knóti, -ja, -jo
1. lupti, plėšti: Kam knoji žievę?
2. atšokti, atkerti: Siena jau knojas. Perkepusio bakano pluta knójas. Jaučia – glotnu, o kraštai knojasi kaip senas langų kitas.
3. guldyti (prie žemės): Lietus visus rugius prie žemės knoja ir knoja, kad tų jau net nesmato.
4. duoti, tvoti: Kad knósiu per snukį!
5. smagiai kur vykti, drožti: Kur teip knóji per lauką?
atknóti
1. atlupti, atplėšti: Reikia ben kiek atknót, kitaip nenulupsi. Atknok gabalą alksnio žievės, pasidirbsim aukšlį uogom dėti. Gerai išmirkusiam kviečio grūdui nesunku visas gemalas su skiltim atknoti nuo maistingosios dalies.
2. atskilti, atšokti, atkerti: Pluta, žievė knojas, atsiknója. Kai žievė atsiknos, reiks nulupt tą medį. Vikšro oda atsiknoja nuo kūnelio. Prilipiau popierių prie sienos, ir vėl atsiknojo. Piršto nagas atsiknójęs. Padas atsiknója. Kad kepimas nepasiseka, pluta atsiknója. Atjakusi aguona – atsiknojus aguona. Užlipdė laišką, bet tuoj atsiknójo. Nuo eksudacijos šašas atsiknoja, nusilupa skiautėmis. Tinka sienos atsiknójo. | Užsisek paltą, skvernas atsiknójęs. | Jo lūpos labai atsiknoję (atvėpę) . Aukštesnių valdininkų sluoksnis bajorėjo ir taip pat atsiknodavo nuo liaudies.
3. atvykti, atidrožti: Iš kurgi tu čia dabar atknójai?
4. mirti: Jei būčiau nenustojęs rūkyti, būčiau seniai atsiknójęs. Jau seniai tas seneliukas atsiknójo. Visą amželį nabagas lekia lekia, belėkdamas ir atsiknójo.
nuknóti. nulupti, nuplėšti: Kai ėjau pro duris, ir nuknójau karpą.
priknóti. priguldyti, prispausti: Tylėk, bo tuoj visus plaukus prie pakaušio priknósiu (smarkiai kirsiu) !
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.