nors: </span> Užkìbsiu už gerklės ir pasmaugsiu. <br/>3. <span class="explanation">užsilaikyti, užkliūti už ko nors: </span> Biskį užkibo prabajukas už grandies. Dantis nesveikas, saldainės užkibo – tik smilksi. <br/>4. <span class="explanation">užsikabinti (ppr. už meškerės) </span>. Šito [je] sietuvo [je] man trys ešeriai užkibo. Pastebėjus, kad jau užkibęs lydys, virvelė traukiama iki loto. Ant mestos meškerės užkibs žuvis. Sakyk, ar užkibs <span class="explanation"> (užaugs, užderės) </span> be trąšų rugiai? <br/>5. <span class="explanation">užkimti</span>. Užkibo gerklė, negaliu pašnekėti. Meilės mėnesį gegužė tiek daug gieda, kad gerklė užkimba net. Nuvargau šaukdamas, gerklė užkibo mano. Vakar dar šiaip taip iššnekėjau, o šiandien kaklas suvisam užkìbo. Mano kaklas užkibęs. Balsas užkìbo. Su užkìbusiu balsu negaliu beišdainiuoti. Tigrio balsas, kaip paprastai kačių balsas, yra lyg užkibęs. Laidokas nuėjo ir vėl sugrįžta užkibęs, perkriokęs. <br/>6. <span class="explanation">kabėti už ko užsikabinusiam: </span> Vienas iš būrio žmonių patraukė kopėčias, ir pristavas užkibo ant vartų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.