atkvešti

kvèšti, kvę̃ša (kveñša), kvẽšo. gautis, peikėtis.
atkvèšti. atsigauti: Kai jau koks palaikis žmogus esti sudžiūvęs ar nubiednėjęs, kartais ir atkvę̃ša – atsigauna. Gyvulys atkvẽšo, prakvešo, pirma niekas nebebuvo.
prakvèšti.

1. atsigauti, pariebėti: Ir tie paršiukai prakvẽšo. Prakvešęs kaip ubago paršelis.

2. praturtėti, prasigyventi: Prakvešo Jokūbaĩ, – kalbėjo bobos ir kažin ką tyliai šnibždėjosi, spėdamos priežastį. Prasigyveno, prakvẽšo. Norėjo prakvèšti, ir dirbo kaip jautis. | Prakvẽšo mūsų Kazys: nosį pakėlė, nešnekas, muni durne išvadino.
sukvèšti.

1. sugesti, sutrūnyti: Šiaudai visai jau sukvẽšę.

2. darytis nestipriam, susenti: Visiškai sukvešęs. Čyst tu, sene, sukvẽšus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atkvesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv