atkrapštyti

krapštýti, krãpšto, krãpštė.

1. nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę. Nekrãpštai noselės, ba bus popa (skaudės) . Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą. Šiaudeliu dantį krapšto. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum. Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų. | Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto (ima ką duoti valgyti) . Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) . Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia. Nei tavo šašas, nei tu krapštyk (kas tau rūpi) . Žiūrėk, kap vištos krapštos. Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto. Kam niežti, tas ir tegu krapštos.

2. šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto. Bekrapštaĩ ir per dieną, o galo vis nematyti. Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ. Ona visą rytą krapštosi apie save.

3. palengva ruoštis, tvarkytis: Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! Jau krãpštosi art. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino. Krapštos krapštos gudo mėnesį (labai ilgai), kol išeina į darbą. Kaip ilgai jie ten krapštosi!

4. varyti, raginti, kad eitų: Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu. Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius.

5. eiti, stumtis pirmyn, vykti: Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais. Krapštykiamos ant namų. Reiks krapštýtis namo. Greičiau krapštýkis iš trobos! Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas. Rytoj krapštýsuos į Salantus. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis. Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos.

6. sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau.

7. ieškoti; duoti: Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu!

8. gyventi, gyvuoti: Ot po biškį dar šep tep krapštaũs.
akìs krapštýti neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man akìs krapštýtų.
úodegą krapštýti nieko neveikti, tingėti: Jis úodegą krãpšto už pečiaus.
apkrapštýti.

1. apkasinėti, apžarstyti: Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė [je]. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti.

2. truputį paviršium krapštyti, kasti: Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų.

3. apsitvarkyti, apsižiūrėti: Aplink save neapsikrãpšto.
atkrapštýti.

1. pravalyti krapštant: Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis.

2. atknibinėti, atnarplioti: Kol jis atkrapštys užrištas duris!. Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę.

3. krapštant priartinti: Su lazda atkrapščiau arčiau obalį.

4. atskirti, išlaisvinti: Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau (perskyriau) . Negaliu nuo jo atsikrapštyti. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Atsikrapštyk (atsitrauk) nuo mano biednos galvos! Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai [p] tėvą atsikrapštýti.

5. sunkiai atvykti: Vos ligi jūsų atsikrapščiau. Kai tie. atsikrapštė, tai ničnieko nerado. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė.

6. atidirbti, atsilyginti: Atkrapštys siūdamas.
akìs atkrapštýti pralavinti, pamokyti: Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė.
akìs atsikrapštýti pasidaryti akylam, pastabiam: Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi.
dasikrapštýti. sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto.
įkrapštýti

1. į ką nors krapštyti.

2. sunkiai kur patekti, įkopti: Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną. | Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn. Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė.

3. pamažu, palengva įdirbti (žemę): Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį.
iškrapštýti.

1. išvalyti krapštant, išrakinėti: Iškrapštýk pypkę. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos. Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius. Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk.

2. krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti. | Neiškrapštýk (neišbadyk) tu man akių su šakaliu. Aš tau ir akis iškrapštysiu. Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys. Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto. Rakštis pati išsikrapštis. Dėl to išsikrapštė jiem. spaliukai. | Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis.

3. paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo. | Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles. Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė (atėmė) iš jo auksinius. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė (atidavė) . Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi (nebeatsiimsi, nebeatgausi) . | Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti. Išsikrãpštė pinigus iš mazginio. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę.

4. išraginti, išvaryti: Negali jos iškrapštyti iš namų. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą. Aš jį. visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie.

5. išsirengti: Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties.

6. sunkiai išeiti, išvykti kur: Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! Susigėdęs išsikrapštė laukan. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą.

7. prikelti: Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego. Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman. Išsikrãpštė iš savo lovos.

8. sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti. Išsikrapštė iš skolų. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys. Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos]. Bet neišsikrapštė (mirė) . Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno.

9. sunkiai ką nors padaryti: Vieną žuoganą jau iškrapščiau (išpjoviau) . | Vaikas vos ne vos liaudį (pradžios mokyklą) iškrapštė (baigė) . Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt (išsidirbti) .
iš galvõs iškrapštýti prisiversti užmiršti: Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti.
nukrapštýti.

1. krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo. | Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu (nuskusiu) . Nenukrapštys jų. nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas. Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik.

2. krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi]. Nusikrapštė nuo pečių našulį.

3. nuvyti, nuvaryti: Nukrapštýk vištas nuo užlaidos. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi.

4. sunkiai nulipti: Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies]. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus.

5. nusikratyti kuo: Aš jo negaliu nusikrapštyti.

6. vargingai kur nuvykti: Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto.

7. vargingai ką padaryti, pabaigti: Kažin kaip dviese nukrapštysim (nukasime) bulves. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme (nupjausime) .
pakrapštýti

1. truputį krapštyti: Eik radiją pakrapštýt (pasukinėti) . Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius. Čikas pakrapštė galvą. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį. Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) . Nebėr šieno nė dančiu [i] pasikrapštyt (visai nebėra) . Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą.

2. paieškoti, pasirausti: Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą. Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą.

3. pastumti tolyn: Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį.

4. nukrapštyti
1.

5. nusikratyti kuo: Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti. Pasikrapščiau nu pijokų.

6. kiek padirbėti: Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo. Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras.

7. pasidirbti, pasigaminti: Anas sau kožną daiktą paskrãpšto.
gálvą (pakáušį) pa (si) krapštýti pagalvoti: Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi. Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti.
parkrapštýti. parvaryti, pargabenti: Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm!. Maž auštant parsikrapštė. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis. Kaip bereiks namo parsikrapštyti.
pérkrapštyti. perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą. . Jau ir aš į miestą pársikrapščiau.
prakrapštýti.

1. pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Eik, vaikel, prakrapštýk ravą. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę. Praskrapštyk ausį, jei užgulta.

2. praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana.

3. prasiarti (vargingai): Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę (sklypelį) pats su sūnumi prasikrapštydamas.
akìs prakrapštýti išprusti, apsišviesti: Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių.
akìs prasikrapštýti atidžiai pažiūrėti ieškant: Prasikrapštýk akìs, tada rasi.
prikrapštýti

1. prikapstyti prie ko.

2. daug prigrandyti, priraupyti.

3. sunkiai prieiti, prisiartinti: Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių.
sukrapštýti.

1. į vieną vietą sukasti, sukapstyti: Skiedras sukrapštyk.

2. į vieną vietą suvaryti, suraginti: Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus.

3. sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko.

4. sunkiai, vargingai ką padaryti: Kole trobeles vienas sukrapščiau (pasistačiau) kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt.

5. susiruošti: Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo.
užkrapštýti

1. krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti.

2. krapštant uždaryti.

3. uždirbti, sutaupyti: Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti. Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo.

4. krapštant užgesinti: Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido [ja].

5. sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm.

6. sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krapštýti, </b>krãpšto, krãpštė. <br/>1. <span class="explanation">nagais, snapu ar kokiu smailiu įrankiu ką nors knibinėti, rakinėti, kasinėti: </span> Kalvis nutilo ir ėmė krapštyti pypkę. Nekrãpštai noselės, ba bus popa <span class="explanation"> (skaudės) </span>. Krapštýk akis su pirštais, rakinėk dantis, kasyk (subinę) pakalą. Šiaudeliu dantį krapšto. Krapštau žemę, kasu, kasinėju nagais. Galvą ant pečių nešioji visai ne tam, kad tik nosį krapštytum. Vagis krãpštė žemę, norėdamas rasti pinigų. | Žiūrėk, močiutė iš šėputės ir krãpšto <span class="explanation"> (ima ką duoti valgyti) </span>. Varna ankstyboji dantis, vėlyboji akis krãpšto <span class="explanation"> (anksti atsikėlęs jau pavalgęs, vėlai atsikėlęs dar miegūstas) </span>. Tinginys, ir nosį krapštydamas, pirštą nusilaužia. Nei tavo šašas, nei tu krapštyk <span class="explanation"> (kas tau rūpi) </span>. Žiūrėk, kap vištos krapštos. Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto. Kam niežti, tas ir tegu krapštos. <br/>2. <span class="explanation">šį tą dirbinėti, triūsti, tvarkytis: </span> Ištisinio darbo nėr, tai krãpšto krãpšto. Bekrapštaĩ ir per dieną, o galo vis nematyti. Menkas iš jo darbininkas: krãpštosi, ir tiek. Dirbo senis, ką galėjo, krapštėsi apie namus, nė vienos dienos tinginiais nepraleido. Reik gerai krapštytis, jei nori visumet turėti duonos kąsnį. Krapštaũs, kiek galiu, – jau ir rugius pasėjau. Koks ten darbas, ale visgi krapštais krapštais aplink saũ. Ona visą rytą krapštosi apie save. <br/>3. <span class="explanation">palengva ruoštis, tvarkytis: </span> Na, krapštýkis greičiau, laikas važiuot! Jau krãpštosi art. Krãpštės krãpštės, stubukãvo stubukãvo, tai ir nusivėlino. Krapštos krapštos gudo mėnesį <span class="explanation"> (labai ilgai), </span> kol išeina į darbą. Kaip ilgai jie ten krapštosi! <br/>4. <span class="explanation">varyti, raginti, kad eitų: </span> Jei munęs nėkas nekrapštýs, gera valia neisu. Kaip įmanydamas krapštyk iš širdies tavo visokius rūpesnius. <br/>5. <span class="explanation">eiti, stumtis pirmyn, vykti: </span> Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, kuris buvo už keturių mylių, Mikšas Karnelis krapštydavosi savo arkliukais. Krapštykiamos ant namų. Reiks krapštýtis namo. Greičiau krapštýkis iš trobos! Krapštýkimės, vyrai, toliau – kelio dar ilgas galas. Rytoj krapštýsuos į Salantus. Prieš vandenį su laiveliu buvo sunku krapštytis. Vargais negalais iš klasės į klasę Petras krapštos. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai gauti, sunkiai įsigyti: </span> Reikia iš visur tą litą krapštyti, kad vaikui būtų lengviau. <br/>7. <span class="explanation">ieškoti; duoti: </span> Na, greičiau krapštyk man grašių, žagrėms geležies atvešiu! <br/>8. <span class="explanation">gyventi, gyvuoti: </span> Ot po biškį dar šep tep krapštaũs. <br/><b> akìs krapštýti</b> <span class="explanation">neduoti ramybės, vis primenant reikalauti: </span> Nekrapštyk tu man akių dėl kokių niekų! Ataduok užmokesnį, aš nenoriu, kad man akìs krapštýtų. <br/><b>úodegą krapštýt</b>i <span class="explanation">nieko neveikti, tingėti: </span> Jis úodegą krãpšto už pečiaus. <br/><b>apkrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apkasinėti, apžarstyti: </span> Apkrapštýk bulves su pelenais ugniavietė [je]. Reikia bulvės aparti, pavirš apkrapštyti. <br/>2. <span class="explanation">truputį paviršium krapštyti, kasti: </span> Apkrãpštė darželį lopetos galu ir nori, kad žolynas augtų. <br/>3. <span class="explanation">apsitvarkyti, apsižiūrėti: </span> Aplink save neapsikrãpšto. <br/><b>atkrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pravalyti krapštant: </span> Priėdusi [kiaulė] ten pat išsimiegojo, potam atkrapštė akis, atsikėlė ir pradėjo knisti ąžuolo šaknis. <br/>2. <span class="explanation">atknibinėti, atnarplioti: </span> Kol jis atkrapštys užrištas duris!. Kliučius, nieko nesakęs, atsikrapštė pamažu kelniaraikštę. <br/>3. <span class="explanation">krapštant priartinti: </span> Su lazda atkrapščiau arčiau obalį. <br/>4. <span class="explanation">atskirti, išlaisvinti: </span> Kai ans pradė kibti, tai aš tuo atkrapščiau <span class="explanation"> (perskyriau) </span>. Negaliu nuo jo atsikrapštyti. Atsikrapštýkit jūs nuo mane! Nuo skolų atsivalnyti, atsikrapštýti. Esmu in Tamstą prilipęs, priaugęs, prikepęs; nebeatsikrapštýsiu nuo Tamstos. Kaip prisirišė girtas, kad aš kaip galėč nuo jo atsikrapštýti! Atsikrapštyk <span class="explanation"> (atsitrauk) </span> nuo mano biednos galvos! Duktė, tai girdėdama, persigando ir nežinojo, kai [p] tėvą atsikrapštýti. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai atvykti: </span> Vos ligi jūsų atsikrapščiau. Kai tie. atsikrapštė, tai ničnieko nerado. Ligonis pasiėmė lazdelę ir atsikrapštė. <br/>6. <span class="explanation">atidirbti, atsilyginti: </span> Atkrapštys siūdamas. <br/><b> akìs atkrapštýti</b> <span class="explanation">pralavinti, pamokyti: </span> Žmonims dabar yra akys atkrapštomos, visur tų mokyklų pristeigė. <br/><b>akìs atsikrapštýti</b> <span class="explanation">pasidaryti akylam, pastabiam: </span> Atsikrapštyk akis, gal patsai pamatysi, kur gyvulius ganysi. <br/><b>dasikrapštýti</b>. <span class="explanation">sunkiai prieiti prie ko, pasiekti: </span> Kol iki namo dasikrapščiau, vos galo negavau. Kol ans lig to dasikrãpštė, nemažai vargo padėjo. Pavargėlis su savo kumelėms dasikrapštė lig miesto. <br/><b>įkrapštýti</b><br/>1. <span class="explanation">į ką nors krapštyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sunkiai kur patekti, įkopti: </span> Katė įsikrãpštė pro langelį maltuvėn ir sugraužė sūrį. Jis aukštokai įsikrapštė į kalną. | Ji ten įsikrapštė ton gryčiutėn. Rinko rinko po kelius centus, o dabar jau į didelį piningą ans įsikrapštė. <br/>3. <span class="explanation">pamažu, palengva įdirbti (žemę): </span> Gal kaip nebūt inskrapštys tą savo laukelį. <br/><b>iškrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išvalyti krapštant, išrakinėti: </span> Iškrapštýk pypkę. Grigas iškrapštė pypkę, pastuksėjo ja į stalo kampą ir užsikišo už juostos. Akis išsikrãpštęs pamatė tris blizgančius arklius. Išsikrapštyk akis, tadom žiūrėk. <br/>2. <span class="explanation">krapštant išimti, iškabinti iš vidaus į viršų: </span> Tęvąjį galą riešuto atpjovusiu, kanduolą iškrapštė. Išgeria kraują, iškrapšto iš galvos smegenis ir pameta. Iškrapštýk kiaušinį iš pečkos. Jau kad įleidė šaknį, tai sunku beiškrapštyti. | Neiškrapštýk <span class="explanation"> (neišbadyk) </span> tu man akių su šakaliu. Aš tau ir akis iškrapštysiu. Ką mažystėje motina ar mokytojai įdės į jų širdis, to per visą jau amžių nebeiškrapštys. Višta besikrapštydama vis ką nors iškrapšto. Rakštis pati išsikrapštis. Dėl to išsikrapštė jiem. spaliukai. | Paduok adatą – reik rakštis išsikrapštýt. Be kuliamojos, kol rankom išsikrapštýsiu grūdagalius iš šiaudų – daug čėso praeis. <br/>3. <span class="explanation">paieškojus, pasirausus išimti, išieškoti: </span> Jis iškrapštė iš kišenės skarmalą ir nusitrynė veidą. Šimas iš Maslausko kišenės visus pinigus iškrapštė ir parėjo namo. | Iškrapštė kišenes ir vietoj aukso ir sidabro rado puodų šukeles. Murmėjo Sadukevičius, pykdamas, kad pati iškrapštė <span class="explanation"> (atėmė) </span> iš jo auksinius. Matei pats, kad žmonelė pačius paskutinius pinigus iškrapštė <span class="explanation"> (atidavė) </span>. Neduok šitam činšei, paskui nebeiškrapštýsi <span class="explanation"> (nebeatsiimsi, nebeatgausi) </span>. | Jis žino, kaip iš menko nieko pinigo iškrapštyti. Išsikrãpštė pinigus iš mazginio. Patašys išsikrapšto iš kišeniaus storą piniginę. <br/>4. <span class="explanation">išraginti, išvaryti: </span> Negali jos iškrapštyti iš namų. Kai įsikraustys, tai paskui neiškrapštýsi. Iškrapštyk visus vaikus iš kambario. Vos ne vos beiškrãpštėme tą nenaudėlį iš savo namų. Nemislyk, vaikeli, čia poniavotis, atsiras, kas tave da iškrãpštąs. Jie nebepajėgė priešų iš savo žemės iškrapštyti. Nebegal iškrapštyt kai utėlės iš kailinių. Kad žemaičiai neiškrapštytų, [gudai] išmūrijo sau ant kalno aukštą bokštą. Aš jį. visą vasarą negalėjau iš po to akmens iškrapštytie. <br/>5. <span class="explanation">išsirengti: </span> Lig išsiruoš, lig išsikrapštỹs iš namų, tai jau pietūs. Led ant pietų išsikrapštė šieno pjaut. Kolei išsikrapštys, tai možna du rozai suvaikščiot. Vos ne vos išsikrapštė mergaitės iš klėties. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai išeiti, išvykti kur: </span> Greičiau man išsikrapštyti iš šitų namų! Susigėdęs išsikrapštė laukan. Galiausiai išsikrapštė į Tilžę. Viktoras išsikrapštė iš namų į miestą. <br/>7. <span class="explanation">prikelti: </span> Paskubomis mane iškrapštė iš kieto miego. Karšinčius vieną popietį išsikrapštė iš savo guolio ir išklibeno kieman. Išsikrãpštė iš savo lovos. <br/>8. <span class="explanation">sunkiai, vargingai išlįsti, išlipti, išsikapstyti: </span> Įvažiavo tokian miškan, niekaip negalia išsikrapštýti. Baimė žiūrėt, kokie ten keliai: vos vos išsikrãpštėme. Žmogus iš purvyno negali išsikrapštyti. Išsikrapštė iš skolų. Išsikrãpštė žmogelis iš vargo. Iš vienos bėdos išsikrapščiaũ, į kitą įpuoliau. Atsargus neprapuls, iš kiekvienos bėdos išsikrapštys. Šį kartą jau turėjo pralošti, bet išsikrãpštė. Šiuom tuom išsikrapščiau [iš ligos]. Bet neišsikrapštė <span class="explanation"> (mirė) </span>. Šių laikų sąlygomis, visuotinės kapitalizmo krizės laikotarpiu, Anglijos ir Prancūzijos ekonomika nepajėgia išsikrapštyti iš liūno. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai ką nors padaryti: </span> Vieną žuoganą jau iškrapščiau <span class="explanation"> (išpjoviau) </span>. | Vaikas vos ne vos liaudį <span class="explanation"> (pradžios mokyklą) </span> iškrapštė <span class="explanation"> (baigė) </span>. Šitą žemelę galiu da ir aš pats išsikrapštýt <span class="explanation"> (išsidirbti) </span>. <br/><b> iš galvõs iškrapštýti</b> <span class="explanation">prisiversti užmiršti: </span> Antukas savo Lizos niekaip negali iš galvos iškrapštyti. <br/><b>nukrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">krapštant nuvalyti ką prikibusį, nugrandyti, nubraukti: </span> Neskusk morkos, tik žemes nukrapštýk. Nukrapštyk šipuliu purvus nuog kamašų. Nenukrapštysi jų kaip utėlių nuo šašo. | Prikask bulvių ir palik gryčioj, o aš gal kaip nukrapštysiu <span class="explanation"> (nuskusiu) </span>. Nenukrapštys jų. nuo žemės nei vokietis baronas dvarininkas. Nu akių nusikrapštýti kaip kokią traškaną reik. <br/>2. <span class="explanation">krapštant nukelti; nustumti, numesti ką aukštai esantį žemėn: </span> Vabalą, kurs palipa aukštai, nukrapštýkit. Gali kur nori užsikarti, vis tiek aš tavi, rupke, nukrapštýsiu! Obolius nukrapštyti [nuo medžio ilga kartimi]. Nusikrapštė nuo pečių našulį. <br/>3. <span class="explanation">nuvyti, nuvaryti: </span> Nukrapštýk vištas nuo užlaidos. Jis kad užlips ant pečiaus, jo geruoju nenukrapštysi. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai nulipti: </span> Leiskit, mergelės, leiskit man nusikrapštyti [nuo krosnies]. Kai užkopsi – negreit nusikrapštysi. Atėjus svečiam, senis nusikrapštė nuo pečiaus. <br/>5. <span class="explanation">nusikratyti kuo: </span> </span> Aš jo negaliu nusikrapštyti. <br/>6. <span class="explanation">vargingai kur nuvykti: </span> Reiks kaip nors į Plungę dar nusikrapštýti. Tokiu keliu per dieną vos nusikrãpštė porą mylių. Mes ilgai netrukome nusikrapštyti ligi miesto. <br/>7. <span class="explanation">vargingai ką padaryti, pabaigti: </span> Kažin kaip dviese nukrapštysim <span class="explanation"> (nukasime) </span> bulves. Gal kaip kalvek ir pievas nukrapštýsme <span class="explanation"> (nupjausime) </span>. <br/><b>pakrapštýti</b><br/>1. <span class="explanation">truputį krapštyti: </span> Eik radiją pakrapštýt <span class="explanation"> (pasukinėti) </span>. Kerštingumas didėjo lyg ugnis, žarijas pakrapščius. Čikas pakrapštė galvą. Šeimininkas savo naga pakrapštė dubenį. Pakrapštę avilį, tegu moka bites numaldyti. Tada meška nulipė nuo pečiaus ir paliepė pakrapštyt vėl vieną ausį. Išmoko rašyt teip, kaip gaidys su koja pakrapštýt. Geriau žarijos nekliudyt, ką pakrapštyt <span class="explanation"> (pavojingo daikto geriau neliest – tik bėdos iš to bus) </span>. Nebėr šieno nė dančiu [i] pasikrapštyt <span class="explanation"> (visai nebėra) </span>. Pilko gyvenimo dulkės, kaip vištai asloje pasikrapščius, sukilo ir uždengė šviesą. <br/>2. <span class="explanation">paieškoti, pasirausti: </span> Jonas Puodžiūnas pakrapštė piniginėje ir išdėjo ant stalo šimto litų banknotą. Jis pasikrapštė kišenėje ir ištraukė pasą. <br/>3. <span class="explanation">pastumti tolyn: </span> Jie kartais gėles pakrapšto į pasienį. <br/>4. nukrapštyti 1. <br/>5. <span class="explanation">nusikratyti kuo: </span> </span> Nu savęs pasikrapštau, lai eita kitur gerti. Pasikrapščiau nu pijokų. <br/>6. <span class="explanation">kiek padirbėti: </span> Kiek čia pakrapštė, ir vėl guli. Tik dieną pakrãpšto, rytais ir vakarais nebedirba, kap seniau dirbdavo. Čia namie pasikrapštai, čia laukan minutytei nubėgi, ir vakaras. <br/>7. <span class="explanation">pasidirbti, pasigaminti: </span> Anas sau kožną daiktą paskrãpšto. <br/><b> gálvą (pakáušį) pa (si) krapštýti</b> <span class="explanation">pagalvoti: </span> Akių paklausk – pamatysi, galvą pakrapštyk – padarysi. Da turėsi gerai pakáušį pasikrapštýti. <br/><b>parkrapštýti</b>. <span class="explanation">parvaryti, pargabenti: </span> Kol mes tuos veršius iš laukų parkrãpštėm!. Maž auštant parsikrapštė. Kol parsikrapštýsiu ligi namų, ir vakaras ateis. Kaip bereiks namo parsikrapštyti. <br/><b>pérkrapštyti</b>. <span class="explanation">perkelti, pergabenti iš vienos vietos į kitą. </span>. Jau ir aš į miestą pársikrapščiau. <br/><b>prakrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pratrinti, pravalyti ką užsikimšusį, užakusį; pragrandyti, pradraskyti (skylę): </span> Užtraškanojusias akis iš miego prakrapštýk. Prakrapštęs akis pamatė, kad jau diena. Gal čia reik tą [pritvinkusį] pirštą prakrapštýt? Eik, vaikel, prakrapštýk ravą. Sunku paukšteliams prakrapštyti apledėjusį sniegą. Jis tuo su kirviu prakrapštė žemę, rado užkastą stiklinę bonkutę. Praskrapštyk ausį, jei užgulta. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kiek laiko ką dirbinėjant, ruošiantis: </span> Kaip atsikelia, dvi valandas prasikrãpšto apie save. Niekur nebuvau, prasikrapščiau taip apie namus, ir gana. <br/>3. <span class="explanation">prasiarti (vargingai): </span> Prasikrapštė kiek dirvos ir pasėjo ropes. Tėvas vos vos verčiasi, tą žemės kruopelę <span class="explanation"> (sklypelį) </span> pats su sūnumi prasikrapštydamas. <br/><b> akìs prakrapštýti</b> <span class="explanation">išprusti, apsišviesti: </span> Buvo jaunų ir pagyvenusių, jaunikaičių ir našlių, truputį akis prakrapščiusių ir visai storžievių. <br/><b>akìs prasikrapštýti</b> <span class="explanation">atidžiai pažiūrėti ieškant: </span> Prasikrapštýk akìs, tada rasi. <br/><b>prikrapštýti</b><br/>1. <span class="explanation">prikapstyti prie ko. </span> <br/>2. <span class="explanation">daug prigrandyti, priraupyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">sunkiai prieiti, prisiartinti: </span> Kostia apgraibomis prisikrapštė iki geležinkelio bėgių. <br/><b>sukrapštýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">į vieną vietą sukasti, sukapstyti: </span> Skiedras sukrapštyk. <br/>2. <span class="explanation">į vieną vietą suvaryti, suraginti: </span> Pykdama, bardamos vos ne vos sukrapštė kad ir ne visus svečius prie ražančiaus. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai surasti, surinkti, sudaryti, sutaupyti (pinigus): </span> Sukrapštýk, nor ir iš žemės iškask, bet kad man būtų! Atnešiau skolą, kaip galėdamas sukrapščiau. Šep ne tep sukrapštýsim kelis rublius. Per savo amželį jis nemažai pinigo sukrapštė. Taupesnis susikrapšto nuliekamą centą. Susikrapščiusiu skatiko, pasistatėva pirkaitę. Jis … nor … pinigų kiek tiek susikrapštyt. Niekaip negaliu susikrapštýt skatiko. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai, vargingai ką padaryti: </span> Kole trobeles vienas sukrapščiau <span class="explanation"> (pasistačiau) </span> kutare, tai ir rugių nespėjau insisėt. <br/>5. <span class="explanation">susiruošti: </span> Kolei susikrãpštė, tai ir išaušo, dėl to taip vėlai ir išvažiavo. <br/><b>užkrapštýti</b><br/>1. <span class="explanation">krapštant užkelti, užrausti ant ko, užkapstyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">krapštant uždaryti. </span> <br/>3. <span class="explanation">uždirbti, sutaupyti: </span> Par visą žiemą tik tus kelis litus tegalėjau užkrapštýti. Kol vieną kitą litą užkrapštái, žmogus sveikatą turi padėti. Žentukas siuva, tai ir užsikrapšto kokį centą. Dabar jau biškį ažsikrapščiau grūdų, pinigų. Dar užsikrapštau duonos dėl pragyvenimo. <br/>4. <span class="explanation">krapštant užgesinti: </span> Zokrastijonas užkrapšto bedegdamas tą vieną pačią krikšto žvakelę, kad ubagą láido [ja]. <br/>5. <span class="explanation">sukelti gaisrą, užkratyti (rūkant pypkę, papirosą): </span> Vaikis pypkininkas landė papastogiais – užkrãpštė, tai ir sudegėm. <br/>6. <span class="explanation">sunkiai užlipti kur, užsirioglinti: </span> Vos ne vos užsikrãpštė ant bertainio. Kai užsikrapštėva ant vieno kalno, Manis atsiliepė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.