lukóti, -ója, -ójo. lū́koti, -oja, -ojo šipinti, bukinti.
atlukóti.
1. atšipinti, padaryti buką, atmušti: Kam tu kirvį atlukojai kapodamas šakas?. Kiba geležis pjaustėt, kad peilis atsilukójęs. atsilupti, atplūšyti: Nagos atsilukója. Piestas atsilukójo – nebuvo apkaustytas. Smarkiai varai kuolus žemėn, net galai atsilukójo. Vedu bėrioką – tas eina kap lozorius be kojų – atsilukóję prienagiai.
2. atsistovėti, pasiplūšyti. Linai atsilū́koję. Atsilukóję linai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.