atlipti

.
lìpti, -a, -o (-ė) ;

1. žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn): Ans lìpa aukštyn palaipstais. Lipù per tvorą. Lipiaũ lipiaũ [į medį] ir tik lig pusei teįlipiau. Vaikas į medį lipa kaip voverė, bematant ir viršūnė [je]. Iš visų pusių šmėklų baidomi ir persekiojami lipo ir lipo jie akmenimis aukštyn. Tik vienas senis niekur nebeišėjo iš gryčios ir nebelipo nuo pečiaus. Tėvelis tai jau visai iš lovos nelipa (serga) . Per slenkstį lipo, vyžai prilipo. Mat kaip lipiaũ – žnekt ir nudribau nuo laiptų. Lipčiau lipčiau, kad kopėčikes turėčiau. Lìpsiu an pečių. Kai gaidys ant stogo lipa, bus lietaus. Netikęs šuo: nors par viršų lìpk anam, nieko nesakys. Pri miegos lipamo [je] (pasistojamoje) trinko [je] atrado imperiolų. Priėjau kalną lipamą ir upelį brendamą. Lipk masto viršūnėlę. | Kumelė lipa piesta. | Lipamasis stiebas (caulis scandens). Vėliavos lipo į kalną, iš kalno pakalnėn. Plentas lipa į Panerių kalnus. Supleišėjusiais sienojais lipo pupelės, žydėjo jurginai, nasturtos. Žiūrėkit, kokia viesula, kaip vilnys ant kranto lipa. Jūra lipa į laivą. Vienas pradalgys lipo ant kito, ritosi ir ritosi. Nuo pergalės ant pergalės lipo. Debesys didelis lìpa lìpa (bus lietaus) . Nelipk kaip varlė ant dalgio (būk atsargus) . Lipa kaip atbula karvė į medį. Lipa ir lipa kaip ožys. Nieko nežiūri, lipa kaip gyvulys (grūdasi, veržiasi) . Lengviau lipti, negu dribti. Geriaus lipti į kalną, nekaip kristi. Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa. Į savo daržą gali ir per tvorą lipti. Tas niekad neužsimuš, katras bijo aukštai lipti, bet tas, katras nebijo. Esu kaip iš upės lìpęs (švarus) . Brolis ne brolis – lìpk iš grūšios. Karvę į medį lipti ar išmokysi? Taip ir aną ar gal kas išmokyti? Darbas ant darbo lipa (labai daug darbo), įmano žmonės susiplėšyti. Sungaila kaip drobynoms lipa į turtą (nuolat turtėja) . Jau mūsų linai į antrus lapus lipa (antrus lapus leidžia) . Ir čia pušys į sienojukus lìpa (darosi storos, į sienojus auga) . Šitas ir ant kunigų gerai lìpa (juos kritikuoja) . Širdis lipa pro burną (labai plaka iš baimės, džiaugsmo) . Lėnutės širdis lipa pro gerklę lauk – taip ji plaka. Nereikia lipti žmoguo ant širdies, ir nėkas nėko nedarys. Tam jau smertis ant nosės galo lìpa (greit mirs) .
liptinaĩ. liptinõs: Liptinaĩ lipo į tą kalną, taip neužejo. Neleidau, stūmiau – liptinõs įsigrūdo par langą. Liptinõs lipa.

2. pakilus virsti per kraštus: Duona gerai užsiėmė rūgti – iš minkytuvio lìpa lauku. Alus apsiputodams lìpa lauku iš uzbono. Lipa iš geldos ragaišis (ragaišio tešla) , pakamšyk! Leduitas, tirštas vanduo lipo (liejosi) per kraštus, paglemždamas savo valdžion pievas. Sprandas lipo lašinių rievėmis kaip tešla iš po apykaklės.
liptinaĩ. Katrė turi daug darbo su sriuba, – sriuba liptinai lipa iš varinio.

3. eiti, vykti: Da lipčiau liepteliu, da jočiau žirgeliu, da mano galvelėj da nieko nėra. Daug žmonių – galėtumb galvoms lipti. Lipa vaikai lygu avys speiguotie į būrį, kad būt šilčiau. Šitai lipame ing Jerozolimą.

4. ropoti: Toks didelis vabalas per stalą lipa. Blusos lìpa par blauzdas. Tarakonai suolais lìpa. Per stalą lìpa vorys (voras) .

5. tikti. Kur čia dešimkę meti – nèlipa.
ãkys lìpa ant (iš) kaktõs. Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo. Bronės ãkys lìpa iš kaktõs – noria visus paršaukti.
ant akių̃ lìpti daug būti: Audeklai lipa ant akių (daug yra austi) .
į akìs lìpti priešintis, priešginiauti: Dykas vaikas, lìpa tėvuo į akìs.
ant galvõs lìpti grūstis, spaustis: Tiek prisirinko žmonių, kad lipa ant galvos, nėra kur apsisukti.
ant kulnų̃ (galvų̃) lìpti versti skubėti, raginti: Prasidėjo laukų valymas, statyba lipa ant kulnų. Pavasario darbai lipa ant kulnų. Pulkas lipo ant kulnų batalionui, divizija – pulkams. Jei lipsi ant kulnų, dirbs. Negaliu suspėti – lipa ant galvų kiti darbai.
ant kulnų̃ (ant kul̃no, kulnañ, kulnuõs) lìpti įdurmais ką daryti (eiti, vyti) ; neatsilikti; . kulnas.
ant síenų lìpti

1. nesitverti baime, alkiu, skausmu ir pan.: Mano balso arkliai bijo – net ant sienų lipa, kai surėkiu. Kiaulės žviegia, draskosi – ant síenų lìpa (nori ėsti) . Taip dantį sopa – nors ant síenų lìpk.

2. dūkti iš piktumo: Pasakai ką pryš – spardos, ant síenų lìpa.
į kójas lìpti keltis iš patalo: Tujau lipk į kojas, juk išmiegojai.
antlìpti, añtlipa, -o. užlipti:

1. Antlipaũ ant tvoros. Jis antlipo ant kūlio ir apsibrido. Šiaip taip antlipáu ant vežimo. Ančlipo dvijau ant vieno arklio ir joja. Pelke ant kalno neantlipsi. Žmogelis antsilìpos ant žago šieno nusiversti. Blezdinga ant gandro nugaros antsìlipa i išleka į šiltąjį kraštą.

2. Žentas ir uošvis ant minos ančlipo.
aplìpti, àplipa, -o. ant viršaus gausiai prilipti, apkopti: Stogą aplipo žmonės. Ant tvoros ligonių aplìpę.
atlìpti, àtlipa, -o.

1. prisiartinti, ateiti, lipant kur nors: Daktaras kasdien atlipdavo į kalną ir tenai vaikščiodavo. Atlipo pas dangaus duris. Girdėjova kitą trepais ant aukšto atlipant. Kas čion aukštai atlipti tau padėjo?

2. nulipti 1: užlipus grįžti: Lipk ant žardo ir atgal atlìpk.
dalìpti, dàlipa, -o. prilipti 1: Dalipaũ iki pačios viršūnės. Cibire (Sibire) dèlipa (dalipa) lig šešiasdešimt [laipsnių] šalčio.
liẽpto gãlą dalìpti atsidurti beviltiškoje padėtyje: Gavau turto po tėvui, ir tas man pragaišo, jau dabar dalipau liepto galą.
įlìpti, į̃lipa, -o (į̃lipė). patekti kur lipant, įkopti: Jis įlipo į medį ir sėdi. Berniokas į̃lipė pušin varnos gūžtos pažiūrėtų. Matydamas, kad aš, įlipęs kalnan, atsisėdau, atėjo ir draugas. Aš tąja pupa įlipau į dangų. Neįlipamas kalnas. Ir net įsigijo reikalingus daiktus įlipti pro langą. Įlipau į vagoną, jau traukiniui pajudėjus. Lipte į̃lipiau į tą duobę. Kiaulė į̃lipė su kojom lovin ir išvertė ėdalą. Status kalnas buvo, mašinos neliuob įlìps. Saulutė jau aukštai įlipo (pakilo) . Į devintą dešimtį įlìpęs (devintą dešimtį pradėjęs) eiguliavo. Anas jau šimtan intlìpęs. Jau į šešiasdešimtus įlipaũ. Jis jau aukštai įlipęs į senystę. Norins didžiausia nelaimė, aukštai dangus – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi, turi vargt ant svieto. Be kojų, be rankų įlipa į medį. Insilipo in tą eglę ir sėdi. Įsilipdavo į aukštą uolą. Įsilìpo į vežimą ir atsigulė. Tas pradėjo ginčyties su velniu, ka įsilìptum į terbą. Giedos kaip gyvatė, į kadagį įsilìpusi.
išlìpti, ìšlipa, -o (ìšlipė).

1. iškopti, išsikelti iš kur: Išlìpti iš duobės, iš medžio, iš lovos, iš garlaivio. Čia laivo vadovas išmetė inkarą ir, pritvirtinęs laivą lynais prie kranto, padėjo išlipamąsias lentas. Senis ìšlipė iš ratų ir pėsčias nuėjo. Vesčiau Barborą, – neišlips par tvorą. Neìšlipamas (neišbrendamas) kelias. Ka išsižiojo, ir akys ant kaktos išlipo (iššoko) . Balkė iš vietos išlìpo. Atiduočiu tau, išlìpčiu iš skolos. Išlipė (iškilo) aukštai kaip iš mielių. Tik aš nenoriu taũ nuskriaust, kad norėč, tai tu visiškai nebegalėsi išlipt (atsigauti, pakilti) . Par torą (tvorą) neišlìpęs, opa nesakyk. Nekrisk į balą, nes sausas neišlipsi. Gali įlipti, bet negalėsi išlipti. Išlìpsi iš paskutinės naginės, nebus kuo apsiaut. Iš to rublio neìšlipam (turime vis pinigų) .

2. iškilti, išvirsti, išsilieti per kraštus: Tavo ragaišis (ragaišio tešla) net iš geldos išlipęs. Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia jų gulinčias Tyvulių pievas bei pelkes. Daug upių per krantas išlipusios.
kairè (nè tà) kója iš lóvos išlìpti; . būti blogai nusiteikusiam, piktam. .
nulìpti, nùlipa, -o (nùlipė).

1. nukopti, nužengti žemyn: Nuo lipynių nulipaũ. Skubiai nulipo žemyn ir atsisėdo sode. Aš nulipiau nu arklio. Nulipo … nuog kalno. Beveik niekuomet nenulipdavo nuo trikojo katilas (nenustodavo virti) . Tuo stiebu ejo teip užsilipt, teip nusilìpt. Greitai nuo vežimėlio nusilipęs.

2. sunkiai nueiti, nubristi: Nu mat nulìpsiu aš per sniegus.
palìpti, pàlipa, -o (pàlipė)

1. šiek tiek, nedaug lipti: Jis, palipęs kiek aukščiau, pamatė netoli šviesą. Palipo aukštyn pri erelio. Raišas paukštelis atejo koja velkinas, palìpo an akmenelio ir gera vandenį. Palipo dukrelė aukštą svirną. Kai tik palipsi bunkerį, tuoj sprogsta. Kas pakels šunį ant girnų, jeigu pats nepalips! Kur tu lipi, aš tau palipsiù (parodysiu lipti) !
palipamaĩ. Gal atgulti ir ant šieno, yr palipamaĩ. O aš pasilipau ant suolo, kad geriau būtų matyti. Pasilìpęs ant ledinės (ledo lyties), i važiuo [ja]. Saulius, pasilipdamas ant tvorų, ant vartų, mato, kaip grimzda [saulė] už akiračio į tirštą debesį. Senas senelis, pasilipęs ant stogo, pypkę rūko.

2. įstengti lipti: Lipu lipu į tą kalną ir nepàlipu – kojas pakirto.
pérlipti. per viršų lipant pereiti, perkopti: Perlipo Janulis per tvorą ir, nukiūtinęs, lazda pasiramsčiuodamas, į galą kluono, atsisėdo ant rąsto. Par gelžkeliuką reikia parlipt. Lipo párlipo, ale nepakėlė, nepajudino škurlių. Parlipk par [daikto] viršų, bet nevok. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami. Neparlipęs par tvorą, nesakyk op! Aš jau par plunksną nepárlipu (silpnas esu) . Padirbk, apark, kai arklys per velėną nepérlipa (nusivaręs) !. Nesu párlipęs par mokyklos slenksnį (nesu lankęs mokyklos) . Apsileida – kambariai nepárlipami (netvarkingi, apleisti) yr.
pralìpti, pràlipa, -o. pro šalį nulipti. .
prilìpti, prìlipa, -o (prìlipė)

1. prisiartinti prie ko lipant: Jis prilipo prie gūžtos busilo (gandro). Ir privažiavo mišką, prilipo (prikopo) bičių spiečių. Piemuo greit prìlipė varnos gūžtą.

2. lipant prisirinkti: Kad prilipė žmonių – pilnas vežimas. Žmonių prisilìpęs traukinys.
liẽpto gãlą (prie liẽpto gãlo) prilìpti

1. įkliūti: Prilipsi kartunta prie liepto galo. Prilips ožys liepto galą.

2. patekti į padėtį be išeities: Visa tai rodo, kad šalies ūkis, fašistams viešpataujant, prilipo liepto galą.
sulìpti, sùlipa, -o (sùlipė).

1. sukopti, susirinkti kur ant viršaus: Ant viškų sulìpo vaikai. Vištos ant laktų sulìpo. Nubėgo, sulipo į kumpą liepą. Sulìpo plukdytis į upę. O mes visi, į langus sulìpę, žiūrim, kad vilkte parvelka aviną ir ožį. Susilìpom ant tvorų ir žiūrėjom. Ko jūs čia dabar susìlipėt vežėčiosna!

2. įsilipti (sukeliant kojas): Vaikas su autakojais viedran sulìpęs. Arklys in ežios priekinėm kojom buvo sulìpęs.
užlìpti, ùžlipa, -o (ùžlipė)

1. užkopti ant ko: Tamsoje užlipau ant šieno ir kritau kniūpsčias. Ažlìpo in dangčio. Būras užlipo viena pupa iki debesų. Da paskutinį kalnelį reiks užlipt. Rūdynai, purvynai neišbredami, aukštieji kalneliai neužlipami. Užlipo ant medžio lauko figos, idant pamatytų jį. Užlipk (užeik) manęsp ant kalno ir būk tenai. Saulė užlipa (pakyla) ant pat galvos, kaitra degina kaip pečiuje. Įleisk velnią (kipšą, kiaulę) į bažnyčią, užlìps ir ant altoriaus. Vaiks užsilìpęs nusiskynė obuolą. Šnekėk šnekėk, užsilipk ant stogo, kad visi išgirstų. Gal jau neužsilìptum ant arklio? Jis užsilipo ant tvarto ir žiūri. Nekelk vartų, ant jų užsilipęs.

2. užsistoti, užminti: Žiūrėk, kur eini, ant katuko neužlìpk! Jei tu kitą kartą man vėl ant kojos užlipsi, tai kitaip pasikalbėsim. Tu pati neužlìpk [ant adatos]:
tu esi basa. | Jis šlitinėjo šaligatviu kaip girtas, užlipdamas ant praeivių (susidurdamas su praeiviais) .

3. užeiti, rasti: Ana, kai eina grybaut, tai, ant kokio užlipa, ir kašin.
širdìs ikì gerklė̃s (gérklei) užlìpo. Jau ma [n] širdis iki gerklei užlipo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>lìpti, </b>-a, -o (-ė) ; <br/>1. <span class="explanation">žengti, kopti (aukštyn, į ką, per ką, žemyn): </span> Ans lìpa aukštyn palaipstais. Lipù per tvorą. Lipiaũ lipiaũ [į medį] ir tik lig pusei teįlipiau. Vaikas į medį lipa kaip voverė, bematant ir viršūnė [je]. Iš visų pusių šmėklų baidomi ir persekiojami lipo ir lipo jie akmenimis aukštyn. Tik vienas senis niekur nebeišėjo iš gryčios ir nebelipo nuo pečiaus. Tėvelis tai jau visai iš lovos nelipa <span class="explanation"> (serga) </span>. Per slenkstį lipo, vyžai prilipo. Mat kaip lipiaũ – žnekt ir nudribau nuo laiptų. Lipčiau lipčiau, kad kopėčikes turėčiau. Lìpsiu an pečių. Kai gaidys ant stogo lipa, bus lietaus. Netikęs šuo: nors par viršų lìpk anam, nieko nesakys. Pri miegos lipamo [je] <span class="explanation"> (pasistojamoje) </span> trinko [je] atrado imperiolų. Priėjau kalną lipamą ir upelį brendamą. Lipk masto viršūnėlę. | Kumelė lipa piesta. | Lipamasis stiebas (caulis scandens). Vėliavos lipo į kalną, iš kalno pakalnėn. Plentas lipa į Panerių kalnus. Supleišėjusiais sienojais lipo pupelės, žydėjo jurginai, nasturtos. Žiūrėkit, kokia viesula, kaip vilnys ant kranto lipa. Jūra lipa į laivą. Vienas pradalgys lipo ant kito, ritosi ir ritosi. Nuo pergalės ant pergalės lipo. Debesys didelis lìpa lìpa <span class="explanation"> (bus lietaus) </span>. Nelipk kaip varlė ant dalgio <span class="explanation"> (būk atsargus) </span>. Lipa kaip atbula karvė į medį. Lipa ir lipa kaip ožys. Nieko nežiūri, lipa kaip gyvulys <span class="explanation"> (grūdasi, veržiasi) </span>. Lengviau lipti, negu dribti. Geriaus lipti į kalną, nekaip kristi. Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa. Į savo daržą gali ir per tvorą lipti. Tas niekad neužsimuš, katras bijo aukštai lipti, bet tas, katras nebijo. Esu kaip iš upės lìpęs <span class="explanation"> (švarus) </span>. Brolis ne brolis – lìpk iš grūšios. Karvę į medį lipti ar išmokysi? Taip ir aną ar gal kas išmokyti? Darbas ant darbo lipa <span class="explanation"> (labai daug darbo), </span> įmano žmonės susiplėšyti. Sungaila kaip drobynoms lipa į turtą <span class="explanation"> (nuolat turtėja) </span>. Jau mūsų linai į antrus lapus lipa <span class="explanation"> (antrus lapus leidžia) </span>. Ir čia pušys į sienojukus lìpa <span class="explanation"> (darosi storos, į sienojus auga) </span>. Šitas ir ant kunigų gerai lìpa <span class="explanation"> (juos kritikuoja) </span>. Širdis lipa pro burną <span class="explanation"> (labai plaka iš baimės, džiaugsmo) </span>. Lėnutės širdis lipa pro gerklę lauk – taip ji plaka. Nereikia lipti žmoguo ant širdies, ir nėkas nėko nedarys. Tam jau smertis ant nosės galo lìpa <span class="explanation"> (greit mirs) </span>. <br/><b>liptinaĩ</b></b>. liptinõs: Liptinaĩ lipo į tą kalną, taip neužejo. Neleidau, stūmiau – liptinõs įsigrūdo par langą. Liptinõs lipa. <br/>2. <span class="explanation">pakilus virsti per kraštus: </span> Duona gerai užsiėmė rūgti – iš minkytuvio lìpa lauku. Alus apsiputodams lìpa lauku iš uzbono. Lipa iš geldos ragaišis <span class="explanation"> (ragaišio tešla) </span>, </span> pakamšyk! Leduitas, tirštas vanduo lipo <span class="explanation"> (liejosi) </span> per kraštus, paglemždamas savo valdžion pievas. Sprandas lipo lašinių rievėmis kaip tešla iš po apykaklės. <br/><b>liptinaĩ</b></b>. Katrė turi daug darbo su sriuba, – sriuba liptinai lipa iš varinio. <br/>3. <span class="explanation">eiti, vykti: </span> Da lipčiau liepteliu, da jočiau žirgeliu, da mano galvelėj da nieko nėra. Daug žmonių – galėtumb galvoms lipti. Lipa vaikai lygu avys speiguotie į būrį, kad būt šilčiau. Šitai lipame ing Jerozolimą. <br/>4. <span class="explanation">ropoti: </span> Toks didelis vabalas per stalą lipa. Blusos lìpa par blauzdas. Tarakonai suolais lìpa. Per stalą lìpa vorys <span class="explanation"> (voras) </span>. <br/>5. <span class="explanation">tikti</span>. Kur čia dešimkę meti – nèlipa. <br/><b> ãkys lìpa ant (iš) kaktõs</b>. Barbutei net akys lipa ant kaktos iš smalsumo. Bronės ãkys lìpa iš kaktõs – noria visus paršaukti. <br/><b>ant akių̃ lìpti</b> <span class="explanation">daug būti: </span> Audeklai lipa ant akių <span class="explanation"> (daug yra austi) </span>. <br/><b>į akìs lìpti</b> <span class="explanation">priešintis, priešginiauti: </span> Dykas vaikas, lìpa tėvuo į akìs. <br/><b>ant galvõs lìpti</b> <span class="explanation">grūstis, spaustis: </span> Tiek prisirinko žmonių, kad lipa ant galvos, nėra kur apsisukti. <br/><b>ant kulnų̃ (galvų̃) lìpti</b> <span class="explanation">versti skubėti, raginti: </span> Prasidėjo laukų valymas, statyba lipa ant kulnų. Pavasario darbai lipa ant kulnų. Pulkas lipo ant kulnų batalionui, divizija – pulkams. Jei lipsi ant kulnų, dirbs. Negaliu suspėti – lipa ant galvų kiti darbai. <br/><b>ant kulnų̃ (ant kul̃no, kulnañ, kulnuõs) lìpti</b> <span class="explanation">įdurmais ką daryti (eiti, vyti) ; neatsilikti; </span>. kulnas. <br/><b>ant síenų lìpti</b><br/>1. <span class="explanation">nesitverti baime, alkiu, skausmu ir pan.: </span> Mano balso arkliai bijo – net ant sienų lipa, kai surėkiu. Kiaulės žviegia, draskosi – ant síenų lìpa <span class="explanation"> (nori ėsti) </span>. Taip dantį sopa – nors ant síenų lìpk. <br/>2. <span class="explanation">dūkti iš piktumo: </span> Pasakai ką pryš – spardos, ant síenų lìpa. <br/><b>į kójas lìpti</b> <span class="explanation">keltis iš patalo: </span> Tujau lipk į kojas, juk išmiegojai. <br/><b>antlìpti, </b>añtlipa, -o. užlipti: <br/>1. Antlipaũ ant tvoros. Jis antlipo ant kūlio ir apsibrido. Šiaip taip antlipáu ant vežimo. Ančlipo dvijau ant vieno arklio ir joja. Pelke ant kalno neantlipsi. Žmogelis antsilìpos ant žago šieno nusiversti. Blezdinga ant gandro nugaros antsìlipa i išleka į šiltąjį kraštą. <br/>2. Žentas ir uošvis ant minos ančlipo. <br/><b>aplìpti, </b>àplipa, -o. <span class="explanation">ant viršaus gausiai prilipti, apkopti: </span> Stogą aplipo žmonės. Ant tvoros ligonių aplìpę. <br/><b>atlìpti, </b>àtlipa, -o. <br/>1. <span class="explanation">prisiartinti, ateiti, lipant kur nors: </span> Daktaras kasdien atlipdavo į kalną ir tenai vaikščiodavo. Atlipo pas dangaus duris. Girdėjova kitą trepais ant aukšto atlipant. Kas čion aukštai atlipti tau padėjo? <br/>2. nulipti 1: <span class="explanation">užlipus grįžti: </span> Lipk ant žardo ir atgal atlìpk. <br/><b>dalìpti, </b>dàlipa, -o. prilipti 1: Dalipaũ iki pačios viršūnės. Cibire <span class="explanation"> (Sibire) </span> dèlipa <span class="explanation"> (dalipa) </span> lig šešiasdešimt [laipsnių] šalčio. <br/><b> liẽpto gãlą dalìpti</b> <span class="explanation">atsidurti beviltiškoje padėtyje: </span> Gavau turto po tėvui, ir tas man pragaišo, jau dabar dalipau liepto galą. <br/><b>įlìpti, </b>į̃lipa, -o (į̃lipė). <span class="explanation">patekti kur lipant, įkopti: </span> Jis įlipo į medį ir sėdi. Berniokas į̃lipė pušin varnos gūžtos pažiūrėtų. Matydamas, kad aš, įlipęs kalnan, atsisėdau, atėjo ir draugas. Aš tąja pupa įlipau į dangų. Neįlipamas kalnas. Ir net įsigijo reikalingus daiktus įlipti pro langą. Įlipau į vagoną, jau traukiniui pajudėjus. Lipte į̃lipiau į tą duobę. Kiaulė į̃lipė su kojom lovin ir išvertė ėdalą. Status kalnas buvo, mašinos neliuob įlìps. Saulutė jau aukštai įlipo <span class="explanation"> (pakilo) </span>. Į devintą dešimtį įlìpęs <span class="explanation"> (devintą dešimtį pradėjęs) </span> eiguliavo. Anas jau šimtan intlìpęs. Jau į šešiasdešimtus įlipaũ. Jis jau aukštai įlipęs į senystę. Norins didžiausia nelaimė, aukštai dangus – neįlipsi, žemė kieta – neįlįsi, turi vargt ant svieto. Be kojų, be rankų įlipa į medį. Insilipo in tą eglę ir sėdi. Įsilipdavo į aukštą uolą. Įsilìpo į vežimą ir atsigulė. Tas pradėjo ginčyties su velniu, ka įsilìptum į terbą. Giedos kaip gyvatė, į kadagį įsilìpusi. <br/><b>išlìpti, </b>ìšlipa, -o (ìšlipė). <br/>1. <span class="explanation">iškopti, išsikelti iš kur: </span> Išlìpti iš duobės, iš medžio, iš lovos, iš garlaivio. Čia laivo vadovas išmetė inkarą ir, pritvirtinęs laivą lynais prie kranto, padėjo išlipamąsias lentas. Senis ìšlipė iš ratų ir pėsčias nuėjo. Vesčiau Barborą, – neišlips par tvorą. Neìšlipamas <span class="explanation"> (neišbrendamas) </span> kelias. Ka išsižiojo, ir akys ant kaktos išlipo <span class="explanation"> (iššoko) </span>. Balkė iš vietos išlìpo. Atiduočiu tau, išlìpčiu iš skolos. Išlipė <span class="explanation"> (iškilo) </span> aukštai kaip iš mielių. Tik aš nenoriu taũ nuskriaust, kad norėč, tai tu visiškai nebegalėsi išlipt <span class="explanation"> (atsigauti, pakilti) </span>. Par torą <span class="explanation"> (tvorą) </span> neišlìpęs, opa nesakyk. Nekrisk į balą, nes sausas neišlipsi. Gali įlipti, bet negalėsi išlipti. Išlìpsi iš paskutinės naginės, nebus kuo apsiaut. Iš to rublio neìšlipam <span class="explanation"> (turime vis pinigų) </span>. <br/>2. <span class="explanation">iškilti, išvirsti, išsilieti per kraštus: </span> Tavo ragaišis <span class="explanation"> (ragaišio tešla) </span> net iš geldos išlipęs. Marios išlipo iš krantų, apipylė Pamarius ir šalia jų gulinčias Tyvulių pievas bei pelkes. Daug upių per krantas išlipusios. <br/><b> kairè (nè tà) kója iš lóvos išlìpti; </b>. <span class="explanation">būti blogai nusiteikusiam, piktam. </span>. <br/><b>nulìpti, </b>nùlipa, -o (nùlipė). <br/>1. <span class="explanation">nukopti, nužengti žemyn: </span> Nuo lipynių nulipaũ. Skubiai nulipo žemyn ir atsisėdo sode. Aš nulipiau nu arklio. Nulipo … nuog kalno. Beveik niekuomet nenulipdavo nuo trikojo katilas <span class="explanation"> (nenustodavo virti) </span>. Tuo stiebu ejo teip užsilipt, teip nusilìpt. Greitai nuo vežimėlio nusilipęs. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai nueiti, nubristi: </span> Nu mat nulìpsiu aš per sniegus. <br/><b>palìpti, </b>pàlipa, -o (pàlipė) <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek, nedaug lipti: </span> Jis, palipęs kiek aukščiau, pamatė netoli šviesą. Palipo aukštyn pri erelio. Raišas paukštelis atejo koja velkinas, palìpo an akmenelio ir gera vandenį. Palipo dukrelė aukštą svirną. Kai tik palipsi bunkerį, tuoj sprogsta. Kas pakels šunį ant girnų, jeigu pats nepalips! Kur tu lipi, aš tau palipsiù <span class="explanation"> (parodysiu lipti) </span> ! <br/><b>palipamaĩ</b>. Gal atgulti ir ant šieno, yr palipamaĩ. O aš pasilipau ant suolo, kad geriau būtų matyti. Pasilìpęs ant ledinės <span class="explanation"> (ledo lyties), </span> i važiuo [ja]. Saulius, pasilipdamas ant tvorų, ant vartų, mato, kaip grimzda [saulė] už akiračio į tirštą debesį. Senas senelis, pasilipęs ant stogo, pypkę rūko. <br/>2. <span class="explanation">įstengti lipti: </span> Lipu lipu į tą kalną ir nepàlipu – kojas pakirto. <br/><b>pérlipti</b>. <span class="explanation">per viršų lipant pereiti, perkopti: </span> Perlipo Janulis per tvorą ir, nukiūtinęs, lazda pasiramsčiuodamas, į galą kluono, atsisėdo ant rąsto. Par gelžkeliuką reikia parlipt. Lipo párlipo, ale nepakėlė, nepajudino škurlių. Parlipk par [daikto] viršų, bet nevok. Aukšti kalneliai neperlipami, drūti medeliai nepalenkiami. Neparlipęs par tvorą, nesakyk op! Aš jau par plunksną nepárlipu <span class="explanation"> (silpnas esu) </span>. Padirbk, apark, kai arklys per velėną nepérlipa <span class="explanation"> (nusivaręs) </span> !. Nesu párlipęs par mokyklos slenksnį <span class="explanation"> (nesu lankęs mokyklos) </span>. Apsileida – kambariai nepárlipami <span class="explanation"> (netvarkingi, apleisti) </span> yr. <br/><b>pralìpti, </b>pràlipa, -o. <span class="explanation">pro šalį nulipti. </span>. <br/><b>prilìpti, </b>prìlipa, -o (prìlipė) <br/>1. <span class="explanation">prisiartinti prie ko lipant: </span> Jis prilipo prie gūžtos busilo (gandro). Ir privažiavo mišką, prilipo (prikopo) bičių spiečių. Piemuo greit prìlipė varnos gūžtą. <br/>2. <span class="explanation">lipant prisirinkti: </span> Kad prilipė žmonių – pilnas vežimas. Žmonių prisilìpęs traukinys. <br/><b> liẽpto gãlą (prie liẽpto gãlo) prilìpti</b><br/>1. <span class="explanation">įkliūti: </span> Prilipsi kartunta prie liepto galo. Prilips ožys liepto galą. <br/>2. <span class="explanation">patekti į padėtį be išeities: </span> Visa tai rodo, kad šalies ūkis, fašistams viešpataujant, prilipo liepto galą. <br/><b>sulìpti, </b>sùlipa, -o (sùlipė). <br/>1. <span class="explanation">sukopti, susirinkti kur ant viršaus: </span> Ant viškų sulìpo vaikai. Vištos ant laktų sulìpo. Nubėgo, sulipo į kumpą liepą. Sulìpo plukdytis į upę. O mes visi, į langus sulìpę, žiūrim, kad vilkte parvelka aviną ir ožį. Susilìpom ant tvorų ir žiūrėjom. Ko jūs čia dabar susìlipėt vežėčiosna! <br/>2. <span class="explanation">įsilipti (sukeliant kojas): </span> Vaikas su autakojais viedran sulìpęs. Arklys in ežios priekinėm kojom buvo sulìpęs. <br/><b>užlìpti, </b>ùžlipa, -o (ùžlipė) <br/>1. <span class="explanation">užkopti ant ko: </span> Tamsoje užlipau ant šieno ir kritau kniūpsčias. Ažlìpo in dangčio. Būras užlipo viena pupa iki debesų. Da paskutinį kalnelį reiks užlipt. Rūdynai, purvynai neišbredami, aukštieji kalneliai neužlipami. Užlipo ant medžio lauko figos, idant pamatytų jį. Užlipk (užeik) manęsp ant kalno ir būk tenai. Saulė užlipa <span class="explanation"> (pakyla) </span> ant pat galvos, kaitra degina kaip pečiuje. Įleisk velnią (kipšą, kiaulę) į bažnyčią, užlìps ir ant altoriaus. Vaiks užsilìpęs nusiskynė obuolą. Šnekėk šnekėk, užsilipk ant stogo, kad visi išgirstų. Gal jau neužsilìptum ant arklio? Jis užsilipo ant tvarto ir žiūri. Nekelk vartų, ant jų užsilipęs. <br/>2. <span class="explanation">užsistoti, užminti: </span> Žiūrėk, kur eini, ant katuko neužlìpk! Jei tu kitą kartą man vėl ant kojos užlipsi, tai kitaip pasikalbėsim. Tu pati neužlìpk [ant adatos]: tu esi basa. | Jis šlitinėjo šaligatviu kaip girtas, užlipdamas ant praeivių <span class="explanation"> (susidurdamas su praeiviais) </span>. <br/>3. <span class="explanation">užeiti, rasti: </span> Ana, kai eina grybaut, tai, ant kokio užlipa, ir kašin. <br/><b> širdìs ikì gerklė̃s (gérklei) užlìpo</b>. Jau ma [n] širdis iki gerklei užlipo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.