.
kùsti, kuñta, kùto. stiprėti, gautis, taisytis; augti, tarpti: Duktė kunta, t. y. diktyn, didyn, geryn eina. Tu atkutai, ir aš kuntù, t. y. gaunuos, riebyn einu. Kūdikiai gerai kunta. Keturias nedėlias pagulėjęs ponas pratarpo, pradėjo vaikščioti ir kusti. Likusieji žmonės atilsėjo, apent pradėjo kusti, daugintis ir sodas statyti. Veršiai prie gėrimo yra lepūs, jie niekaip nekunta. Ir menkas paršelis, patekęs ant gero pašaro, pradeda kusti. Nu meisos kad tujau kuñta gyvolis. Nekuñta tabokai, kad šaltas pavasaris.
atkùsti.
1. atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, pariebėti: Galvijai šauniai atkùto jau iš blogo maisto, t. y. atsigavo. Atkùto ir jis po ligos – tuoj raudonesnis, gražesnis. Taip ilgai sirgo, labai pasibaigė, dabar jau pradeda atkusti. Po žiemos ir senelė atkùto. Vaikas iš po ligos atkuñta. Jaunas žmogus kaip kuste atkunta pri geros duonos. Geresnės duonos ažragavęs ir anas atkùto. Pavaserį visi gyvoliai tujau atkuñta, kai gauna šviežios žolės. Karvės ant dobilienų greit atkuñta. Paršelis atkùto rudeniop. Kai pradėjom savo paršeliukams duoti daugiau pieno, ir atkùto. Arklys, gerai prižiūrimas, tuoj atkùto. Po to lietaus ir vasarojus atkùto.
2. atgyti; pagyvėti: Pavasarį viskas atkuñta. Pavasarį, saulei užšildžius, visos musios atkuñta. (Įskiepyta akelė) tarsi miega par žiemą, o pavasarį dabar atkunta ir auga. Atėjus mūsų daliniams, žmonės atkuto. Atkuto buvę sklypininkai ir buvę Jociaus bernai. Sugrįžęs namon pastatė trobesius, prisipirko galvijų ir vėl atkuto it musis pavasarį. Iš kur jau tu šiandie teip atkutai?. Petro galvoje rūsčiosios mintys vėl atkuto.
3. praturtėti, prasigyventi: Kaimynai pajuto, kad jų kaimyns suskis atkuto. Jis jau atkuto, piningų turi, gerai gyvena. Žiūrėk, kad atkùto, tai nenoria nė pažinti. Dabar jau atkutęs, bet koks pirma buvo!
nukùsti. nusigyventi: Būč aš nukùtus.
pakùsti. paūgėti: Kaimyno sūnus jau gerokai pakùtęs. Žiūrėk, kiek jau Jonelis pakùtęs. Pernai kai mačiau, daug mažesnis buvo. Jau vaikai pakuto.
prakùsti.
1. truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti: Pavasariuo artinantis ligonis prakùs. Vaikas prakunta iš ligos. Po smūgio kiek prakutęs atvėriau akis. Paršelis jau šiek tiek prakùto. Prakuto kai ubago paršelis, duonos plutų priėdęs. Gyvoleliai prakuto.
2. pasiūgėti, išaugti: Ligu kiek vaikai prakuto, išėjo vargšai į svietą tarnauti. Ano vaikai visi yra jau prakùtę. Tas jau yra prakùtęs vaikinas. Kad vaikai prakùs, būs geriau gyventi. Mūsų Magdė jau prakùto, greit ateis čėsas ir už vyro eiti. Kolei vaikai prakùto, gerokai privargom. Kol buvo buvo ans mažas, o dabarčiuo jau gerai prakùto. Vaikams didžiau prakutus, įgavau, kas man darbe padeda. Tą prakutusį leido dvi žiemi į Eržvilką rašto mokyties. Prakutęs išej [o] po svietą landžioti. Gerokai prakùtusį paršelį pasignybėm.
3. prasigyventi, praturtėti: Steponas su Kotryna, teip besipelnydamu, prakuto. Žiūrėkit tik, kai prakùto, tai nei susikalbėti nebegalima. Iš svetimos gėrybės neprakusi. Trupučiuką prakùsi, ir vėl kokia nelaimė išlįs. Ką tu čia prakusi, muno dalį surijęs.
4. pragudrėti, prasilavinti, išprusti: Ir jis, gyvendamas mieste, prakuto. Na mat jau ir Petrukas prakùto.
prikùsti. prakusti 2: Kaip prikuto vaikai, leidau kiaulių ganyti.
sukùsti.
1. sustiprėti, sutvirtėti, atsigauti: Po slabno sirgimo sukùto jis, t. y. pastiprėjo. Gyvoliai sukuñta gero [je] ganyklo [je].
2. suaugti: Sukuñta duktė, t. y. suauga. Vaikai jau nemaži, sukùtę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.