atklupinėti
klupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo
1. klupti 2: Ko tu čia dabar keliaklupstas klupinėji?! Girtas bėgdamas klupinė́ja, klupine bėga, snukiu ardamas. Keliu ėjo, klupinė́jo, kakta žemę mušinėjo. Svieto bernų žirgai klupinėja, o mano bernelio vis taip šokinėja. Brolio [žirgas] šokinėja, piršlio trapinėja, o to šelmio bernužėlio keliais klupinėja. Ir ji, šlepsėdama šliurėmis, vis taip pat po truputį klupinėdama, išėjo į kitą kambarį. Ženkite tiesius žingsnius savo kojomis, kad kas neklupinėtų kaip raišas. Nes jei tai darote, neklupinėsite (morališkai nenupulsite, neklydinėsite) .
2. sunkiai dirbti, triūsti: Septynerius metus Aleksas klupinėjo Lamsargio laukuose. Viena klupinė́k, eik apie tuos trūsus.
atklupinė́ti. klupinėjant ką padaryti, atbūti: Mes jau atklupinė́jom savo bulviakasį. | Baudžiaunykai, atklupinė́ję dvaro darbus, naktim savo laukus dirbdavo.
priklupinė́ti. klupinėjant privaikščioti: Nemaža priklupinėjęs pamačiau dešinėje pusėje duris.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.