kvė́psėti, -i, -ėjo. kvėpsė́ti, kvė́psi, -ė́jo.
1. sunkiai gaudyti orą, kvėpčioti: Tokia įdusus – kvė́psi kvė́psi. Dusulinga boba kvėpsi. Paėjęs žingsnį kitą, ir rymo ant lazdos, kvėpsi it žuvis, iš vandens ištraukta. Kelinti metai jau jis kvė́psi, o da šiandien gyvas. Kvė́psėjo kvė́psėjo, ir numirė. Nekvėpsė́k, dešrų negausi. Tik kvė́psi iš skausmo.
2. pūsčioti, dvelkti: Prie pat jūros kvėpsi vėsumu. Oras vėso, bet dykumos paviršius kvėpsėjo karščiu kaip įkūrenta krosnis.
atkvė́psėti. sunkiai ateiti, atsivilkti: Ir ta bobelė į svečius atkvė́psėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.