kiū́sčioti, -ioja, -iojo
1. daug kartų atsisėsti (arba atsitūpti) ir vėl atsistoti (atsitiesti), pasikelti ir vėl nusileisti: Ans kiū́sčio [ja] po vandenį, t. y. atsitupia ir atsitiesia. Kiū́sčioti po vandenį, plaukti nemokant. Šią naktį kiū́sčiosiu, negulėsiu, rūpės man kelti, kad nesusivėlinčiau. Kiū́sčioja kaip bajoras klaupkose. Kiūst, kiūst širdis kiū́sčio [ja] ir plaukai ant galvos iš baimės.
2. pamažu, tarpais judėti, krutėti: Po drabužių kiū́sčio [ja] (kruta) utis, blusa, musė, vabalas.
3. palinguojant, nelygiai eiti: Ana iš puikumo kiū́sčio [ja] (linkčio [ja]). Ko dabar eidamas kiū́sčioji, bene raišti pradėsi? Nutirpau tirptinai išsigandęs, kad išvydau, kaip žaltys kiū́sčio [ja] ant munęs.
4. kilsčioti: Kiū́sčioju spragilelį – kulù, vadinas, dešimt metų būdamas.
atkiū́sčioti. kilsčiojant, palinguojant (aukštyn žemyn) ateiti: Žiūro – moteris jau atkiū́sčioja pavakarėj darban išsimiegojus.
nukiū́sčioti. kiūsčiojant, kilsčiojant nueiti: Nukiū́sčiojo žvakelė.
pérkiūsčioti. kurį laiką išbūti kiūsčiojant, kilsčiojant: Šią naktį párkiūsčiojau.
prakiū́sčioti. kiusčiojant, kilsčiojant praeiti: Prakiū́sčiojo žvakelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.