láisvinti, -ina, -ino.
1. daryti laisvą, vaduoti: Ir kuomet aukštesnis noras paveikia žemesnįjį, jis jo nepavergia, bet jį laisvina. Ir mane suėmė neaiškus ilgesys – viešpatauti, laisvintis, nardyti tose gamtos grožybėse, kaip nardos paukščiai.
2. duoti laisvę, leisti daryti, ką nori: Jeigu jį láisvinsi, tai jis pradyks.
3. daryti palaidesnį, laisvesnį. Drabužio juosmenį láisvinti.
atláisvinti.
1. padaryti laisvą, neužimtą: Atlaisviname kelią kiekvienam didžių darbų vykdytojui.
2. padaryti ne taip priveržtą, atrišti, atpalaiduoti: Mateušas iššokęs skubėjo atlaisvinti smaugiamąjį gyvulį. Degtinė žmogų padaro panašų į beprotį gyvulį, atlaisvina jo žemąsias aistras. Mėgstu aš taip pagalvoti, nuo mokyklinių rūpesčių atsilaisvinęs.
išláisvinti.
1. padaryti laisvą, nepriklausomą. .
2. atpalaiduoti: Juk Anskio taip žiauriai sužalotas kūnas jau išlaisvintas iš visų kančių. Bet kai jis pabandė ją apkabinti, ji greit atstūmė jį ir išsilaisvino.
3. išleisti į laisvę.
4. padaryti platesnį, erdvesnį, padidinti: Išláisvink man, kriaučiau, sermėgos rankoves, kad ant kailinių apsivilkti galėčiau.
paláisvinti.
1. paleisti į laisvę, padaryti laisvą, nepriklausomą: Vilniaus bajorai norėjo palaisvinti savo baudžiauninkus.
2. atpalaiduoti: Mane palaisvino nuo visko, kas slėgė mano sielą. Žmogus pasilaisvina nuo gamtos prievartos.
3. padaryti neužimtą. . Tuojau pasilaisvins kėdė meisteriui.
4. padaryti platesnį, laisvesnį: Jeigu per ankštas, galėsiu paláisvinti [drabužį].
pérsilaisvinti kurį laiką pabūti laisvėje: Atkalėjęs pársilaisvino numie.
praláisvinti.
1. padaryti neužimtą, laisvą: Susispauskit, praláisvinkit vietą svečiui (duokite svečiui atsisėsti) . Reikia praláisvinti kelią.
2. padaryti erdvesnį, platesnį: Praláisvink šituos marškinius – jie labai veržia. | Veržia bačką – reikia praláisvinti (truputį nuleisti alaus) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.