.
lė́gti, -sta, -o. mažėti, lyžti, leistis: Šaltis jau lė́gsta, t. y. lyžta, atsileidžia.
atlė́gti.
1. sumažėti, susilpnėti: Šaltis atlė́go, t. y. atsileido, ir sniegas atmernėjo. Į vakarą atlė́go. Atlė́go orelis. | Baisiai sopėjo galvą, dabar kiek atlė́go.
2. praeiti norui, jausmui, įsikarščiavimui, aprimti: Kiksėjo kiksėjo išbėgt, ir atlė́go. Iš karto labai gynėsi, bet paskui atlėgo. Perpykęs barės, paskui kiek atlė́go (atlyžo) . Ir jis atlėgo nuo darbo (mažiau bedirba smarkiai dirbęs) . Širdis užpykus atlėgo. Atlėgo man širdelė, atsigavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.