kosti, -ia (-čia), -ė (-tė). kosėti 1: Kas turi gripą, tas ir kosčia. Tarė jis, kažkaip kosdamas.
atkósti. atkosėti:
1. Atkósk, kad negargėtų gerklė [je] skreplės. Kol atsikósčiu, sušlampu visas, sukaistu.
2. Ponas Petras atsikostė, atsikrankštė stipriai, tartumei jam kas gerklę buvo užstoję.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.