klùsti, klū̃sta (klū̃sa), -o. klausyti, darytis klusniam: Vaikas klū̃sta tėvų. Buvau beklū̃stanti eiti. Tu klūstì, ir aš klusaũ (klusyti) jį. Kaip klūstù, taip noriu išmokti tą mokslą. Merga vaikiui klustè pakluso (palinko) ir nuėjo prie darbo.
atklùsti. vėl pradėti girdėti: Ausis mano atklūsta, o pirma buvo kurta, negirdėjo nieko.
paklùsti. paklausyti, pasidaryti klusniam: Pakluso smakas ir ėjo toliaus. Sigutė nepakluso ir nėjo. Kaip jis sugeba priversti visus paklusti! Tėvalio nabaštikas i paklùso. Ar paklùsi, kad antsikaus ans? Duraks, paikas vaiks, gaspadoriaus savo paklùsęs, varnų mušt tuojaus kiek reik su puloku bėgo. Ant to žodžio jis paklùso ir nešovė. Visur tau paklūstu. Mes paklusime jūsų direktyvoms, jūsų valiai. Nepaklusk savo išdykumui. Perkūnas vėl jų pakluso: į jų žemę karaliauti nusiuntė gervę. Jis paklùso tavęs ir neėjo ten. Ieva, paklususi gundymo velino, užvedė ant savęs, ant visų moterų ir ant visų vyriškių grieką. Šitaip karalius nepakluso žmonių. Pakluso jo daugio daiktuosu. Žadėjo jam daug …, jei jo paklustų. Motė klauso vyro savo, ir vyras moteres savos, gerai rodijančios, mielai paklūsa. Paklusdamos visuotinei tvarkai, planetos ir žemė sukasi aplink saulę.
priklùsti. privargti beklausant, apstoti klausyti: Ėjome koja už kojos: turbūt pavargo klebonas, jau ir žmonys truputį prikluso. Pulkelis pailso, žirgeliai prikluso.
suklùsti.
1. imti klausytis: Visi sukluso ir sužiuro. Išplėtusi akis, visa suklususi, sužiurusi į lubas, neužmigdama išgulėjo iki ryto. Kai vėjas protarpiais nutildavo, senis suklusdavo, ir jam rodėsi, kad girdi jų žingsnius. Visi padėjo peilius, pastūmė lėkštes ir sukluso tarytum laukdami, kada Silvestras tą poną nukalbės. Tėvas, nakčia kai išgirdo šuns lojimą, tuoj suklùso. Išgirdęs kokį trinktelėjimą, įdėmiai suklūsta. Girios suklususios tyliai šlamėjo.
2. imti klausyti, pasidaryti klusniam: Kai išeis į protą [vaikai],
suklùs: dabar dar maži.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.