kim̃šti, kem̃ša, -o (-ė).
1. kišti, murdyti, grūsti; sprausti: Sūnus kem̃ša šieną daržinėn. Regzčiai šienui kim̃šti. Lapinas ėmė kimšti pypkę tabako. Kem̃ša ana jam. i kem̃ša. Kad jau viena kojinė pilna [pinigų],
jie pradeda kimšti kitą. Įlipa tenai basas vyras ir mynio [ja] į maišo galą apynius, o kiti kemša. Kem̃ša šieną į maišą. Nekimšk taip, da maišas pliš. Kad tu vis viską nutvėrus burnoj kemšì. Ėmė kimšt baslius pečeliun, ligi visus sukimšo. | Senelė kemša jam rankutėn geroką pyrago lustą ir saldaus pieno margam puodely. | Pečiun kemša (šauna) – ir vis baltà duona.
kimštinaĩ. Piniginė buvo kimštinai pilna. Salė jau kimštinai pilna žmonių. Vienas nešė kimštinai prigrūstą portfelį. Miesto salė ir kitos salės kimštinai buvo žmonių prisigrūdusios. Ji jautėsi irgi kimštinai privalgiusi. Tokia daugybė prisirinko, kad pilna gryčia buvo kimštinai.
2. kišti, murdyti sau: Jie visko kim̃šosi į kišenes ir už ančio.
3. užkišti kuo (skylę): Kim̃šk skylę su nūšukomis. Mano bernelio šiaudais kimštos durelės.
4. įdaryti: Kopūstų kim̃štas pyragas. Niekur netinka, tik dešrų kimšt (nieko nemoka, netikusi) . Ant stalų buvo prikrauta kimštų paršiukų, žąsų, kalakutų, atluptų kumpių.
5. krauti iš vežimo į klojimą, į daržinę: Aš vežimus krausiu, o tu kim̃šk.
6. visiems kartu lįsti kur, grūstis: Gyviai apalpę kemšas į plyšius, kad nebmatytų, kas sviete daros. Žmonės kemšasi prie autobuso. Kad ėmė kimštis, kad ėmė kimštis vagone žmonės! Anie pulkais kimšos ir veržės žodžiop.
7. godžiai ir daug valgyti: Kimšo penkis kartus per dieną. Jis be saiko kimšo vos apvirusias bulves, nenunokusias laukines kriaušes, grybus. Vaikai kem̃ša ir kem̃ša uogas. Toks duonius kem̃ša ir kem̃ša duoną. Tai kad kem̃ša, rodos, kad kelias dienas nevalgęs! Jūs kem̃šat ir kem̃šat nuolat. Kem̃ša kem̃ša kaip į peklą ir nėkaip nepriryna. Kad ryna, kad ryna, kad kemša, net ausys laksto!
8. penėti (žąsis) prievarta lesinant kukuliais: Šiemet reikės kim̃šti daug žąsų.
apkim̃šti, àpkemša, apkim̃šo.
1. aplinkui ko kimšti, murdyti: Onutė baltu rankšluosčiu apkimšo senolaitės. burną. Apsikemšu popieriais ir einu.
2. murdant kuo apkloti, apdengti: Apkim̃šk kūtę šiaudais. Reikia gerai bulvinės duobės viršų apkim̃št, kad vidun nepripustytų.
3. apsikrauti kuo: Darbais apsikimšę esame – niekad jie nesibaigia. Tai tiesa, jog apsikimšo turtais, ale plėšdamas nuo ubagų, apgaudinėdamas lygius sau.
4. apspausti, niekam nerodyti: Apkimšę laiko ir sulaiko senos gadynės daiktus.
5. storai, šiltai apsidaryti: Dar par anksti žiemiškai apsikim̃št. Apsirėdęs, apsikim̃šęs, dėl to jam nė nešalta. Taip apsikim̃šęs, vis negali paeit.
6. prisigrūsti: Apsikimšę visur tų žmonių.
7. persivalgyti: Apsìkemša [vaikai] tų žirnių, tai paskui pilvus sopa. Apskemši kap kiaulė. Vaikai apsikimšo košės. Kas jį myli, neužsileja gėrimu, nopsikemša valgymu.
šìrdį apkim̃šęs prisivertęs: Apkim̃šęs šìrdį būk, kentėk.
atkim̃šti, àtkemša, atkim̃šo. ištraukti kamštį; ištraukiant kamštį, atidaryti, atkišti: Atkimšk pusbonkį. Kaip atkimšo alų, tai net palubėn ištyško. Dėkui, miela šeiminyke, až bačkelę šitą, kai išgersma, išragausma, atkimši ir kitą.
šónus atkim̃šti atsivalgyti: Šiemet agurkų atkimšaũ šónus.
įkim̃šti, į̃kemša, įkim̃šo.
1. įkišti, įmurdyti: Įkim̃šk kamštį į kaminą. Per langą ranką iñkemša ir užkabina. Maža dar teįkim̃šom šieno daržinėn. Išsižiojęs miegojo, musę į burną įkim̃šo. Inkimšaũ galvą pažiūrėt in langelį. Aš bėgsiu da taboko įkimšt. Kuriems galams tu jį į šitą gimnaziją įkimšai? Jau kap inkim̃šit mane žemėn (palaidosit), tai tada darysit, ką norėsit.
2. įsikišti sau: Įsikim̃šk truputį šieno lekinėn, tai bus minkščiau gulėti.
3. įdaryti; . kimšti 4: Įdaras vartojamas įkimšti pyragams ir pyragaičiams.
4. pasisodinti: Kad nor kokį batvinuką būt insikim̃šus ežion!
iškim̃šti, ìškemša, iškim̃šo.
1. iškrauti: Per dieną dešimt vežimų iškimšaũ. Nė vežimo nėr kam iškimšt. Kad ir šventė, ale reiks iškim̃šti vežimą ant galo. Iškimšo jisai pusę kufarėlio pinigų.
2. prikišti, primurdyti ko ką, kad būtų ištemptas: Ant indaujų kaip gyvi stovėjo iškimšti vilkai, šernai, barsukai, sakalai, ereliai, didieji vanagai. Iškim̃šo kiškio kailelį, kad nesusitrauktų, ir pakabino džiūti. Paukščio odą iškemša pašukomis.
3. įdaryti: Šypsos tacoj sidabrinėj paršo iškimšto galva.
4. daug pridėti ko, kad pasidarytų pakilesnis: Vieškelis šakoms dabar iškimštas ir žeme apipiltas. Te iškimšo kamšeles nuo juodų kepurėlių. Te iškimštos kamšelės vis mūs jaunais broleliais.
5. išvaryti, prievarta išleisti (už vyro): Kam tau reikėjo taip anksti iškim̃šti tą mergikę už vyro! Kimšte ją iškimšo iš buto šalin.
pil̃vą iškim̃šti daug ko nors privalgyti: Ìškemša pilvùs ir drybso. Iškimšau bulbom pilvą.
nukim̃šti, nùkemša, nukim̃šo.
1. numurdyti, nugrūsti kur tolyn: Aš nukimšaũ šieną į pastogės, į paliepės.
2. prikimšti: Saikas geras nuokimštas, nukrėstas ir su kaupu bus duotas ant jūsų prieglobsčio.
3. iškimšti 4: Te nukimšo kamšuželes jaunųjų brolelių. Ten nukimšo didžias kamšas juodų kepurėlių.
pakim̃šti, pàkemša, pakim̃šo.
1. pamurdyti: Jis duoną pakimšdamas, pamurdydamas valgo. Pakimšk gerai, tai visos vilnos šiton kašėn pareis.
2. pakišti, pamurdyti po apačia: Skudurą pasikimšęs sėdi.
3. palaidoti.
pérkimšti.
1. murdyti, grūsti per ką nors: Rodos, geistinu dalyku būtų, idant stengtumės perkimšti per gimnaziją kuo daugiausia lietuvių.
2. per daug kimšti, perpildyti: Neperkimšk tūlimoms skanskonėms ir neryk godžiai.
3. visą laiką praleisti kemšant: Párkimšau visą dieną šieną ant daržinės galo.
4. išskėsti, išpūsti.
prakim̃šti, pràkemša, prakim̃šo
1. pradaryti, truputį kamštį pratraukti: Reikia kaminas prakim̃šus laikyt.
2. prasigrūsti: O kad ten būtų žemaitiškų kningų ir laikraščių, tai neprasikimštumėte.
prikim̃šti, prìkemša, prikim̃šo
1. primurdyti, prigrūsti ką pilną: Tą maišą paskum šiaudų prikimšo. Lova prikimšta šiaudų. Prikimšk vežėčias šieno. Gulėti jai pataisė minkštutę lovelę su raudonais šilko pagalvėliais, prikimštais mėlynų gardžiai kvepiančių žibučių. Visur tiek prikimšta sniego, anė išbrist. Pilną daržinę anys dobilų prikim̃šo. Patiko liaudies tramdymas tiems, kurių buvo pilnos kišenės ir visada prikimštas gurklys. Gurkš, gurkš prikimšom pilvus kaip regzčius. Yr ko daugiau, nėr – be tik pilvas prìkimštas. Ėsk – nesvarbu ką, bet tik pilvą prikimštumi. Lentyna kertėje buvo prikimšta knygų. Piktoji Liza įsikišo burnon tris irisus; taip ji ir užmigo prikimšta burna. Saiką gerą ir prikimštą. duos. Jis apsaugojo darbininkų ir valstiečių smegenis, kad jų neprikimštų buržuazinių sąvokų ir pažiūrų ir neleistų jiems sukempėti. Galva prikimšta visokių projektų ir planų. Jo vaizduotę prikimšo knygose skaitytieji dalykai. Skaitykla prisikimšo žmonių. Į vagoną prisikimšo pilna keleivių, karių ir civilių. Miestelis ir visi jo užkampiai prisikimšo pičpilnaičiai vežimų, arklių ir žmonių. Prisikimšusi troba, prisibuvusi, nėr vietos nė tam kartuo. Stotyje prisikimšę.
2. primurdyti, prikišti ką pilną sau: Moters neša maišus, kuriuos jos prisikemša žolių ir uogų.
3. prieiti, prisigrūsti: Pirma prisikimšt prie blynų negalėjau, o dabar niekas neima.
4. pridėti į vidurį ko, įdaryti: Lėkštėje kėksojo obuolių ir slyvų prikimšta žąsis. Toj karaliūnaitė prikimšo in keptą kurkiną raudonųjų ir nunešė jam.
5. privalgyti (daug ir godžiai), priėsti: Kad prikimšaũ mėsos, tai gal ben kelias dienas nebereiks. Tolei nuo stalo neina, lig prìkemša iki gurklio. Šiandien karvės tai jau prikim̃šo gerai. Prisikemša nors lieso valgio. Prisikimšome šutinio su mėsa. Prisikim̃šusi ko ana benorės ir ėsti.
6. truputį, ne visai užkišti: Pripiltus butelius [vyno] lengvai prikimšti. Prikimšk duobę – gali lietus lyt.
sukim̃šti, sùkemša, sukim̃šo (-ė).
1. visą sumurdyti, sukišti kur: Sukim̃šk visus javus. Šieną sukimšo į daržinę. Mėsą supjausto, prideda lapelių ir sùkemša in pilvą (avies skrandį) . Sukimšk viską maišan, tai bus lengviau neštis. Būtinai išdžiūvusius apynius reik tujaus ben į maišus storos drobės sukimšti. Sukimšę kumštis į burnas, ilgai stovi. Ėmė kimšt baslius pečeliun, ligi visus sukimšo.
2. viską kam atiduoti: Motina viską dukterims sukemša. Jam tiek pinigų sukimšo, ir nieko nėr. | Mano visas darbas nuo tiek metų čia sukimštas.
3. sugrūsti, sustumti: Žmonių nedaug, lovos nesukimštos. Gyvena susikimšę, kaip silkės bačkoje. Ižai susikimšė. Susikim̃š darbai į rudenį. Ant kalnelio tęsiasi eile ir stovi susikimšusios sodžiaus trobos, daržinės ir gurbai.
4. godžiai suvalgyti: Ė kaip tu sukimšai tokį bliūdą košės vienas ?
5. sumurdyti, sustumti į krūvą: Arklys kaip sùkimštas (riebus, nutukęs) . Sùkimštas vyras, arklys (be figūros) .
užkim̃šti, ùžkemša, užkim̃šo
1. kemšant visą vietą užimti: Užkim̃šom visą daržinę šienu, nebeliko vietos šiaudams. Nedidelį kiemą visai užkimšo šešetas arklių ir didelės rogės. Užkim̃šim žmonėm visą Simną (daug suvažiuos) . Jau dabar ir miestas žmonėm ažsikim̃šęs. O pereit niekur neseka – užsikimšę žmogus an žmogaus, vežimas an vežimo.
2. užkišti (skylę, praėjimą): Užkimšk alvę su kamščiu, kad neišdūktum alus. Mano langai didi, tavim vienu neužkimšu. Užkimšk visas skyles ir dabok, kad oras nėkur neįsitrauktų. Užkimšk ant nakties gurbo langelį. Užkimšiu jušką, ba išeis visa šilima. Jis neaiškios kalbos, šneka lyg užkimšta gerkle. Tavo langužėliai su šiaudeliais užkimšti. Jam filistinai pavydi ir vandenio šulnius jo užkemša. Jie užukimšė ausis ir širdis savo. Didžiausios žmonių minios užkimšo gatves. Mes lavonais savo juos. užkimšime. Dar ims ir užsikimš koserė nuo tokio didelio kąsnio. Gatvės užsikimšo žmonių miniomis. Jam mašina užsikimšo. Urururu [suėjo] visi – net durės užsikimšo.
3. užkišti ką sau: Močiutė užsikemša ausis, kad negirdėtų senio išvedžiojimų.
4. užsikišti už ko: Pasilenkęs pakėlė nuo žemės pypkę, apšluostė rankove ir užsikimšo už juostos.
5. užkąsti, užvalgyti: Mėsos ùžkemši ùžkemši ir sriubos nebenori. Užkimšau sausos duonos ir išejau arti. Dykas ko užkimšai, to ir gerai. Reik eiti mun užkimšties.
bùrną (gérklę) užkim̃šti priversti tylėti, nutilti: Negali žmonėms burną užkimšti. O piktiemus užkimšta turi būti burna. Aš neduosu sau užkimšti burną. Dabar turėsiu kuo jam gerklę užkimšti: ir jo merga paliko su vaiku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.