kriunė́ti, kriùna (kriùni), -ė́jo. kosėti, krenkšti: Senis kriuna (vis e-e-e, pakosinėja), tebekriuna. Dusulingas kriùni (kosa). Senis kriunė́damas (kosėdamas) vaikščio [ja]. Kriùna – nuolat nesmarkiai kosti. Kriunì ir kriunì lyg didžiausias įdusėlis. Neapsirk – žiūrėk, jau kriunì! Nelakstyk basa – ir tep jau kriunì. Mūs tėvukas jau visai nuseno, kriùna ir kriùna per dienas. Žiūrėk, kad neperšaltum, ba paskiau kriunė́si visą naktį! Pats dūmikas kriuni ir kriuni. Yra ten dar du seniai, bet tik jau kriuna, neilgas jų amžius. Kriunì ir kriunì, turbūt šalto vandens atsigėrei. Ko čia kriunì kaip padusęs! Jau kelinta diena kai kriùni tie mano vaikai. Nekriunė́k teip iš vieno, nors kiek susilaikyk!
atkriunė́ti, àtkriuna, -ė́jo. atkosėti: Reikia kokių žolių gerti, ba sunku atkriunė́ti.
iškriunė́ti, ìškriuna, -ė́jo
1. kurį laiką iškosėti: Visą mėnesį iškriunė́jau, o jokių vaistų nepirkau.
2. išmirti (kriunint): Jų visą šeimyna iškriunė́jo.
3. išmušti (valandas) gergždžiančiu skambesiu: Vėl klasės laikrodis iškriunėjo vieną, ir vaikai griebėsi už knygų.
pakriunė́ti, pàkriuna, -ė́jo. pakosėti: Jeigu nušalsi – teks pakriunė́ti. Tai kiek laiko pakriunė́si, ir praeis tas kosulys. Pagiedi, pàkriuni – net krūtinė sopa.
prakriunė́ti, pràkriuna, -ė́jo. pratarti, prastenėti: Vaikai, – prakriunėjo senis karpis, visai apsamanojęs, – tai vis gryni niekai.
prikriunė́ti, prìkriuna, -ė́jo. ilgai kriunėti: Kiek aš prikriunėjau!
sukriunė́ti, sùkriuna (sùkriuni), -ė́jo. sukriuksėti: Kai baksteli kiaulei į panosę, tai sùkriuni, bet nekelia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.