atklegėti

klegė́ti, klẽga, -ė́jo.

1. tarškėti, bildėti: Klega sena, sudilusi siuvamoji mašina. Ratai klegėjo, ir vario graudus balsas, kaip mažas cyplys, pasilikęs nuo būrio viščiukas, ulbėjo, cypė plačiais laukais. Važiuojant brikas labai klegė́jo. Jūsų ratai ant geležinių ašių, kai važiuoji, tai kad klẽga: kle kle kle. Pairę ratai klega. Dantis į dantį klegėjo iš šalčio. Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys klega.

2. drebėti: Šiąnakt pernakt klegė́jau klegė́jau nuo šalčio. Klẽga iš strioko kap lapas. Man visos gyslos nuo bailės dreba, klegù titau visas.

3. su garsu virti, kunkuliuoti: Puode mėsa verda klẽga. Puodai verda klẽga. Puode užkaisti klegėjo barščiai ir penėtas žąsinas. Bulvės virdamos klẽga.

4. kliukėti, kliuksėti. Klega kai pautas. Kiaušinis kliuksi, klega. Jau supuvęs kiaušinis, jau klega!

5. čiurlenti, sroventi, tekėti. Rytą visi upeliai klegėjo pilni vandens. Klega upės šilko kloniuose žaliuos. Dabar upė jau visai laisvai klega. | Kad klegė́jo kraujas, tai klegė́jo.

6. kalenti, gagėti, krykti. Paversmyje visą vasarą vaikščioja gandras ir dažnai klega. Bacionai, atskridę lizdan, klẽga iš džiaugsmo. Žąsys išsiskaidžiusios klẽga (kirkauna). Jos. klegėjo, traukė kaklus ir snapais lingavo žemyn. Po žalius krūmus paukščiai tik klega klega. Klegėdama (kudakuodama) višta spruko į kiemą. Sode klegėjo varnėnai. Kuosos klegėdamos pasikėlė.

7. garsiai kalbėti; vienas kitą perrėkiant šūkauti; triukšmingai juokauti: Sujudo bobos. Kaip vapsos ėmė klegėti. Visi skubėjo, klegėjo, ir vieni norėjo užbėgti už akių kitiems. Jos šnekėjo, juokavo, klegėjo kaip žąsys po nepjautas avižas. Klega juokiasi apsėdęs stalas jaunūmenės. Dirbantieji liovėsi dainavę ir klegėję. Žmonės ten gatvėje klega. Motriškosios truputį nuščiuvo klegėjusios. Nieko netrukus ketvirtą kartą sutiko žmones, kurie juokdamos klegėjo: „Ar matot – bejojančiu susikabinusiu kaip varlės pavasarį!“. Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo. Visi klega, šneka, net kaži kur girdėti. Ir klegės susieję kaip pekliniai! Laukan išeikiatės, ka norat žvingaliuoti! Sustojusios mergos ir klẽga kaip žąsys. Kad pradėjo visi klegė́ti, nors ir bėk. Būrys susirinkęs klẽga, kad nė nusiklausyti negalima. Kad suskanta dirbti, žmonys klegė́ti pradeda. Žmonės klẽga kalba. Stubelėj klẽga, tik klẽga svečiai. Klega svietas. Kiauras dienas moterys per žiemą klegė́jo brūzgindamos ratelį. | Girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (klegančius). | Parodyk jam pirštą, ir pradeda klegė́ti (juoktis, kvatotis) . Kai išgirdo, kad pagedo mergos klegė́ti! | Bene iš manęs taip klegat (juokiatės, tyčiojatės) ?!

8. aidėti, skambėti. Klegam juoku. Namai pasipuošė vainikų girliandomis, upė – klegančiomis baidarėmis. Gaudė, klegėjo jaunuomenės balsai. Čia klega šnekos tarp baisaus klykimo. Iš reto klegėjo juokai. Kas čia tep smarkiai juokiasi, kad net visas sodas klẽga?!

9. kalbėti: Apie Daugus „šneka“, o čia. „klẽga“. Dar̃ mes suprantam daug lietuviškai, o klegam džiūkiškai. Aš visa prantu, ką klegi. Žmoneliai klega, susiedai sako – jau mergele nebebūsi. Trečia sesulė toli lydėjo, meiliai klegėjo. Lietuviškai klegė́t išmoko. Mes tę virtuvėj klẽgam. Ką anys klẽga?! Ką klegi, sesute?! Klega kap samdytas. Suseję trys vyrai tik klega. Moters po viena kitos jau ir susėdo rateliu ir klegėdamos šnapsuojasi. Jis. mokėjo klegėti ir su žvėrimis, ir su paukščiais. Ar negirdėjai, ką žmonės klega? Visas svietas klega, kad jis kaltas. Jis klega ir klega, niekados nenustoja. Tai bobų amatas: klega ir klega par visą dieną, lyg neturėdamos ką veikt. Nėra ko klaustis, nė klegėtis.
atklegė́ti, àtklega, -ė́jo.

1. tarškant atvažiuoti: Ponai su karieta į sodžiaus pusę Mūškeliu (keliu nuo Mūšos) atklega.

2. klegant, garsiai šnekučiuojant ateiti, atvykti: Ko jūs čia atklegė́jot, vaikai?! Anuo taku atklega jaunimo pulkelis. Jis su visa šeima atklegėjo.

3. iki valios atsikalbėti, atsiplepėti: Vot, tai vakar atsiklegėjom!
įklegė́ti, į̃klega, -ė́jo

1. su triukšmu įeiti, įvažiuoti, įbėgti: Į salę įklegėjo jaunimo būrelis. Žąsys, moters įklegė́jo kieman.

2. įsileisti į kalbas, įsiplepėti: Tai įsiklegė́jo bobos!
išklegė́ti, ìšklega, -ė́jo

1. šūkaujant, triukšmaujant iš kur nors išeiti, išvykti: Paskui juokaudami, stumdydamosi, mergų valkčius pagrobę arba jas pačias už rankų išlakinę, išklegėjo iš pelkės.

2. iškliukėti, ištekėti: Bematant visas skystis su putomis išklegėjo.

3. išvirti, iškunkuliuoti: Jau mano buiza išklegė́jo – eikit valgyt.

4. kalbėjimu ką pasiekti, atspėti, kas bus: Klega, klega ir nieko neìšklega.
nuklegė́ti, nùklega, -ė́jo.

1. kalenant nuskristi: Busils manęs negirdėjo, savo gūžton nuklegėjo.

2. garsiai kalbant, triukšmaujant nueiti: Vaikai nuklegėjo į valgyklą vakarienės. Vieškeliu nuklegėjo vaikų būrys.

3. nusijuokti, nusikvatoti: Kaip koks klegetka nuklegė́jo. Kva kva kva! – nusiklegėjo visa troba.
paklegė́ti, pàklega, -ė́jo

1. kiek pagagėti, pakalenti. Paklegėjo ir nuėjo plaukytis į kūdrą. Kažin, ar beatskris gandrų porelė prie klojimo paklegėti?!

2. kiek pakalbėti, pašnekučiuoti: Mažą valandą dar paklegėjo, ir viskas nutilo. Kūmule, užeik, paklegėsim. Draugas, paklegė́kim da. Paklegė́jom su kaimynu ir parėjom namo. Aš noriu su tavim paklegė́t. Ateik šį vakarą pas mane, paklegė́sime, paūtarysime. Vakar mes su juoj gerokai paklegė́jom. Moterėlės, pasiklegė́kim. Nuėjau pas Šarką, pasiklegė́jau, pasiniūkiau, tai ir vakaras greit prabėgo.

3. papasakoti, pasakyti: Paklegėk, ką vakar girdėjai. Klausyk, vaike, ką aš tau paklegė́siu.
parklegė́ti, par̃klega, -ė́jo. bildant, tarškant parkeliauti: Ar tik ne tėtis čia par̃klega iš miesto?! Užsikrovė ant savo vežimėlio, ožkelės nepaveža, tai jis pats nusitvėrė už dyselio ir parklegėjo risčia.
praklegė́ti, pràklega, -ė́jo. su triukšmu praeiti pro šalį: Pro šalį praklegėjo bikšininkų būrys.
priklegė́ti, prìklega, -ė́jo.

1. daug pripasakoti: Aš tau priklegėsiu linksmų pasakų. Galėsiu ir juokų daugiau jums priklegėti.

2. prikliukėti, pritekėti: Oi, kiek kraujo priklegė́jo!
suklegė́ti, sùklega, -ė́jo.

1. sutarškėti, sutratėti: Sutarškėjo, suklegėjo kulkosvaidžiai. Ir dalgių suklega plakimas.

2. imti kalenti, sugagėti. Tas raudonstybis (gandras) tik suklegėjo, kad gužutienės jam reikėjo. Žąsis suklegėjo. Gaidys sparnais plunksnomis suplasnojo – ant viso dvaro suklegėjo, užgiedojo.

3. suvirti kunkuliuojant: Grybai, virdami karštoj liepsnoj, suklegė́jo.

4. imti garsiai kalbėti, garsiai juoktis, triukšmauti: Sujudo visi, vėl linksmiau suklegėjo. Tik suklegėjo džiaugsmingi vaikų balsai. Vaikai, pašokę suoluose, ragelius užsuko ir, mokytojui išėjus, sučirško, suklegėjo.

5. suaidėti, suskambėti: Paskui suklegėjo juokas.

6. susitarti, susikalbėti: Susklegėjo, kad reikia vaikas moksluosna leist.

7. kalbant vienas kitą suprasti, susišnekėti: Nesùsklegam su vaikais.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klegė́ti, </b>klẽga, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tarškėti, bildėti: </span> Klega sena, sudilusi siuvamoji mašina. Ratai klegėjo, ir vario graudus balsas, kaip mažas cyplys, pasilikęs nuo būrio viščiukas, ulbėjo, cypė plačiais laukais. Važiuojant brikas labai klegė́jo. Jūsų ratai ant geležinių ašių, kai važiuoji, tai kad klẽga: kle kle kle. Pairę ratai klega. Dantis į dantį klegėjo iš šalčio. Jauni šoka – žemė dreba, seni šoka – dantys klega. <br/>2. <span class="explanation">drebėti: </span> Šiąnakt pernakt klegė́jau klegė́jau nuo šalčio. Klẽga iš strioko kap lapas. Man visos gyslos nuo bailės dreba, klegù titau visas. <br/>3. <span class="explanation">su garsu virti, kunkuliuoti: </span> Puode mėsa verda klẽga. Puodai verda klẽga. Puode užkaisti klegėjo barščiai ir penėtas žąsinas. Bulvės virdamos klẽga. <br/>4. <span class="explanation">kliukėti, kliuksėti</span>. Klega kai pautas. Kiaušinis kliuksi, klega. Jau supuvęs kiaušinis, jau klega! <br/>5. <span class="explanation">čiurlenti, sroventi, tekėti</span>. Rytą visi upeliai klegėjo pilni vandens. Klega upės šilko kloniuose žaliuos. Dabar upė jau visai laisvai klega. | Kad klegė́jo kraujas, tai klegė́jo. <br/>6. <span class="explanation">kalenti, gagėti, krykti</span>. Paversmyje visą vasarą vaikščioja gandras ir dažnai klega. Bacionai, atskridę lizdan, klẽga iš džiaugsmo. Žąsys išsiskaidžiusios klẽga (kirkauna). Jos. klegėjo, traukė kaklus ir snapais lingavo žemyn. Po žalius krūmus paukščiai tik klega klega. Klegėdama <span class="explanation"> (kudakuodama) </span> višta spruko į kiemą. Sode klegėjo varnėnai. Kuosos klegėdamos pasikėlė. <br/>7. <span class="explanation">garsiai kalbėti; vienas kitą perrėkiant šūkauti; triukšmingai juokauti: </span> Sujudo bobos. Kaip vapsos ėmė klegėti. Visi skubėjo, klegėjo, ir vieni norėjo užbėgti už akių kitiems. Jos šnekėjo, juokavo, klegėjo kaip žąsys po nepjautas avižas. Klega juokiasi apsėdęs stalas jaunūmenės. Dirbantieji liovėsi dainavę ir klegėję. Žmonės ten gatvėje klega. Motriškosios truputį nuščiuvo klegėjusios. Nieko netrukus ketvirtą kartą sutiko žmones, kurie juokdamos klegėjo: „Ar matot – bejojančiu susikabinusiu kaip varlės pavasarį!“. Visi talkininkai klegėdamys numon išvaikščiojo. Visi klega, šneka, net kaži kur girdėti. Ir klegės susieję kaip pekliniai! Laukan išeikiatės, ka norat žvingaliuoti! Sustojusios mergos ir klẽga kaip žąsys. Kad pradėjo visi klegė́ti, nors ir bėk. Būrys susirinkęs klẽga, kad nė nusiklausyti negalima. Kad suskanta dirbti, žmonys klegė́ti pradeda. Žmonės klẽga kalba. Stubelėj klẽga, tik klẽga svečiai. Klega svietas. Kiauras dienas moterys per žiemą klegė́jo brūzgindamos ratelį. | Girdėjo žmonių šauksmą, anus šūkaujančius (klegančius). | Parodyk jam pirštą, ir pradeda klegė́ti <span class="explanation"> (juoktis, kvatotis) </span>. Kai išgirdo, kad pagedo mergos klegė́ti! | Bene iš manęs taip klegat <span class="explanation"> (juokiatės, tyčiojatės) </span> ?! <br/>8. <span class="explanation">aidėti, skambėti</span>. Klegam juoku. Namai pasipuošė vainikų girliandomis, upė – klegančiomis baidarėmis. Gaudė, klegėjo jaunuomenės balsai. Čia klega šnekos tarp baisaus klykimo. Iš reto klegėjo juokai. Kas čia tep smarkiai juokiasi, kad net visas sodas klẽga?! <br/>9. <span class="explanation">kalbėti: </span> Apie Daugus „šneka“, o čia. „klẽga“. Dar̃ mes suprantam daug lietuviškai, o klegam džiūkiškai. Aš visa prantu, ką klegi. Žmoneliai klega, susiedai sako – jau mergele nebebūsi. Trečia sesulė toli lydėjo, meiliai klegėjo. Lietuviškai klegė́t išmoko. Mes tę virtuvėj klẽgam. Ką anys klẽga?! Ką klegi, sesute?! Klega kap samdytas. Suseję trys vyrai tik klega. Moters po viena kitos jau ir susėdo rateliu ir klegėdamos šnapsuojasi. Jis. mokėjo klegėti ir su žvėrimis, ir su paukščiais. Ar negirdėjai, ką žmonės klega? Visas svietas klega, kad jis kaltas. Jis klega ir klega, niekados nenustoja. Tai bobų amatas: klega ir klega par visą dieną, lyg neturėdamos ką veikt. Nėra ko klaustis, nė klegėtis. <br/><b>atklegė́ti, </b>àtklega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">tarškant atvažiuoti: </span> Ponai su karieta į sodžiaus pusę Mūškeliu <span class="explanation"> (keliu nuo Mūšos) </span> atklega. <br/>2. <span class="explanation">klegant, garsiai šnekučiuojant ateiti, atvykti: </span> Ko jūs čia atklegė́jot, vaikai?! Anuo taku atklega jaunimo pulkelis. Jis su visa šeima atklegėjo. <br/>3. <span class="explanation">iki valios atsikalbėti, atsiplepėti: </span> Vot, tai vakar atsiklegėjom! <br/><b>įklegė́ti, </b>į̃klega, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">su triukšmu įeiti, įvažiuoti, įbėgti: </span> Į salę įklegėjo jaunimo būrelis. Žąsys, moters įklegė́jo kieman. <br/>2. <span class="explanation">įsileisti į kalbas, įsiplepėti: </span> Tai įsiklegė́jo bobos! <br/><b>išklegė́ti, </b>ìšklega, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šūkaujant, triukšmaujant iš kur nors išeiti, išvykti: </span> Paskui juokaudami, stumdydamosi, mergų valkčius pagrobę arba jas pačias už rankų išlakinę, išklegėjo iš pelkės. <br/>2. <span class="explanation">iškliukėti, ištekėti: </span> Bematant visas skystis su putomis išklegėjo. <br/>3. <span class="explanation">išvirti, iškunkuliuoti: </span> Jau mano buiza išklegė́jo – eikit valgyt. <br/>4. <span class="explanation">kalbėjimu ką pasiekti, atspėti, kas bus: </span> Klega, klega ir nieko neìšklega. <br/><b>nuklegė́ti, </b>nùklega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kalenant nuskristi: </span> Busils manęs negirdėjo, savo gūžton nuklegėjo. <br/>2. <span class="explanation">garsiai kalbant, triukšmaujant nueiti: </span> Vaikai nuklegėjo į valgyklą vakarienės. Vieškeliu nuklegėjo vaikų būrys. <br/>3. <span class="explanation">nusijuokti, nusikvatoti: </span> Kaip koks klegetka nuklegė́jo. Kva kva kva! – nusiklegėjo visa troba. <br/><b>paklegė́ti, </b>pàklega, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kiek pagagėti, pakalenti</span>. Paklegėjo ir nuėjo plaukytis į kūdrą. Kažin, ar beatskris gandrų porelė prie klojimo paklegėti?! <br/>2. <span class="explanation">kiek pakalbėti, pašnekučiuoti: </span> Mažą valandą dar paklegėjo, ir viskas nutilo. Kūmule, užeik, paklegėsim. Draugas, paklegė́kim da. Paklegė́jom su kaimynu ir parėjom namo. Aš noriu su tavim paklegė́t. Ateik šį vakarą pas mane, paklegė́sime, paūtarysime. Vakar mes su juoj gerokai paklegė́jom. Moterėlės, pasiklegė́kim. Nuėjau pas Šarką, pasiklegė́jau, pasiniūkiau, tai ir vakaras greit prabėgo. <br/>3. <span class="explanation">papasakoti, pasakyti: </span> Paklegėk, ką vakar girdėjai. Klausyk, vaike, ką aš tau paklegė́siu. <br/><b>parklegė́ti, </b>par̃klega, -ė́jo. <span class="explanation">bildant, tarškant parkeliauti: </span> Ar tik ne tėtis čia par̃klega iš miesto?! Užsikrovė ant savo vežimėlio, ožkelės nepaveža, tai jis pats nusitvėrė už dyselio ir parklegėjo risčia. <br/><b>praklegė́ti, </b>pràklega, -ė́jo. <span class="explanation">su triukšmu praeiti pro šalį: </span> Pro šalį praklegėjo bikšininkų būrys. <br/><b>priklegė́ti, </b>prìklega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">daug pripasakoti: </span> Aš tau priklegėsiu linksmų pasakų. Galėsiu ir juokų daugiau jums priklegėti. <br/>2. <span class="explanation">prikliukėti, pritekėti: </span> Oi, kiek kraujo priklegė́jo! <br/><b>suklegė́ti, </b>sùklega, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sutarškėti, sutratėti: </span> Sutarškėjo, suklegėjo kulkosvaidžiai. Ir dalgių suklega plakimas. <br/>2. <span class="explanation">imti kalenti, sugagėti</span>. Tas raudonstybis <span class="explanation"> (gandras) </span> tik suklegėjo, kad gužutienės jam reikėjo. Žąsis suklegėjo. Gaidys sparnais plunksnomis suplasnojo – ant viso dvaro suklegėjo, užgiedojo. <br/>3. <span class="explanation">suvirti kunkuliuojant: </span> Grybai, virdami karštoj liepsnoj, suklegė́jo. <br/>4. <span class="explanation">imti garsiai kalbėti, garsiai juoktis, triukšmauti: </span> Sujudo visi, vėl linksmiau suklegėjo. Tik suklegėjo džiaugsmingi vaikų balsai. Vaikai, pašokę suoluose, ragelius užsuko ir, mokytojui išėjus, sučirško, suklegėjo. <br/>5. <span class="explanation">suaidėti, suskambėti: </span> Paskui suklegėjo juokas. <br/>6. <span class="explanation">susitarti, susikalbėti: </span> Susklegėjo, kad reikia vaikas moksluosna leist. <br/>7. <span class="explanation">kalbant vienas kitą suprasti, susišnekėti: </span> Nesùsklegam su vaikais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.