atkrankšti

krañkšti, -čia, -tė.

1. stengtis kosint pašalinti iš gerklės skreplius, gleives ar ką kitą, įstrigusį į gerklę: Krañkšk, kol atkrankši skreples. Krankštè negal atsikrankšti, jei kas į gerklę įsigleja. Krankščiu (krunkščiu). Prieš nusispjovimą nekrankšk bjauriai ir balsingai. Labai nečiuinas: krañkščia, spjaudo, net bjauru žiūrėt. Kitas kosėjo, kitas krankštė, kitas čiaudė. Ko tu čia krankšti kap varlių pririjęs. Iš to senelio jau nieko nebėra: krañkščia, kosa, to vieno spjaudymo. Krankšti ir krankšti, neduodi man nei užmigti. Moja tau, kūmule, ašaka žu liežuvio užlindo, kodėl tep krankšti? Ko teip krankšti, kaip ant kartuvių vedamas?

2. kosėti: Visi mes nesveikuojam, krankščiam, karštis muša. Krañkščia krañkščia kaip koks džiovinykas. Tėvas krañkščia ir krañkščia per naktis. Senis, išėjęs iš trobos, ilgai krankštė. Arklys krañkščia.

3. knarkti, šnarpšti: Jeigu kas miegodamas krankščia (knarkia), tai reikia per burną suduot bloga vyža, tai nekrankš.
apkrañkšti, -čia, àpkrankštė. krankščiant apipurkšti, apkrenkšti.
atkrañkšti, -čia, àtkrankštė

1. pašalinti iš gerklės skreplius krankščiant, atkosėti: Ligonis atkrankščia bjaurias skreples. Šiemet atkrankščiau slyvos kauliuką, kuriuo pernai (Naujųjų metų išvakarėse) paspringau. Vaikas negal atsikrañkšti. Atsikrankštęs nusispjovė į nosinę. A gėdos neturi: atsikrankštęs ir spjaudys į vidurį aslos! Atsikrañkštęs žmogus spjovė bobai ant akių. Kad spjovė į akis atsikrañkštęs! Atsikrankščiù kraujais. Senis tik atsikrankštė – ir negyvas. Vargais negalais atsikrankštė, nors ilgai kamavos. Tas paukštis atsikrankštęs išspjovė jam jo mėsą, prilipdė, ir prigijo.

2. stengtis pravalyti gerklę karkiamu balsu: Jis pasislinko arčiau, atsikrankštė ir, nuleidęs balsą, tarsi drovėdamasis, prabilo. Atsikrankštęs subliuvo, t. y. įskato giedoti.
iškrañkšti, -čia, ìškrankštė. krankščiant iškosėti ką: Net susirietęs iškrankštė kortelę ir padavė razbainykui. Išsikrankšt aš tau negi draudžiu, ale jau susmyliamas nespjaudyk an žemės.
nukrañkšti, -čia, nùkrankštė. krankščiant numirti: Boba dabar nukrankštė kaip višta. Jau vienas nusikrankštė, ir man ne kitaip bus.
pakrañkšti, -čia, pàkrankštė. kiek krankšti: Jis nuolat taip pakrañkščia.
prikrañkšti, -čia, prìkrankštė

1. krankščiojant prispjaudyti: Prikrankščiau pilną nosinę.

2. užtektinai ilgai kosėti, prisikosėti: Ot prisikrankščiau! Kana koki liga buvo užpuolus.
sukrañkšti, -čia, sùkrankštė. stengtis pravalyti gerklę karkiamu balsu: Vasaris neramiai sukrankštė ieškodamas pirmo sakinio. Už durų kažkas sùkrankštė. Žmogus už jo susikrankštė ir subruzdėjo.
užsikrañkšti, -čia, užsìkrankštė labai užsikosėti: Ot buvau užsikrañkštęs, mislijau, kad galas bus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krañkšti, </b>-čia, -tė. <br/>1. <span class="explanation">stengtis kosint pašalinti iš gerklės skreplius, gleives ar ką kitą, įstrigusį į gerklę: </span> Krañkšk, kol atkrankši skreples. Krankštè negal atsikrankšti, jei kas į gerklę įsigleja. Krankščiu (krunkščiu). Prieš nusispjovimą nekrankšk bjauriai ir balsingai. Labai nečiuinas: krañkščia, spjaudo, net bjauru žiūrėt. Kitas kosėjo, kitas krankštė, kitas čiaudė. Ko tu čia krankšti kap varlių pririjęs. Iš to senelio jau nieko nebėra: krañkščia, kosa, to vieno spjaudymo. Krankšti ir krankšti, neduodi man nei užmigti. Moja tau, kūmule, ašaka žu liežuvio užlindo, kodėl tep krankšti? Ko teip krankšti, kaip ant kartuvių vedamas? <br/>2. <span class="explanation">kosėti: </span> Visi mes nesveikuojam, krankščiam, karštis muša. Krañkščia krañkščia kaip koks džiovinykas. Tėvas krañkščia ir krañkščia per naktis. Senis, išėjęs iš trobos, ilgai krankštė. Arklys krañkščia. <br/>3. <span class="explanation">knarkti, šnarpšti: </span> Jeigu kas miegodamas krankščia (knarkia), tai reikia per burną suduot bloga vyža, tai nekrankš. <br/><b>apkrañkšti, </b>-čia, àpkrankštė. <span class="explanation">krankščiant apipurkšti, apkrenkšti. </span> <br/><b>atkrañkšti, </b>-čia, àtkrankštė<br/>1. <span class="explanation">pašalinti iš gerklės skreplius krankščiant, atkosėti: </span> Ligonis atkrankščia bjaurias skreples. Šiemet atkrankščiau slyvos kauliuką, kuriuo pernai <span class="explanation"> (Naujųjų metų išvakarėse) </span> paspringau. Vaikas negal atsikrañkšti. Atsikrankštęs nusispjovė į nosinę. A gėdos neturi: atsikrankštęs ir spjaudys į vidurį aslos! Atsikrañkštęs žmogus spjovė bobai ant akių. Kad spjovė į akis atsikrañkštęs! Atsikrankščiù kraujais. Senis tik atsikrankštė – ir negyvas. Vargais negalais atsikrankštė, nors ilgai kamavos. Tas paukštis atsikrankštęs išspjovė jam jo mėsą, prilipdė, ir prigijo. <br/>2. <span class="explanation">stengtis pravalyti gerklę karkiamu balsu: </span> </span> Jis pasislinko arčiau, atsikrankštė ir, nuleidęs balsą, tarsi drovėdamasis, prabilo. Atsikrankštęs subliuvo, t. y. įskato giedoti. <br/><b>iškrañkšti, </b>-čia, ìškrankštė. <span class="explanation">krankščiant iškosėti ką: </span> Net susirietęs iškrankštė kortelę ir padavė razbainykui. Išsikrankšt aš tau negi draudžiu, ale jau susmyliamas nespjaudyk an žemės. <br/><b>nukrañkšti, </b>-čia, nùkrankštė. <span class="explanation">krankščiant numirti: </span> Boba dabar nukrankštė kaip višta. Jau vienas nusikrankštė, ir man ne kitaip bus. <br/><b>pakrañkšti, </b>-čia, pàkrankštė. <span class="explanation">kiek krankšti: </span> Jis nuolat taip pakrañkščia. <br/><b>prikrañkšti, </b>-čia, prìkrankštė<br/>1. <span class="explanation">krankščiojant prispjaudyti: </span> Prikrankščiau pilną nosinę. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai ilgai kosėti, prisikosėti: </span> Ot prisikrankščiau! Kana koki liga buvo užpuolus. <br/><b>sukrañkšti, </b>-čia, sùkrankštė. <span class="explanation">stengtis pravalyti gerklę karkiamu balsu: </span> </span> Vasaris neramiai sukrankštė ieškodamas pirmo sakinio. Už durų kažkas sùkrankštė. Žmogus už jo susikrankštė ir subruzdėjo. <br/><b>užsikrañkšti, </b>-čia, užsìkrankštė <span class="explanation">labai užsikosėti: </span> Ot buvau užsikrañkštęs, mislijau, kad galas bus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.