lỹkyti, -ija, -ijo.
1. daryti, kad liktų ko, laikyti, taupyti: Lỹkyk (taupyk, tenkink) lašinius darbymečiui. Rytojuo lỹkiju. Ana lỹkija mėsos rytojui, t. y. taupo, paliekta kitam kartui. Lykijau lykijau, ale vis tiek trūko. Visų negaliu atiduoti, reikia sau lỹkyti. Privalai lykyt jėgas.
2. daryti, kad kas liktų laisvas, neužimtas: Ana tave lỹkyte išlykys nuo to darbo, t. y. pati nudirbs.
3. linkėti kam gera: Aš tau nū širdies lỹkijau, kad pirktumi muno karvę. Lỹkiju visa ko gera.
atlỹkyti. padaryti atliekamą, laisvą, neužimtą, atituštinti: Visa bėda, kad aš dar viedro neatlỹkijau. Eik pavalgyk, kitims vietą atlỹkyk.
išlỹkyti.
1. išlaikyti, išsaugoti ką vėlesniam laikui, padaryti, kad ko išliktų, ištektų: Išlỹkyti sviesto. Vos ne vos išlykijo man pūrą rugių. Motinos kraitį dukteriai išlykijo.
2. padaryti, kad kas liktų laisvas, neužimtas: Brolis išlỹkijo tave nuo to darbo, t. y. ans viens nudirbo. Išsilỹkyti iš namų reikia, kad būtų čėso važiuoti.
nulỹkyti. padaryti, pasistengti, kad ko nuliktų: I mun rasodos nūlỹkyk. Buvau dar nulykijusi nuo vaikų pieno lašelį – tą patį šuo paliejo. Sakėsi tau savo pietų nulykysiąs. Siuvėjas iš to ritinio nulykijo ir vaikuo apsiaustuką.
palỹkyti. padaryti, kad liktų, palaikyti: Palỹkyk i mun rugių sėklai. Palỹkyk ir vaikuo pieno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.