kratýti, krãto, krãtė.
1. ką birų pilti, versti sukrečiant: Krãto bulves iš maišo. Kratýk grūdus į míegą. Einant bučių kratyti, eit reikia dar tamsiai. Varžas (žuvis iš varžos) kratydavo per parą kelis kartus. Kaipo lakstė [aitvaras] patrobiais, ne vienas tai matė ir, nutūpęs ant stogo, ką parnešęs kratė. [Šventmarė] pupas sauja į gerklę kratės.
2. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, purtyti: Sveikindamas ilgai krato jų rankas. Staiga prie lauko triukšmo prisideda skardus kratomo varpelio balsas. Tarytum nebyliai unkščia, rodosi pirštais, krato galvas. Gaidys pupą rado, višta kuodą krato. Gaidžiai gieda, šunys loja, ožys barzdą krato. Veršis kratė savo didžiuliais ragais. Krato galvą. Kratau rankas. Drebu visad kaip lapas, kurį krato vėjai. | Tas arklys negeras riščia joti – labai krato. Kelias toks nelygus – krato, kad net dantys barška. Jei su ratais gardininkais važiuoji par brukį, ta labai krato. Kratomoji lenta [kuliamosios]. Mylėk kaip dūšią, kratýk kaip grūšią. Nė mano ratai, nė mane kratė. Boba iš ratų – ratų nekrato. Kai su ponais, tai ir už rankų kratotės, ir kalbatės. Motinėlė ateidama ant lazdelės kratos. Toks jam užėjo juokas, taip jis kratėsi. Šienas vežant kesula, krãtos ir birsta. Kratosi, rėkia visokiais balsais [mirusio gailėdama]. Širdis išsigandusi kratos ir dreba.
3. versti drebėti, kelti drebulį: Jį drugys krãto. Kratė mane šiurpulys. Siaubas krato žmones. Išeini klėtin – tę šaltis krato. | Aš žiūrėt negaliu [, kaip jis valgo],
mañ net krato (purto iš pasibjaurėjimo) .
4. purtyti, kad kas iškristų, nukristų: Keturios šiaudus bekratančios. Reiks kratyt (reikalauti) iš jo pinigų. Kedulis nenoromis išlindo iš pašiūrės ir, kratydamasis prikibusius prie rudinukės šiaudus, ėjo pasitikti kunigo.
5. purtant kedenti, laisvinti: Kratysim šienelį, džiovinsim šienelį. Ilgai ji purtė lovoj šiaudus, ilgai kratė drėgnus patalus.
6. purtant maišyti: Mes nuo Kalėdų karvėms kratinį krãtom. Mano Jurgis daržinėj pašarėlį krato. Aš tau kostiumą suausiu kratytų vilnų.
7. purtant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Mergos šiandien pūdyme mėšlą krãtė. Eikit, mergos, mėšlo kratýt. Visus laukus mėšlu apivežė, tai dabar bus darbo kratyt. Man sunku mėšlas kratyt. Gavo mėšlo kratomą šakutę.
8. purtant skleisti, kloti (linus): Krãto (klosto) linus.
9. kreikti: Kūginius (tvartus) krãto. Taip kratomų tvartų mėšlas yra trąšesnis ir geresnis už mėšlą, kur pakratoms vartojami vieni tik šiaudai.
10. virpinti, drebinti: Gieda kratydama balsą. Jam pradėjo kratyties, drebėti balsas. Mes kratėmė̃s iš baimės.
11. ieškoti, krėsti, kratą daryti: Nors mes jo kišenių nekratėme, nė pinigų neskaitėme, bet matyti pagal visa ko, jog ūkininkas ne suskis. Kratyk mane (ieškok, kas tavo yra manip) ir atimk. Žandarai žmones pridraskę, prikėlę – kratę, vertę.
12. gintis, vengti ko, atsisakyti: Senelė kratėsi negalinti gerti. Senutė kratėsi nebegersianti tos smarvės. Kratėsi nieko negirdėjusios ir nieko nemačiusios. Nesikratýk, valgyk! Ko čia kratáis tos čierkikės?! Kaip boba nemato, dvi tris išgeri. Nei teip prisižadėjo, nei labai kratės. Ir manim per daug nesikratýk. Juo tu nesikratyk (nesibodėk, nesibaidyk, nesibaisėk). Daug kuo net ir kratydamies nenusikratysime. Matai, kad ans krãtos tavim – ko belendi! Krãtėmos šalin nirstančiu arkliu. Nuolatos pirmyn žengia mūsų dailininkai, ryžtingai kratydamiesi svetimo formalizmo. Krãtos ji to senio kaip kažin ko. Ji per daug nesikrãto manęs (patinku jai) . Merga krãtės, kol atsikratė nuo berno. Kratýkis tu nuo jo kaip nuo kokio velnio! Kratykimės nuo ydų. Mano širdis krãtos nu tų kalbų. Jis kratėsi nuo savęs kaltę.
13. darytis abortą: Geriau ana krãtės, ale vaikų nevedė.
káilis krãtosi baisu: Man kailis kratosi , jeigu matau ką iš geros valios tenai. einant.
rankàs kratýti labai ko nenorint atsisakinėti: Nenori, krato nuo jo ir rankas.
vélnias (
bíesas) krãtinį krãto žyla: Jau ant tavo galvos velnias kratinį krato. Ūsuos biesas kratinį krato.
apkratýti.
1. apiberti: Kur tavo žirgelis? –. Šile, šile pastatytas, šiaudais apkratytas? Su vienu sykiu žemė sugriuvo ir tris iš jų akies mirksnyj apkratė. Kokis jos pjovìmas, šiaudais apskrãčius, kai kiaulė insknisus migy.
2. apsipurtyti: Tu [, karveli, ] nuskridęs pasmaudykie, o pasmaudęs apskratykie.
3. nusipurtyti, apsivalyti: Kitas, ir neapsikrãtęs kojų, ateina [trobon]. Tauta apsikratė, pamesdama nešvankumą.
4. apkapstyti: Visam laukui apkratýt reikia daug mėšlo.
5. didumą iškrėsti, padaryti kratą: Apkratė ir daržinėje atrado skrynikę su knygutėmis.
atkratýti.
1. kratant privarginti: Atkrãtė rankas grabojant.
2. atpratinti, atgrėsti: Argi savo recenzijos žodžiais aš kiek atkračiau visuomenę ir mokyklą nuo kalbamosios monografijos? Nerodyk vaikams cukraus: pamasinęs nebatkratysi. Niekaip nėra galima atkratyti nuo tos ydos.
3. nuo savęs šalin varyti, atsipalaiduoti, išsisukti: Antsėdo yt velnias, negaliu atsikratýti. Tampė tampė jį po teismus, o dėlto jis atsikratė (išsisuko iš bėdos) . Jin tos podukros nekęsdavo, norėjo jos atsikratýt. Tabokos dirbtojai gauna neatsikratomą kosulį. Tarybų šalies liaudis, atsikračiusi kapitalistinių išnaudotojų, vykdo taikų kūrybinį darbą, sėkmingai kuria komunistinę visuomenę. Ir atsakomybės dėl namų atsikratoma. Senis, norėdamas atsikratyti pirklio, piktumu užsidegęs, patepė pirkliui ir dešinę akį. Gaši merga nuo vaikio atsikratýti negal. Norėjo nuo to pinigo atsikratyti. Lenda, prašo – niekaip tu nuo jo neatsikratysi nedavęs. Mes beveik visi atsikratėme nuo tos dvasios. Gediminas, gavęs pragumą atsikratyti nu kryžeivių, sukos su visa galia į gudus. Ji. geiste užsigeidė nuo Sigutės kaip norint atsikratyt. Eina dabar račiai linksmi, kad nuo pilvų atsikratė. Jis juos. atsikratė (išmokėjo broliams ir liko vienas ūkyje) . Ką daryt, kaip tą aitvarą atsikratyt? Jis sumanė gudrumu atsikratyti nelauktu svečiu. Kaip čia man juo atsikrãčius? Negali nė atsikratyti tais velniais skolininkais. Teip atsikratęs visais pryšininkais. Ką čia bareik daryti, kaip baatsikratyti ta šmėkla? Kad prisikabino – nebegaliu atsikratýt. Jug nedavusi neatsikratysva su tomis bjaurybėmis. Aš per dvejetą metų įveikiau (nors, prisipažinsiu, su dideliu vargu) atsikratyti nuo papratimo meluoti, klastoti, apgaudinėti, veidmainiauti.
4. atimti atgal: Ans siūlinė [ja] jam arklį, o pasku nor atkratyti, t. y. atimti. Jeigu tikrai žinai, kad jis pavogė, tai pasiimk liudininkų, nueik į namus ir atkratýk. Ar iš žąsies avižas beatkratysi? Privargsi dar, kol rankpiningius atkratýsi. Mes dabar pinigų neturime – negalime atkratyti iš dvaro.
įkratýti.
1. įpilti kratant (biralų): Įkratýk į kašę [arpos],
jau nebturiu. Urėdninkui ir asesoriui jei biškį pinigų į kišenę įkratysi, tai kaip su moliu akis užlipysi.
2. įbarstyti: Kam įkrateĩ krislus į pieną. Pūgos ir pusnys kame ne kame [sniego] nu medžių įkratė.
iškratýti.
1. ką birų ar tirštą išpilti, išversti: Iškratýk grūdus iš maišų. Iškratýk košę iš bliūdo. Žmogus iškratė šunis iš maišo ir užkuseno lapę. Vainorus pakėlė sietą ir iškratė bites paklotėn. Noreika iškratė pypkę ir užsikišo už juostos. Pabarė [Puodžiūnas] ir bernus rūkorius, kad jie pašalėj numetę nuorūką ar degtuką, ar pypkę ne vietoje iškratę. | Kaip tik šoksiu – subadysiu, visas žarnas iškratysiu. Jei nulupai kailį, tai iškratyk ir kaulus. Ko nebeišsemdavo iš dubens utaru, plačiu mediniu šaukštu, tai išsikratydavo gerklėn iš paties bliūdo.
2. išpurtyti: Iškratýk grūdus iš pakračių. Nečystai iškrãtot [šiaudus],
pasistenkiat geriau! Ilginius šiaudus darant, nusitveria darytojai ant varpų galo ir smulkiuosius šiaudus iškrato. Gerai iškratýk [pašukas],
kad nei vieno bumbulo nesimatytų, tai ir marškiniai kupros nebraižys. | Iškratęs iš kešenėlės paskutinį skatiką, perkas porelę lyžbų. Savais klausinėjimais visas mano žinias iškratytumei. Reikalingas jiems, pakol iš tavęs visą sylą ir sveikatą iškrato. Pirkau šio, pirkau to ir išsikračiáu iš piningų.
3. išdrabstyti, iškapstyti (mėšlą) ; išbarstyti, iškreikti: Išvežtas mėšlas turi būti vienodai iškratomas. Iškratytą mėšlą reikia lygiai paskirstyti po visą plotą. Iškrãtė mėšlą. | Tu labai nelygiai trąšas iškratei: kur stora, kur dyka. Karalius liepė kumelei po visą svietą išnešioti jo kaulus, iškratyti. Iškratau šieną.
4. išieškoti ko paslėpto, padaryti kratą: Bet dabar iškratė visą šatrą (būdelę) ir nieko nerado. Policija iškratė Jankaus namus. Žėdną krūmelį strielčiai iškrato. apiplėšti: Tada atėjo sūnus Jokūbo. ir iškratė (applėšė) miestą.
5. apsvarstyti, ištirti: Iškratyk kiekvieną žodį to barimo.
6. atimti atgal, atgauti: Neduok, paskuo nebiškratysi. Jis vos iškratė savo skolą. Šuo. anos vaiką nu vilko iškratė. Tu būkis netoli krūmalyje ir iškratyk nuo manęs tą vaiką.
7. išsivaduoti: Išsikračiáu iš rankų draugų kumpanijotų.
8. iškristi purtant: Nė nematėm, kaip važėčių užubraukas išsikratė važiuojant. Vienas sėlenų maišas iškrito! Per duobes ėmė ir išsikratė! Kad samanos bei šiaudai neišsikratytų [siunčiant skiepelius].
9. padaryti abortą. . Žmonys šneka, kad ir ana išsikrãtė.
nukratýti.
1. kratant kiek nupilti nuo viršaus: Tokio pilno krežio nepaneši – nukratyk kaupą. Jei viso maišo nepakeli, ta nusikratyk biškį – nenešk taip sunkiai.
2. kratant numesti žemėn, šalin nupurtyti: Nukratýk šiaudus nuo klojimo. Jisai nukratė nuo papiroso pelenus. Girios štai nukrato lapus. Arklys nukrato [raitelį]. Ir šiandien dar nenukratė nu savo kojų vyžinų. Gelžinius nu savie nukratė. Kas valiai savo geležinei tiki, tas nukratys nuo rankų grandines. Raitam bejojant, nusitveria už arklio kojos, ir sunku benukratyti. Nukratyk šaknis (žemes) raudamas grikius. Nukratęs dulkes juodo žemės purvo, per naktį laukiau patekant tavęs. Tas pasipurto ir nukrato juos šalin. Nukratyti purvą nuo kojų. Atlėkė trys gulbės ir, pamaryje plunksnas nukratę ir pasivertusios į panas, nuėjo į kraštą marių maudytis. Nukratykite dulkes nuog kojų jūsų. Boba ne naginė, nuo kojos nenukratysi, pasuolėn nepavarysi. Šiaučius purvus nusikratęs, arielkos kvortą pastatęs. Nusikratysim tą velnią (poną) sau nuo sprando.
3. papurtyti, sudrebinti: Jį nukratė šiurpas. Nukrato ankstyvojo ryto vėsuma. Net jį šaltis nukratė. Mane šaltis, šiurpas nukratė. Brrr! Kaip bjauru! – nusikratė mergina. Bernas protarpiais, it geležėlę radęs, nusikratydavo juoku.
4. kratant nuvarginti: Sėdėjau ant kozlo, nukrãtė, net kaulus gelia.
5. apkapstyti, apžarstyti: Turėjom nukratyti da didelį mėšlu apvežtą lauko plotą.
6. kratant nustumti tolyn, gilyn: Nukratyk tuos šiaudus toliau, čia pinasi po kojų. Pražiodė [Mendelis] Alyzo rudinės kišenę, įmetė ten degtukus ir nukratė juos gilyn.
7. atimti ką radus apieškant, kratą darant: Ana nukrãtė nuo vagilkos drabužius. Nori aną nukratyti, tat yra atimti nu ano tus daiktus. Neseniai buvo nukratęs vieną vaikiną, pareinantį iš Prūsų su knygomis ir gazetomis. Nukratytas parvažiavau, šmukulį vežęs.
8. nupratinti: Vyras manė nukratysiąs pačią nu to darbo. Vaikas pripranta lengviau, ale nukratyti sunku.
9. nuvaryti, numesti šalin nuo savęs, atsipalaiduoti: Lietuvių tauta, nusikračiusi išnaudotojų jungo, gyvena broliškoje Tarybų Sąjungos tautų šeimoje. Taip didis kunigaikštis Lietuvos, nusikratęs kryžeivių, grįžo vėl į lenkus. Nenusikrato kaip prikibusio šapo. Ir mes, nusikratę iž miego tinginio ir nuodėmės, neturime krūpaut atėjimo Viešpaties. Dabar jau nusikračiáu nu visų bėdų. Šiaip taip nusikračiáu nuo to durniaus. Zuikelis. nu šunų niekaip nebnusikrato. Lapei didžiausia bėda yra su blusomis, nuo kurių ji niekaip negali nusikratyti. Pats neišmano, kur čia tą bėdą dėti, kaip nuo jos nusikratyti. Jis pagraudenimą nusikrãto. Piktą padūmojimą nusikratau. Nugi dabar, naštas vargų visas nusikrãtę, jau pasilinksmykim bensyk, česnyj susikvietę. Kuo greičiausia nusikratykit šitą bjaurybę! Oi, patele mano, balandele muno, kur aš tave dėsiu, kur nusikratysiu? Visos bėdos suvirto an mano pečių, kada aš jas nusikratysiu! Abejingumu reikia galutinai nusikratyti. Nežinodamas, kaip bitėmis nusikratyti, uždegęs trobą. Teip nusikratė neužkentamais katalikais. Tuomet nusikratytumim tais velniais. Nusikratys tais ilgesiais. Kas čia yr, kad aš tavim negaliu nusikratyti? Vienu jau nusikračiau. Tad ans ir pradėjo galvoti, kaip dabar tuo Mikoliuku nusikratyti. Kad mes galėtumėm nusikratyti tais savo pilvais, kokie mes turtingi būtumėm! Teip nusikratęs su gimine, pardavė tėviškę ir leidos į šventas vietas. Džiaugiasi kaip bėdos nusikratęs (labai džiaugiasi) . Džiaugiasi kaip marti, anytos nusikračiusi. Gyvena kaip visų bėdų nusikratęs. Giriamas dažniausiai tas daiktas, kuriuo nusikratyti norima. Blogo kaimyno nusikračius, laimę pažinsi. Gegulės balsu skurdo nenusikratysi, vargų neatbaidysi.
10. nunešti, nugabenti: Kur tave biesas ir nukrãtė į tą pagirį ant bado!
11. nudėvėti, nunešioti: Vos tik pasiuvom drabužius, tuojau užsivilkęs ir nukrãtė.
12. numirti: Kaip tik gubernatorius išgėrė [nuodų],
ir nusikratė.
kójas (kanópas, kìnkas, kiškàs, pentinùs) nukratýti. numirti, nusibaigti: Nukratė kojas, nustyreno. O, da senis stipras, negreit kójas nukratỹs! Pakol aš mirsiu, tai da tu pirmas kójas nukratýsi. Negerk tų stypžolių – kójas nukratýsi. Aš čia ir kojas nukratysiu par tus darbus. Nenusimink, broleli: dėl vienos mergos neverta kanopas nukratyti. Dar kinkų, seneliuk, nenukratei? Jis jau nukrãtė kìnkas. Jau keli žąsiukai kiškàs nukrãtė. Šitaip vienas su tais darbais besiplėšdamas, greit nukratỹs pentinùs.
rankàs nukratýti nustoti vilties, atsisakyti: Kur čia jam beišgyt, visi ir daktarai jau rankàs nukrãtė. Ir eik, kur gyvas mūs šaltinis! Ne bėgti! Rankas nukratyt!
pakratýti
1. kratant papilti, paberti: Kodėl tus miltus pakratéi? Durpes pakratýk čia netoli pečiaus. Merga pakratė karvėms maltų burokų. | Klientas pakrato Pakaušiui paskutinius savo skatikus ir eina namo.
2. palikti, pamesti, išlaipinti: Nuvežiau davatkas į Kretingą ir pakračiáu. Ta mašina mane prie pat durų pakratė. Pakrãtė bobas pri durų, parvažiavęs iš miesto, o pats išdūmė į sodą. Atvežė pas motiną susirgusį piemenį ir pakrãtė. Ans tave už nėką neturės, veš į mišką ir pakratýs.
3. papurtyti: Tėvukas viską dovanotų, šoktų nuo krosnies ir pakratytų jos galvutę. Elzytė pakratė galvą ir paprašė akimis ir ženklais jo išeit. Lipti ant obelės bijojo, pakratyt galės neturėjo. Kap aš tave pakratýsiu, tai net žegsėt imsi. Ir duosiu aš tau savo senąją mašną, tai kad pakratysi, tai pribirs tau tiek pinigų, kiek tu norėsi. Tas sūnus kaip griebė tėvą, pakratė, tik kaulai išbiro. Be karvutės ir be telyčytės aš neišeisiu, – pasakė Papievienė ir pakratė galvą. Pakratė žirgelis galvelę, išlaužė uosio tvorelę. Net pakratydami galvą gieda. Juodu draugiškai rankas pakratė (pasisveikino) . Pakratýk (pasupk) vaiką!. Perkūnas smarkiai suurzgė, pakratė dangų. Triobos tik pakratýt (labai senos) . Jau ir budinkai pakrãtomi. Dabar vaikai nebebučiuoja rankų, tik pasikrãto (pasisveikina ranką pakratydami) . Nenori su manim pasikratýt (pasisveikinti) . Na, Jonuk, pasikratýkim, senai matėmės. Visi pasisveikino su manim, pasikratydami už rankų. | Juokiasi net pasikratýdamas. Valgo sviežieną net pasikratýdamas (su dideliu apetitu) . | Šuo bailiai pasikratė ir nubėgo. Pasikratýdamas šoka, ne kožna su juo pašoks. Pasikrataĩ bejodinėdamas, tai gerai valgosi. Kelionėje pasikratėte, bešokdami pasikratėte, tai gal ir tuščios vietos atsirado [valgyti]. Aš pasikračiau, aš pasipurčiau, šimtą kareivių iškirtau. | Grūšių pasikratýk.
pakratydamós. Kiaulės ryna usnis pakratydamós.
4. padrebinti: Dėdelę pakratė šiurpulys. Močiutė kas rytą prieš pusryčius įvarvina į šaukštą kelis lašus ir geria labai labai susiraukdama, net pasikratydama.
5. pakapstyti, padrabstyti: Pakratýti mėšlus po kelerių ratų paskuba viena kratėja. Ar pakrateĩ trąšas?
6. pakreikti: Atsinešiau šiaudų ir pakračiaũ kūtes. Pakratýk gurbą, dienodaržį. Šlapi gurbai, šiaudų da būt, a nėr kam pakrãto. Nė trukau, nė ką, o tvartą pakračiaũ. Reiks kiaulėm pakratýt.
6. paskleisti (linus): Ašiai pati martelė linelius pakračiau.
7. apieškoti, padaryti kratą: Pakratyk savo kišenė [je],
gal rasi raktelį! Ačiū Dievui, kad žandarai mūs. nepakratė. | apiplėšti: Taip, jie pagąsdinę ir pakratę vieną kitą ponelį, nes gyventi juk reikią.
8. apsvarstyti, ištirti: Kaip čia atsitiko, visi pamatysma, jei tiktai jo darbus gerai pakratýsma.
ant šãkės (ant šakõs) pakrãtomas blogas, menkas; suplyšęs: Jo gyvenimas an šakõs pakrãtomas. Tavo skarelė jau ant šakõs pakrãtoma. Kas čia do švarkas, ant šãkės pakrãtomas.
káulus pakratýti.
1. numirti: Kunigai davė žodį karaliui, jog Vilniaus vyskupas kaulus pakratė. Svetur kaulus pakratęs, namie vietos neteko.
2. pašokti: Stiklelį išmetę ir seniai užsimano pakratyti kaulus.
kišẽnę (maĩšą) pakratýti daug pinigų pareikalauti, išleisti: Tas manapolis pakrato kišenes. Užkurys parėjęs turės pakratyti savo maišą, visas skolas švogeriams išmokėti.
kójas pakratýti. numirti, nudvėsti: Pakrãtė kójas, ir gatavas. Jau mėnuo laiko, kaip ji kójas pakrãtė. Jau jis šįmet tik pakratys kojas. Gyvulys jau kójas pakrãtė. Pasijusi kojas pakratęs.
rankàs pakratyti
1. atsisakyti (veikti): Visi ėjo sau rankas pakratę, o ligonis vienas po vidų galuojasi, mirtimi dalijasi. Būč seniai išbėgusi rankas pakračiusi, kad ne šliūbas būtų pririšęs. Tataras, apgautas antrą kartą žalnierio, bėgo rankas pakratęs nu tokio tavorčiaus.
2. nustebti, pasipiktinti: Jūzapas ir rankas pakratė išgirdęs, ką sako Paravonėnė.
sùk [tavè] pakrãtęs tiek to, galas tavęs nematęs. Sùk tavè pakrãtęs! Suk pakratęs – nei aš až jo eisiu, nei niek!
pérkratyti. perkratýti
1. iškrėsti, išieškoti, padaryti kratą: Visus užkampius parkratyti. Párkratyk šiaudus. | Policija perkratė kunigo namus ir net bažnyčią, beieškodama lietuviškų knygų. Viršininkai perkratė visus kambarius ir nieko nerado. Reikia visą valsčių perkratyti.
2. peržiūrėti iš eilės, ištirti: Norint pamatingai perkratyti kun. Miežinio mokslą, reikėtų parašyti visas referatas. Parkračius visus veiksmažodžius, vienas tiktai dirbti turi dvejopą kentėtinį priežastinį: dirb-dinu ir dirb-inu (facendum curo). Aš perkratau iš naujo savo širdį. Sugrįžęs namon, perkračiau, ką esava kalbėjusiu su Garbeniu. Viską todėl parskaičiusys ir parkračiusys. Reik, idant klioštoriūse kningos būt parkratomos nu išmintingų vyrų. Pérkratai (perkratyk) metrikus, ir rasi. Ans parvažinėjo, párkratė visas mergas ir nėkur nesuderėjo. Jis perkratė galvoje visus tinkamus žmones.
3. paliesti visus, nieko neaplenkti: Dėl to mat slogos visus perkrato. Liga parkrãtė mum: iš aštuonių palikom tik dvi.
4. perdirbti, perstatyti (iš senos medžiagos ką naują): Pérkratysiu diendaržį, ir da pastovės šmotą metų.
prakratýti
1. prapilti, praberti (pro šalį): Pilk atsargiai [bulves] – neprakratýk pro šalį!
2. truputį atsikratyti, atsipalaiduoti: Dar miego nepraskrãtęs, o jau prie stalo lenda.
prikratýti.
1. kratant pripildyti: Prikračiáu pilną kašę iš vienos puspūrės.
2. pribarstyti kratant: Visą pieną prikrãtė spalių. Ateina bobutės suvargę i prikrãto tų blusų.
3. daug pridaryti kratant (mišinio): Eikit, da kratinio atneškit, yra prikratýto.
4. prisipurtyti: Eitumei, vaike, gulti, be mažai pavargai, kol prisikratėva tokį kelią.
razsikratýti. numirti, nusikratyti: Su vaiku razsikrãtė (gimdydama mirė) .
sukratýti.
1. kratant supilti: Sukratýti reiks į miegą [bulves]. Ir nuvežė žmonos savo vyrus ir sukratė į upę kaip kokius rąstgalius. Kad man atiduotų tą tiktai, ką mano akyse šiandien kiaulėms sukratė, būtumėm visi lig soties pavalgę. | Aš tau dantis į gerklę sukratysu (išdaužysiu dantis) !. Aš pagavau keikti ir sukračiau ant narininko šimtą maišų juodųjų. Ant savęs nė šiaudo nemato, ant kito vežimą sukrato.
2. papurtyti indą ar maišą, kad biralai glaudžiau sugultų į dugną: Sukratyk maišą, galas antai tuščias. Pakelk ir sukratýk priegalvį! Maniau, kad visus vidurius sukratys į gumulą per tokią kalnynę važiuojant. Kaip pradės eit traukinys, suskratys – atsiras vietos ir atsisėst.
3. supurtyti, suplustinti: Sukrãtė už pečio. Reikia tik stipriai sukratyti medį. Sukratyti vaistus. Palauk, kai paimsiu glėbin, kai sukratysiu, tai pažinsi mano rankeles!. Viesulas tokis užej [o],
pirkelė net suskratė. Avinas suskrãtė, pabyrėjo pinigai iš avino. Lokys padavė lopą (leteną) kaip kūlę, susikrãtė (pasisveikino) ir ėmė kalbėtis apie kasdienį savo gyvenimą.
4. sudrebinti: Šiurpas sukrato, pagalvojus apie tokias nelaimes. Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato!. Matematika man dvasią sukrato, spinduliais šviesos apsiaučia. Kai pamačiau dvėseną, net širdis susikrãtė.
5. suvarginti kratant: Vežant ligonį smarkiai sukratė. Parvažiuojant taip dideliai sukratė, kad tris dienas šonai skaudėjo. Vežimas didei sukrato. Sulaužys balnelį, sukratys žirgelį. Susikračiau ir nuvargau bejodamas, visi sąnariai nutirpo.
6. sumaišyti kratant (kratinį): Sukračiaũ mišinį gyvoliams. Paimk šiaudų, sukratýsime kratinio. Ar su šienu sukrãtėt šiaudus?
7. suvartoti, visą sudėti kratant: Kratyk [šiaudus],
lig Visų šventų ir sukratysi. Mūs linus tik į nuobrukas sukratyt: drūtės (drūtumo) visai nėra.
8. sudaryti kuodelį kratant tokia lazdele: Kol pakulų nesukratýsu, negalėsu verpti. Sukratė didelį vilnų kuodelį.
9. sujaukti, sumaišyti: Nebūk ben dieną namie, tai tuoj visą sukrato, suverčia.
10. silpnai susiūti: Tik sukračiaũ tavo švarką, ir vėl kiauras.
užkratýti.
1. ant viršaus kratyti, užkapstyti: Jūs mano žemę užkrãtėt mėšlu. Ant dobilų javenų gali vėlai rudenyje ilgo mėšlo retai užkratyti.
2. negyvai užpurtyti: Važiavau par bruką, tai kone ažkrãtė. Mane šiandie ko neužkrãtė ant maišų. Ragana Oną užkrãtė. Neažkratyk vaiko šiteip dovydamas lopšį.
3. sukelti gaisrą, uždegti (rūkant pypkę): Pro šalį važiuodamas su pypke užkratė. Teisybę pasakius, buvau truputį gėręs: kažkaip užkračiau, vos pats beišbėgau, o triobos ir visa gėrybė sudegė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.