lýžti, -ta, -o.
1. silpnėti, atsileisti. Lýžta (lėžta) jos piktumas, t. y. mąžta, nebepyksta.
2. mažėti, liautis. Šaltis jau lýžta, t. y. atsimeta, atsileidžia.
3. netekti noro, pamėgimo (ką daryti): Kas gi jau – ir mano šeimynėlė lyžta nuo darbo, o čia rugiapjūtis artėja.
atlýžti.
1. nustoti pykti, nebebūti užsispyrusiam, atsileisti, nurimti: Kaip pykastis atlyžo, lengviau pradėjo šnekėti. Mat tetušiai bepykę atlyžo. Vakar pyko, o šiandien jau atlyžo. Jau jo pyktis vėl atlýžo. Dar ir dabar negaliu atlyžti (atsigauti) . Apmaudas atliš. Kai pamatė, kad mano teisybė, tai tuoj atlyžo ir dabar kitaip šneka. Jis nė kiek neatlyžo iš savo pikto užsispyrimo neleisti už Petro dukters. Truputį atlyžo, suminkštėjo širdis. Atsilyžę nuo muštynių.
2. atstoti, atsitraukti: Šeikis nė žingsnio nuo jos neatlyždavo. Užeik užeik, – neatlyždamas prašė. Vilkas avį tik tveria tveria, ašian tik pui, ir anas nuo avies atlyžo. Kai pasakiau, kad keturi šimtai kaštuoja, tuojau atlýžo. Atlýžk tu nuo manęs!
3. netekti noro, pamėgimo: Aš pradedu nuo jo atlyžti. Dabojas senai jau merginą, bet šiemet kažkodėl atlýžo. Nunešiau karvėm priplėkusio šieno, iš karto griebėsi, bet tuojau atlýžo. Oi, oi, vakar kaip buvo sukrutęs važiuoti turgun, bet šiandien jau atlyžo. Atlýžo kalė ragaišiaus (priėdė, nebenori) .
4. nustoti, liautis: Bara vaikus, kad jie žaidžia, kad neatlyžta.
5. atsileisti. Šyvis dar ilgai plaukiojo, kol atlyžo kiekvienas raumuo, atsigavo širdis. Jis geidžia kažko naujo, kas ir vėl padilgintų beatlyžtančius nervus.
6. pasidaryti ne tokiam smarkiam, sumažėti. Dar negreitai šaltis, sako, atlýšiąs. Šaltis jau kiek atlýžo. Jau ir vėl žiema atlyžo. Oras atlýžo (atšilo) . Lytus atlýžo.
7. suminkštėti, atsileisti: Klijai atlyžo, ir visas darbas perniek nuėjo.
pérlyžti. perpykti: Pérlyš, ir dovenos (atleis) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.