.
kuténti, -ẽna, -ẽno.
1. greit eiti, mažais žingsneliais bėgti, kicenti: Kai kutẽna vaikelis, tai ir kojelės nemožna suregėt. Daboj, kaimynkel, kai mano žilagalvis kutẽna. Mažutis arklys kutẽna ir kutẽna. | Mano laiškas jau kutẽna (keliauja) .
2. skubiai, godžiai valgyti. .
atkuténti. greit ateiti, atbėgti: Žiūrėkit, vyrai, kas gi te atkutena? Kolei atkutenaũ namo, tai ir sustemdžiau. Jau atkutenaĩ iš Tauragnų?
nukuténti. nubėgti, nueiti smulkiais žingsneliais: Ir nedasvysi, kap nukutẽno keliu. Mergiotė per sniegą basa kuti kuti nukuteno kiemuosna. Vakare ir abi an jus nukutensma. Išejęs oran, daboju, kas nukutẽno – lyg vilkas.
sukuténti. suėsti, sukutuoti, sukapoti: Vesčiau vesčiau į girelę, riščiau prie ąžuolėlio – tegul mano bernužėlį vilkai sukutẽna. | Sukutens blusos per naktį, jei nepersivilksi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.