atklibčioti

klibčióti, -iója, -iójo.

1. po truputį klibėti, klapsėti: Ant sienos klibčioja laikrodis. Klibčiójo klibčiójo ziegoris ir apsistojo ejęs.

2. šlubčioti: Klibčiódamas bepaeinu.
atklibčióti. ateiti šlubčiojant: Jau Kanarkienė atklibčiója.
nuklibčióti. nušlubuoti: Pasislėpęs už krūmo, jis luktelėjo, kol senukas Baravykas nuklibčiojo patvoriu į miestą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>klibčióti, </b>-iója, -iójo. <br/>1. <span class="explanation">po truputį klibėti, klapsėti: </span> Ant sienos klibčioja laikrodis. Klibčiójo klibčiójo ziegoris ir apsistojo ejęs. <br/>2. <span class="explanation">šlubčioti: </span> Klibčiódamas bepaeinu. <br/><b>atklibčióti</b>. <span class="explanation">ateiti šlubčiojant: </span> Jau Kanarkienė atklibčiója. <br/><b>nuklibčióti</b>. <span class="explanation">nušlubuoti: </span> Pasislėpęs už krūmo, jis luktelėjo, kol senukas Baravykas nuklibčiojo patvoriu į miestą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.