kvìpti, kvim̃pa (kvypsta, -sta), -o.
1. kvepėti, skleisti kvapą; eiti, sklisti kvapui: Žiedas kvim̃pa (išduoda kvapą) skaniai. Ramunės pradėjo kvìpti. Ji norėjo žaisti ir gyvent, kvipt puikia žole, šviest saulės spinduliais. | Kvipo nuo jo kumpiu.
2. būti blogo kvapo prisigėrusiame ore, smarvėje, smirsti: Ar ne verčiau mano vaikas būtų šieną grėbusi, negu čia toje smarvėje kvipusi?
atkvìpti. kvapui ateiti: Nuo jo. labai malonūs kvapai atkvimpa.
nukvìpti.
1. prisigerti kvapo: Šeima dievobaiminga – vašku, smilkalais ir lampadų alyva buvo nukvipęs namas.
2. pakvipti 1: Kai atvežė į tą kraštą, į Šeduvos miestelį, tuoj nukvipo man kvietkeliai.
pakvìpti.
1. pradėti kvepėti, paskleisti kvapą: Sučirškė, pakvipo visuose kampuose spirginami lašiniai. Pokši kirviai per dieną palaukėj, naujos sijos pakvipę sakais. Paupy pakvipo šienas, greit byrės kviečiai. Papučia vėjas iš vakarų, gardžiai pakvimpa obuoliais. Pakvìpo pražydęs žiedas. Pakvipo jam pienutis. Kano kokiuo kvapu pakvìpo. Duonutė pakvipo po visą stubą. Pakvipo rūtos. Rūtelė daržely pakvipo, mergelė klėtelėj pamigo. Pakvipo žemėje želmens daigai rasoti. Pagaliau kelionės galas pakvipo (jaučiamas) ! Argi mums vėl pakvipo (parūpo, vilioja) vergo duona ir pančiai? Jeigu kartais tenka išgirsti durų girgždėjimą, tai man staiga taip ir pakvimpa kaimu. | satyboje iš tikrųjų pakvipo (grėsė) rimtais sunkumais.
2. įgauti, prisigerti kvapo: Po dviejų valandų prie sodžiaus gulėjo plati lyguma, pajuodavusi, degėsiais pakvipusi. Traukiau silpnon krūtinėn pakvipusį nuo sužydusių medžių orą. Pavasarį nuog žolynų kvepulio visi kampai pakvypsta. Piktokas, gausus lietutis nužliogia per dirvas, žemelė pakvimpa drėgme. Laukai pakvipo šviežiom bulvėm. Valgis dūmais pakvipo. Krinta beržų lapais pakvipę rasos lašai.
3. pasmirsti: Mėsa pakvipusi. Pakvipsta mėsa. Jau pakvipo, nes gulėjo keturias dienas. Kas čia taip pakvìpo?. Ižg tų teip pakvipusių bjauriųjų vaisių jų mokslo nevargiai pažinsi pranašus viliančius.
pérkvipti. prisigerti kvapo, perimti kvapui visą: Tai buvo geras skilandžio gabalas, aštriai perkvipęs svogūnu ir česnaku. Ir jis pats visas mėta perkvipęs, ir jo siaurų lūpų šypsena tokia ir lyg mėta perkvipusi. Visi langai buvo užlaidyti, kambariai vaistų vaistais perkvipę. Jis buvo kiaurai perkvipęs degtine ir silkėmis.
prakvìpti
1. pakvipti 1: Daržely rūtelė pražydo, ant viso dvaro prakvìpo. Tame mėnesyje pražysta ir prakvimpa žolelės.
2. perkvipti: Dėl to dažnai būva medumi išsitepęs ir kiaurai juo prakvipęs. | Kur jau čia! Mergom visa pirkia prakvìpo.
prikvìpti. prisigerti, prisisunkti kvapo: Kambarys buvo prikvipęs tabokos ir vyrų kvapo. Trobelė prikvipo tirpstančiu vašku, o grabnyčia vis dar degė tėvo rankoje. Įžengė į tamsų prikvipusį valgomąjį. Stalnyke pabuvo baronkos, tai pudro prikvipo – negardžios.
sukvìpti.
1. paskleisti kvapą, pradėti kvepėti: Mėsa kepta ir ramunės sukvìpo. Kaip užpūtė šilts vėjelis, žolynai sukvipo. Kai viskas čia sužydi, sukvim̃pa, tai gražu esti. Šviesti pavasario saulei pradėjus, girioms sukvipus ir paukščiams sučiulbus, – taip dainomis šnekučiavos jaunimas.
2. pakvipti 2: Šeimininkė nešė garuojančių bulvių dubenį, raugintą pieną, krapais sukvipusius, įrudusius agurkus. O kuo, svočia, visa sukritai, rugelių žiedais visa sukvipai? Sukvipęs kaip, atsiprašant, anas galas. Mano senis kažkur užtruko, paskum žiūriu, kad ateina jau sukvìpęs (degtine kvepėdamas – truputį įsigėręs) .
užkvìpti. pakvipti:
1. Užkvipo medumi. Ir jiem bevažiuojant, ažkvìpo obuoliais. Jiem labai užkvipo paukščio viduriai.
2. Kaži kokiais kvapais užkvipo visa gryčia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.