atmainyti

mainýti, maĩno, maĩnė.

1. atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu. Lygiomis mainyti. Rugius mainìs an bulvių. Maĩno stintas lygiu saiku an rugių. Mainyk kiaušais. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius. Ilgai nepalaiko, maĩno kaip čigonas arklius. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką. Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais (vienas antram pasižadėsiva) . Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo. Kas arklius maino, tas pėsčias eina. Jau tu arklį mainai ant šuns (nelygūs mainai) . Galvos ant uodegos nemainyk. An dešimties kvailų ir vieno razumno nemaĩno. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti. Mainýkiavos peiliais!

2. keisti vieną kitu: Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi). Akinius reikia mainýti. Jau buvo pradėję mainýt pavardes. Stonas mainyt reikia. Vieni paveikslai mainė kitus. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras. Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę (tuokiasi) . Maináus ir maináus (keičiu rankas) nešdama – toki sunki višta. Pas mus mainosi šeimynos. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos. | Vidus nesmaĩno (viduriai užkietėję) .

3. atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan, pakeisti kitokiu: Bet jis nemainė savo paliepimo. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo.

4. daryti kitonišką, perdirbti: Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą. Balsą mainau. Baltas nuometas veidelį maino. Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs. Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino (muša) . Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino (muša per veidą) . Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt (elgetauti) . Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Laikai jau mainos. Maĩnos žmonės ir jų papročiai. Gal jau pradės mainytis oras? Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos. Mainosi žmogus kap mėnulis. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmaĩno. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį. Nemainos Viešpatis … kaip žmogus.

5. pereiti į įvairius atspalvius. Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir maĩnos. raibti, marguliuoti: Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – maĩnos akysa.

6. keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigų mainomoji kasa. Markių nemainė į rublius.
nėrà pirštù pir̃što maĩnęs nieko nėra dirbęs: Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti.
rañką mainýti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: Reikia mainyt ranką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč.
rankàs (kójas) mainýti dirbti už kitą, pavaduoti: Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu. Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu. Kai tau kojas mainė, ir be skatiko tai gera buvo. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ?
širdìs maĩnos baimė, neramumas ima: Širdìs maĩnos, nežinau, ką bedaryti.
antsimainýti. mainymu ką laimėti, užsidirbti: Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero.
apmainýti.

1. paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: Botagais su kuo apmaĩnėt? Čigonas i arklį an kūlio apmaino. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta (vieno antram pasižadėta) . Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom. Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis.

2. vieną kitu pakeisti: Man kažkas kepurę apmaĩnė – vietoj naujos paliko seną. Jau mums apmainė žemę. Drapaną paskutinę apmaĩnė. Jam tą avelę apmaĩnė. Apmainykiat drapanas jūsų. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko. Negražus, kap laumės apmainýtas. Apsimainyk žirgą ir vėl jok. Pirminykas apsimainė (pasikeitė) . Apsimainant ką daryti. Apsimainýti rankomis (keisti rankas pavargus) .

3. padaryti kitokį: Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum. | Bet jau apmainýtas (iš proto išėjęs) !. Buvo buini, dabar apsimaĩnė (sudžiūvo) . Svietas apsimaĩnė, ir oras apsimaĩnė.

4. pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk.

5. virsti, tapti kuo: Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę.
ant bónkos apmainýti pragerti: Jeigu an bonkùtės viską apmainaĩ, tai kitas nekaltas.
atmainýti.

1. grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį. Atsimainė jie vaikais. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi.

2. grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu.

3. pakeisti vieną kitu: Atmainýti yra atkeisti, išgriežti. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą. Ponas skaročelę (staltiesę) atmaĩnė, ir žmuoj neturi ko valgyt. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru. Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos]. Marškinius atsimainýt.

4. atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan, pakeisti kitokiu: Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai. Ką prižadėjęs, neatmainąs. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo.

5. padaryti kitokį: Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? Bjauriai buvo atmainytas veidas jo. | Atmainytas, netikras (padirbtas, suklastotas) . Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo. Anas labai atsimaĩnęs ant veido. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t. t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio. Kaip atsimainė laikas senybės! Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje. Atsimainė lyg šuo po metų. Atsimainė kaip po ligos. Į pavakarį oras atsimaĩnė, ėmė šalti. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino. daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: Nebuvo kaip nendrė atmainąs (nepastovus) moksle. Neatmainomą teisybę pasakiau. Ir valia jo notmainoma yra. Palaima neatmainoma.
atmainytinai. nepastoviai.
neatmainomai. Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai. Ir nebūkime atsimainančiais (nepastoviais, netvirtais) kaip nendrė. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi.

6. paversti kuo: Aniolus į velnius atmainė. Vandenį kartų atmainė saldų. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį. Ing vaiką atsimainęs.

7. pakeisti, išmainyti (pinigus): Atmainau pinigus. Atmainýk dešimtį rublių.

8. pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: Man reikėjo atmainýti piemuo. Niekas jo. neatmaĩno: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmaĩnė. Atsimainydami ką daro.
įmainýti.

1. mainais įduoti: Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam.

2. mainais iškeisti, gauti: Įmaĩno grūdų anie iš kitų vietų. Arklį už jautį įsimainýti. Jie tenai įsimainę gintaro. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną.

3. įkeisti, pavaduoti: Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo). Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami. Abudu įsimainydami geria.
išmainýti.

1. ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: Aš karvę į arklį išmainiaũ. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau. Išmainė velnią ant gegutės. Išmainė protą į šnapšės burną. Išsimaĩnė geresnį arklį, kaip turėjo. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį.

2. mainantis apsigauti: Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja.

3. pakeisti kitu: Jau tą girinyką išmaĩnė, nebėr. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais.

4. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Iš veido išsimaĩnė. Matos, ka serga, išsimaĩnė jau. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas.

5. iškeisti pinigus: Išmainýkit man dešimt rublių po penkis. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus.

6. pavaduoti: Ateik išmainýti mane. Ejom vortos (sargybos) išmainýt. Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę. | Anas jau dvidešimtuką išmaĩnė (persirito per 20 metų) .
rankàs išmainýti pakeisti, pavaduoti dirbantį: Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio.
numainýti.

1. išmainyti 1: Kam ką numainýti. Aš arklį už karvę nusimainiaũ. Ate [jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė [ja] u nusmainýt an arklyno.

2. mainant apgauti: Numaĩnė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti. Jau tu visai nusimaineĩ. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių. Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė.

3. pakeisti kitu, sukeisti: Numaĩnė muno klumpius. Numaĩnė mintuvus. Vis toja (vis tiek) neauga – reikia numainýt žemė. Visus rūbus numaĩnęs. Reiks tau marškiniai nusmainýt.

4. pasidaryti kitokiam: Nusimaĩno oras. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido. Visa in veido nusmaĩno, dreba visa stovėdama. Net nuo burnos nusmaĩnė. Deguželės (gegutės) balsas nusmaĩno – sako, miežine varpa insidovijo (užspringo) .
pamainýti

1. visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: Pamaĩnom (mainykime) arkliais. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės. Vedu pamainýkiav tabokais. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų. Sese, pamainýkim skarelėm. Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina. Pasmainę [kiaušiniais] mušė. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė.

2. pakeisti vieną kitu: Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti. Reikia jai skalbinius pamainyti. Sniegena spalvą pamaĩno, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė. Laumė žmonėms pamaino vaikus. Pritinka sena pamainyt. Pasimainė abudu drabužiais (vienas kito drabužius apsivilko) . Kai pasmaĩno valgymas, tai sveikiau. Anys kailiniais klojas pasmainýdami (vienas vieną dieną, kitas kitą) . Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte.

3. pavaduoti: Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų. | Nepamainomi vaikų drabužėliai (už juos nėra geresnių), kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai. Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje. Darbujam pasimainydami.

4. padaryti kitokį, pakeisti: Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė. Žmonių įpročiai, norai pasimaino. Dideliai pasimaĩnė ant veido.

5. pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: Pamainýti pinigus. Pamainýk man šimtą rublių.
žõdį pasimainýti pasišnekėti: Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti.
parmainýti. išmainyti: Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? Kur dėjai savo žilį. – Parmainiau an juodo.
pérmainyti.

1. išmainyti vieną daiktą į kitą: Ir pérmainė žiedus.

2. pakeisti vieną kitu: Pérmainyk man šitą pilkę (sviedinį) ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo],
o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė. Permainė savo pavardę. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį. Reik jau stoną parmainyti. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile). Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą. Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti. Pareidavo drapanų parsimainýt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius.

3. atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan, pakeisti kitokiu: Nenorėjau parmainyti žodį.

4. padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino. Jį kariuomenė visai pérmainė. Širdį permainei (nebemyli) . Žmonės permainė bernelio žodelius. Senovinės dainos visos pármainytos. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles.
permainytinai. Oras buvo gerokai jau persimainęs. Vienok jau šiandien laikai persimainė. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų. Kai užeina širdis muštis, visa parsimaĩno (išeina iš veido) . Pérsimainęs visas, tuoj mirs. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę. | Pérsimainanti (nepastovi, kintama) palaima.

4. perkelti į kitą vietą: Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė. susikeisti: Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia.

5. pasivaduoti: Parsimaĩnę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną. Viens su kitu persimainydami.

6. paversti į ką: Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį. Parmainei verksmą maną į linksmybę. Pikta į gerą parmainyti. Jis persimainė mažiučiukas. Medis į žmogų persimainė. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio.

7. stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: Parmainyk man penkis rublius. Persimainė auksą ir namus pasistatė.
rañką pérmainyti nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina.
pramainýti.

1. mainais iškeisti, išmainyti: Paskui ir anas pramaĩnė tą arklį. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau. Tą patį žirgelį dai pramainysiu. Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio. An rūkymo pramaĩno kepalą duonos. Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo. Prasimaĩno kokį ryzą į ką. mainant išleisti, išeikvoti: Visus savo turtus an muilo pramaĩnė.

2. mainant prakišti, pralaimėti: Kas maino, prasimaĩno – gauna ne geresnį, o blogesnį.

3. paįvairinti, pakeisti: Bet pramainaĩ vieną kartą per mėnesį (naują valgį padarai) .

4. pasikeisti, pasivaduoti dirbant: Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti.

5. iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: Pramainýsiu šimtinę.
primainýti. mainais daug įsigyti. . Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių.
kójas primainýti daug dirbti už kitą, pavaduoti: Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu.
sumainýti.

1. padaryti mainus, išmainyti: Sumaĩnė su juo drapanom ir arkliais. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius. Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Pypkėm susimaĩnėm su juo. Susimainė vienas su kitu diržais.

2. pakeisti vieną kitu, sukeisti: Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus. Man vakarėly kaliošus sumaĩnė. Lovas sumainyti (pakeisti paklojimą) .

3. pasidaryti kitokiam, pasikeisti: Per itą dvidešimt metų daug susmaĩnė. Čia daug kas susimainė mano amžiuj. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmaĩnė?

4. sumaišyti, supainioti: Tą vardą. lietuviai vis su meškos sumaino.
akìs sumainýti numigti, snustelėti: Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt.
dal̃gėmis sumainýti būti pralenktam pjaunant pradalgę: Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“.
kulokùs sumainýti vienas antram suduoti: Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau.
žodẽlį (žodeliùs) sumainýti pasišnekėti: Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti.
užmainýti.

1. sumainyti 2: Kas ažmaĩnė man kepurę? Ažmainýta pirštinės. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą.

2. mainais uždirbti: Užmaĩno šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba.

3. užvaduoti: Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt. | Buliavos (bulvės) užmaĩno (atstoja) duoną.
rankàs užmainýti pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: Kas man ažmainỹs baltas rankelès?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mainýti, </b>maĩno, maĩnė. <br/>1. <span class="explanation">atiduoti ką savo ir gauti į tą vietą kitą daiktą, daryti mainus: </span> Šiokį metą žmonys braidė taškė po miestelį parduodami, pirkdami ar mainydami kumelėmis. Gyvolį mainaũ, o knygą keičiu. Lygiomis mainyti. Rugius mainìs an bulvių. Maĩno stintas lygiu saiku an rugių. Mainyk kiaušais. Škiuš, brekš, muno avineli, į pyragą mainýtasis. Susiedali, mainýkiav gaidžiais – mun baltas gaidys nevedas. Mudu mainysva: aš tau duosiu tuos tris šunis, o tu man duosi tuos tris veršius. Ilgai nepalaiko, maĩno kaip čigonas arklius. Kad mainái, reik ir pasižiūrėti, į ką. Sudėsiva rankeles, mainysiva žiedeliais <span class="explanation"> (vienas antram pasižadėsiva) </span>. Anys sėdėjo, meiliai kalbėjo, ant rankų žiedelius mainyti pradėjo. Kas arklius maino, tas pėsčias eina. Jau tu arklį mainai ant šuns <span class="explanation"> (nelygūs mainai) </span>. Galvos ant uodegos nemainyk. An dešimties kvailų ir vieno razumno nemaĩno. Mainýk su kale žandais, gausi uodigą prydais. Gana, Jurgi, mainyti, reik kumelius auginti. Mainýkiavos peiliais! <br/>2. <span class="explanation">keisti vieną kitu: </span> Atsisėsi an kelmo ir sėdėsi par trejus metus – nei plaukų kirpsi, nei barzdos skusi, nei nagų pjaustysi, nei marškinių mainysi (persivilksi). Akinius reikia mainýti. Jau buvo pradėję mainýt pavardes. Stonas mainyt reikia. Vieni paveikslai mainė kitus. Gryčioje visados turi būti grynas, mainomas oras. Maino stoną į sijoną, o vainiką į kepurę <span class="explanation"> (tuokiasi) </span>. Maináus ir maináus <span class="explanation"> (keičiu rankas) </span> nešdama – toki sunki višta. Pas mus mainosi šeimynos. Mainomės: vieną dieną vienos verdam, kitą dieną kitos. | Vidus nesmaĩno <span class="explanation"> (viduriai užkietėję) </span>. <br/>3. <span class="explanation">atsisakyti nuo duoto paliepimo, pažado, žodžio ir pan, pakeisti kitokiu: </span> Bet jis nemainė savo paliepimo. Jis savo žodžio nemainys ir nieko neišsigąs. Prižadėjau, tai jau žodžio nenoriu mainyt. Niekada to jau nemaino, ką artimam kartą žadėjo. <br/>4. <span class="explanation">daryti kitonišką, perdirbti: </span> Paskui tris kartus ar keturis sužvengė, bet kažkaip nepaprastai mainydamas savo balsą. Balsą mainau. Baltas nuometas veidelį maino. Gaidys gieda – jau, matyt, orą mainỹs. Parėjęs iš karčemos, pačiai skūrą maino <span class="explanation"> (muša) </span>. Gavai vyrą pijokėlį – iš karčmelės neina, kožną dieną ir adyną tavo veidą maino <span class="explanation"> (muša per veidą) </span>. Nuog sūnų reikia eit in poterių duoną mainyt <span class="explanation"> (elgetauti) </span>. Kaip bangos ant marių, kaip mintys žmogaus, taip mainos pasaulio darbai! Laikai jau mainos. Maĩnos žmonės ir jų papročiai. Gal jau pradės mainytis oras? Tiktai sėdi už stalelio, jai veideliai mainos. Mainosi žmogus kap mėnulis. Kaip gyvenam, teip mirsma – kalba mūsų nesmaĩno. Mainos kap barsukas per pusiaužiemį. Nemainos Viešpatis … kaip žmogus. <br/>5. <span class="explanation">pereiti į įvairius atspalvius</span>. Aksomo ir šilko spalvos mainėsi, tviskėjo ir mirguliavo pro medžių lapus įspindusios saulės šviesoj. Visa eglė nuo galybės mažų žvakelių spindėjo ir kaip orarykštė mainėsi nuo sidabrinių siūlų. Tavo silkvilninis sijonas toks puikus, kad mylu malonu veizėti: čia žalsvas, čia rausvas – taip priš saulę ir maĩnos. <span class="explanation">raibti, marguliuoti: </span> Prie lempos šviesos jau negaliu skaityti – maĩnos akysa. <br/>6. <span class="explanation">keisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: </span> Pinigų mainomoji kasa. Markių nemainė į rublius. <br/><b> nėrà pirštù pir̃što maĩnęs</b> <span class="explanation">nieko nėra dirbęs: </span> Nėr pirštu piršto mainęs, o noria algą imti. <br/><b>rañką mainýti</b> <span class="explanation">nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti, imti: </span> Reikia mainyt ranką – iš Stasiūnioko, kad ir darmai duot paršus, neimč. <br/><b>rankàs (kójas) mainýti</b> <span class="explanation">dirbti už kitą, pavaduoti: </span> Kad aš i sugrįšiu, darbelio nedirbsiu, savo mielai motynelei rankelių nemainysiu. Visgi tavo, motinele, kojų nemainysiu. Kai tau kojas mainė, ir be skatiko tai gera buvo. Niaugi aš tau, tatuti, rankẽlių nemainiaũ, kojẽlių nemainiaũ? <br/><b>širdìs maĩnos</b> <span class="explanation">baimė, neramumas ima: </span> Širdìs maĩnos, nežinau, ką bedaryti. <br/><b>antsimainýti</b>. <span class="explanation">mainymu ką laimėti, užsidirbti: </span> Nemainyk arkliais, neantsimainysi nėko gero. <br/><b>apmainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paimti vieną daiktą ir duoti kitą, padaryti mainus: </span> Botagais su kuo apmaĩnėt? Čigonas i arklį an kūlio apmaino. Seniai mano da iškalbėta ir žiedeliai da apmainyta <span class="explanation"> (vieno antram pasižadėta) </span>. Dabar mudu turiva apsimainyt drapanom. Dalininkai pirma viską smulkiai perkrato, apsvarsto ir apsimaino nuomonėmis. <br/>2. <span class="explanation">vieną kitu pakeisti: </span> Man kažkas kepurę apmaĩnė – vietoj naujos paliko seną. Jau mums apmainė žemę. Drapaną paskutinę apmaĩnė. Jam tą avelę apmaĩnė. Apmainykiat drapanas jūsų. Jau ans visa apmainė, tiktai vardą paliko. Negražus, kap laumės apmainýtas. Apsimainyk žirgą ir vėl jok. Pirminykas apsimainė <span class="explanation"> (pasikeitė) </span>. Apsimainant ką daryti. Apsimainýti rankomis <span class="explanation"> (keisti rankas pavargus) </span>. <br/>3. <span class="explanation">padaryti kitokį: </span> </span> Tarytum kas apmainė jį kitu žmogum. | Bet jau apmainýtas <span class="explanation"> (iš proto išėjęs) </span> !. Buvo buini, dabar apsimaĩnė <span class="explanation"> (sudžiūvo) </span>. Svietas apsimaĩnė, ir oras apsimaĩnė. <br/>4. <span class="explanation">pakeisti stambius pinigus smulkesniais arba vieną valiutą kita: </span> Pinigus apmainýk, t. y. atkeisk. <br/>5. <span class="explanation">virsti, tapti kuo: </span> Kad primanyčiau, aš apsimainyčiau ing raibąją antelę. <br/><b> ant bónkos apmainýti</b> <span class="explanation">pragerti: </span> Jeigu an bonkùtės viską apmainaĩ, tai kitas nekaltas. <br/><b>atmainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">grąžinti, atiduoti vienas antram atgal ką sumainytą: </span> Aš paimsiu šitą stiklą, bet, jei netiks, tai atmainýsit. Bent atmainyki aukso žiedelį, o aš tavo nebūsiu. Oi ataduokie, bernužėli, atmainykie žiedelį. Atsimainė jie vaikais. Kame tu rasi provą [tiesą, teisę] po kelių dešimtų metų atsimainyti žeme? Atsimainýkim aukso žiedeliais; jau aš tavęs nenoriu. Mainykim: nepatiks – galėsi atsimainyt. Padavus rankeles, galėsi atsimainyt, sumainius žiedelius, neatsimainysi. <br/>2. <span class="explanation">grąžinti į pirmykštę vietą, būklę: </span> Bėgčiau jūružėms ir pamaružėms, ben atmainyčiau jaunas dienužes. Atmainyk, Dieve, jaunas dieneles – aš daugiaus išmanysiu, piršlelio nebklausysiu. <br/>3. <span class="explanation">pakeisti vieną kitu: </span> </span> </span> Atmainýti yra atkeisti, išgriežti. Kaip tik žuvėjas atsigulęs ažmigo, tuoj paėmė nuo jo šitą avelę, ė jos vietoj jam atmainė kitą. Ponas skaročelę <span class="explanation"> (staltiesę) </span> atmaĩnė, ir žmuoj neturi ko valgyt. Adomukas atmainė savo pravardę, praminė save ponu Birbantaucku. Atmainė Simonui vardą, pramindamas jį Petru. Piemuo greit su aukso tarba nubėgo ant poną pasigirtų ir pasiūlė atsimainyt ant sulopytos [tarbos]. Marškinius atsimainýt. <br/>4. <span class="explanation">atsisakyti nuo duoto paliepimo, žodžio ir pan, pakeisti kitokiu: </span> Viešpatie, baisiai privargino mane kelionės, bet, jei neatmainysi savo paliepimo, aš negaliu priešintis tavo valiai. Ką prižadėjęs, neatmainąs. Jei kuris vyriškis apžadą padarys …, teneatmainai žodžio savo. <br/>5. <span class="explanation">padaryti kitokį: </span> </span> Nors nelaimė žmogų atmaino, betgi veido neatmainys. Rodės, jog ir varpai atmainė savo balsą. Jei rūgštis, ing tašlą įmišyta, notmainys ir neįraugys tašlos visos, ar bus tatai tikrąja rūgštimi arba raugu? Bjauriai buvo atmainytas veidas jo. | Atmainytas, netikras <span class="explanation"> (padirbtas, suklastotas) </span>. Dabar viskas kitaip virtę: atsimainę ne tiktai žmonės, bet ir žmonių kalba. Pamatę save ir kitus taip atsimainiusius, atspėjo žmonės ir tos atmainos priežastį. Juozas išsigando, prie motinos lovos priėjęs: taip ji baisiai atsimainiusi buvo. Anas labai atsimaĩnęs ant veido. Visas buvo išblyškęs, akys atsimainę, plaukai išsidraikę. Klauso Simonas, ir tuojaus jo širdis atsimainė. Pagedęs šuo loja atsimainiusiu balsu. Vardai senovės vietų, kaimų, pilių ir t. t. iki mūsų laikui dideliai … atsimainė. Mėnulis, jau atsimainęs į delčią, vėlai patekėjęs, bet pakilęs jau gana aukštai, rodė, kad galėjo būti po vidurnakčio. Kaip atsimainė laikas senybės! Atsimainė, kaip atsimaino gražus jurginas, rudens šalnos nukąstas. Teatsimainai, idant nebūtų pažudytas. Tenai jis atsimainė jų akivaizdoje. Atsimainė lyg šuo po metų. Atsimainė kaip po ligos. Į pavakarį oras atsimaĩnė, ėmė šalti. Kai gaidys tris kartus gieda, oras atsimaino. <span class="explanation">daryti kintamą, atmainingą, nepastovų: </span> Nebuvo kaip nendrė atmainąs <span class="explanation"> (nepastovus) </span> moksle. Neatmainomą teisybę pasakiau. Ir valia jo notmainoma yra. Palaima neatmainoma. <br/><b>atmainytinai</b>. <span class="explanation">nepastoviai. </span> <br/><b>neatmainomai</b>. Savo tėviškus turtus duodu, dovanoju, suteiku ir užrašau neatmainomai ir amžinai. Ir nebūkime atsimainančiais <span class="explanation"> (nepastoviais, netvirtais) </span> kaip nendrė. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi. <br/>6. <span class="explanation">paversti kuo: </span> Aniolus į velnius atmainė. Vandenį kartų atmainė saldų. Balos, kur vis vanduo surūgęs smirdėjo, atsimainė į gražias lankas ir dirvas. Dabokitės, kad jūsų juokas neatsimainytų į verksmą. Rykštė, kuri ing žaltį atsimainė ir vėl iž žalčio ing rykštę. Krikščionys ing pagonis musija atmainytis. Nedori apsileidimai tavo atsimainys tau į paprotį. Ing vaiką atsimainęs. <br/>7. <span class="explanation">pakeisti, išmainyti (pinigus): </span> Atmainau pinigus. Atmainýk dešimtį rublių. <br/>8. <span class="explanation">pavaduoti ką, padirbėti kieno vietoje: </span> Man reikėjo atmainýti piemuo. Niekas jo. neatmaĩno: stovi visas šlapias – nei rumbelės sausos nėra. Aš ariau ligpiet, ė popiet man brolis atmaĩnė. Atsimainydami ką daro. <br/><b>įmainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mainais įduoti: </span> Aš jam įmainiaũ supuvusį balnelį. Aš savo dviračio neįminu, tai, galiuką pavažiavus, įmainiaũ jam. <br/>2. <span class="explanation">mainais iškeisti, gauti: </span> Įmaĩno grūdų anie iš kitų vietų. Arklį už jautį įsimainýti. Jie tenai įsimainę gintaro. Džiaugės merga, šokinėjo – įsimainė poną už žalią uzboną. <br/>3. <span class="explanation">įkeisti, pavaduoti: </span> Eik įmainýk piemenį (tu paganyk, o jį parleisk namo). Sesuo su broliu dirba, gano įsimainýdami. Abudu įsimainydami geria. <br/><b>išmainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ką savo atiduoti ir gauti į tą vietą kitą daiktą, mainais iškeisti: </span> Aš karvę į arklį išmainiaũ. Ir išmainiáu seną vištą į jauną viščiuką. Aš išmainiau bėrą žirgą mozūrams į duoną. Kulkelę … į aukso žiedelį išmainiau. Išmainė velnią ant gegutės. Išmainė protą į šnapšės burną. Išsimaĩnė geresnį arklį, kaip turėjo. Išsimainiaũ bernelį už aukso žiedelį. <br/>2. <span class="explanation">mainantis apsigauti: </span> Dažnai bemainydamas taip išsimaino, jog pėsčias vaikščioja. <br/>3. <span class="explanation">pakeisti kitu: </span> Jau tą girinyką išmaĩnė, nebėr. Tu auką, širdžiai vakar mielą, šiandieną žaislu išmainei. Nusprendė tuos drabužius išmainyti su prastesniais. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti kitokiam, pasikeisti: </span> </span> Iš veido išsimaĩnė. Matos, ka serga, išsimaĩnė jau. Jo veidas išsimainęs, dėmėtas, lyg sudaužytas. <br/>5. <span class="explanation">iškeisti pinigus: </span> Išmainýkit man dešimt rublių po penkis. Aš tą šimtinę išmainiau, paėmiau tris auksinus. <br/>6. <span class="explanation">pavaduoti: </span> </span> Ateik išmainýti mane. Ejom vortos <span class="explanation"> (sargybos) </span> išmainýt. Kaip tu išsimainysi iš sargybos, tai tu ateik pas manę. | Anas jau dvidešimtuką išmaĩnė <span class="explanation"> (persirito per 20 metų) </span>. <br/><b> rankàs išmainýti</b> <span class="explanation">pakeisti, pavaduoti dirbantį: </span> Nėr kam išmainýt baltų rankẽlių, nėr kam užtarti tikro žodelio. <br/><b>numainýti</b>. <br/>1. išmainyti 1: Kam ką numainýti. Aš arklį už karvę nusimainiaũ. Ate [jo] pavasaris, nėr kuom aria, tai karvelę turė [ja] u nusmainýt an arklyno. <br/>2. <span class="explanation">mainant apgauti: </span> Numaĩnė muni prakeiktas vabalas ir dar prydų prašo dėti. Jau tu visai nusimaineĩ. Senelis nusimainė ir dabar beparvežąs jai tik pintinę obuolių. Valdytojas šito rūmo mainė mainęs, pakol galop visiškai nusimainė. <br/>3. <span class="explanation">pakeisti kitu, sukeisti: </span> Numaĩnė muno klumpius. Numaĩnė mintuvus. Vis toja <span class="explanation"> (vis tiek) </span> neauga – reikia numainýt žemė. Visus rūbus numaĩnęs. Reiks tau marškiniai nusmainýt. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti kitokiam: </span> Nusimaĩno oras. Kap išeisi už jaunikio, tu nusmainýsi nuo veido. Visa in veido nusmaĩno, dreba visa stovėdama. Net nuo burnos nusmaĩnė. Deguželės <span class="explanation"> (gegutės) </span> balsas nusmaĩno – sako, miežine varpa insidovijo <span class="explanation"> (užspringo) </span>. <br/><b>pamainýti</b><br/>1. <span class="explanation">visai ar tik laikinai pakeisti vieną daiktą į kitą, padaryti mainus: </span> Pamaĩnom <span class="explanation"> (mainykime) </span> arkliais. Pamainýkim, piemenaite, veršelį ant bandaitės. Vedu pamainýkiav tabokais. Ryt josiu turgun arklį in geresnį pamainýtie. Aš duonos turiu, tai maž ir pamainysma ant žuvų. Sese, pamainýkim skarelėm. Tavo jauna skaisti mergužėlė nū su kitu žodelius tai kalba, nū su kitu žiedelį pamainė. Čigonas arklį ir ant šiaudų kūlio pamaino, kai bėda ateina. Pasmainę [kiaušiniais] mušė. Grapas norėjo pasimainýti žemėms, o kas nesutiko, tą su kazokais išmetė. <br/>2. <span class="explanation">pakeisti vieną kitu: </span> </span> </span> Sugrįžę nerasdavo nei ką valgyti, nei drabužių pamainyti, nei kur atsigulti. Reikia jai skalbinius pamainyti. Sniegena spalvą pamaĩno, žiemą nuo šalčio geltona jos papilvė, pakaklė. Laumė žmonėms pamaino vaikus. Pritinka sena pamainyt. Pasimainė abudu drabužiais <span class="explanation"> (vienas kito drabužius apsivilko) </span>. Kai pasmaĩno valgymas, tai sveikiau. Anys kailiniais klojas pasmainýdami <span class="explanation"> (vienas vieną dieną, kitas kitą) </span>. Neškit, pasmainýdami rankas, ir nunešte. <br/>3. <span class="explanation">pavaduoti: </span> </span> Pamainýk piemenį, tegu pareis pietų. | Nepamainomi vaikų drabužėliai <span class="explanation"> (už juos nėra geresnių), </span> kur kas pranašesni už siūtus iš įvairių audinių, yra megzti drabužėliai. Dabar tėvas ir Alaušas stovėjo pasimainydami kiauras naktis su balana rankoje. Darbujam pasimainydami. <br/>4. <span class="explanation">padaryti kitokį, pakeisti: </span> Vieni kalbėjo, kad užkerėjo kunigaikštį ten lenkų šaly, kiti – kad širdį jam pamainė. Žmonių įpročiai, norai pasimaino. Dideliai pasimaĩnė ant veido. <br/>5. <span class="explanation">pakeisti, pasmulkinti stambius pinigus: </span> Pamainýti pinigus. Pamainýk man šimtą rublių. <br/><b> žõdį pasimainýti</b> <span class="explanation">pasišnekėti: </span> </span> Noriu su anūkais žodį kitą pasimainyti. <br/><b>parmainýti</b>. <span class="explanation">išmainyti: </span> Vai, kur dėsi vainikėlį – vai, ar duote parsiduosi, ar mainyte parmainýsi? Kur dėjai savo žilį. – Parmainiau an juodo. <br/><b>pérmainyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmainyti vieną daiktą į kitą: </span> Ir pérmainė žiedus. <br/>2. <span class="explanation">pakeisti vieną kitu: </span> </span> </span> Pérmainyk man šitą pilkę <span class="explanation"> (sviedinį) </span> ant kitos – neapsižiūrėjau, kad yra skylė. Štai sudrengtas kaip šuo [piemuo], o nepasigailės jo niekas, kai pargins namo, gal ir marškinių niekas nepermainys. Imk butelį, tik žiūrėk, kad krautuvėj neparmainytų. Seniau Valenčiūnų kaimas buvo, tik dabar vardą pérmainė. Permainė savo pavardę. Mirkant silkes, reikia kelis kartus permainyti vandenį. Reik jau stoną parmainyti. Daiktavardinė apysaka yra pérmainomos gymės (substantivum mobile). Vilkas pavasarį permaino gaurus, o ne prigimimą. Tik marškinius tu jam duok švarius persimainyti. Pareidavo drapanų parsimainýt. Jaučiais nevikru arti, tai jis persimainė ant arklius. <br/>3. <span class="explanation">atsisakyti nuo duoto žodžio, pažado ir pan, pakeisti kitokiu: </span> Nenorėjau parmainyti žodį. <br/>4. <span class="explanation">padaryti kitokį, perdirbti, perkeisti: </span> Barzda taip jį permainė, jog jis pats save vos pažino. Jį kariuomenė visai pérmainė. Širdį permainei <span class="explanation"> (nebemyli) </span>. Žmonės permainė bernelio žodelius. Senovinės dainos visos pármainytos. Reiks parmainyt dieneles ir padėti rūteles. <br/><b>permainytinai</b>. Oras buvo gerokai jau persimainęs. Vienok jau šiandien laikai persimainė. Gal ir kalba pársimainė – tiek jau metų. Kai užeina širdis muštis, visa parsimaĩno <span class="explanation"> (išeina iš veido) </span>. Pérsimainęs visas, tuoj mirs. Anie visi kaip gelumbė pasens: persimainys kaip rūbas. Ir užvedė juos ant kalno aukšto …, ir persimainė po akim jų. Kaip viskas pasaulėj parsimaino, taip parsikies ilgainiuo ir žmonių papročiai. Jo širdužė persimaino: šiandien myli šią mergytę, rytoj kitą – mylimesnę. | Pérsimainanti <span class="explanation"> (nepastovi, kintama) </span> palaima. <br/>4. <span class="explanation">perkelti į kitą vietą: </span> Nueinu ant stotelę, niekur nėr – kiton vieton pérmainyta stotelė. <span class="explanation">susikeisti: </span> Pársimainykiam vietums: tu sėskis čia. <br/>5. <span class="explanation">pasivaduoti: </span> Parsimaĩnę pieną vežam – vieni vieną, kiti kitą dieną. Viens su kitu persimainydami. <br/>6. <span class="explanation">paversti į ką: </span> Kupstynės permainytos liko į geriausias dirvas. Buvau prasikaltęs, tai mane Dievas buvo parmainęs ing arklį. Parmainei verksmą maną į linksmybę. Pikta į gerą parmainyti. Jis persimainė mažiučiukas. Medis į žmogų persimainė. Vienoj valandoj didžiausias nuliūdimas gali persimainyti į didžiausį džiaugsmą. Persimainė jaunos dienos ant didžio vargelio. <br/>7. <span class="explanation">stambesnius pinigus pakeisti smulkesniais arba vieną valiutą kita: </span> Parmainyk man penkis rublius. Persimainė auksą ir namus pasistatė. <br/><b> rañką pérmainyti</b> <span class="explanation">nebe iš to paties asmens, o iš kito pirkti: </span> Reikia ranką parmainyt – iš jo paršai nebeina. <br/><b>pramainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mainais iškeisti, išmainyti: </span> Paskui ir anas pramaĩnė tą arklį. Kad pramanytau, tai tave an vilko uodegos pramainýtau. Tą patį žirgelį dai pramainysiu. Turėjau menką, pramainiaũ ant geresnio. An rūkymo pramaĩno kepalą duonos. Jis viską prasimainýdavo ir pragerdavo. Prasimaĩno kokį ryzą į ką. <span class="explanation">mainant išleisti, išeikvoti: </span> Visus savo turtus an muilo pramaĩnė. <br/>2. <span class="explanation">mainant prakišti, pralaimėti: </span> Kas maino, prasimaĩno – gauna ne geresnį, o blogesnį. <br/>3. <span class="explanation">paįvairinti, pakeisti: </span> Bet pramainaĩ vieną kartą per mėnesį <span class="explanation"> (naują valgį padarai) </span>. <br/>4. <span class="explanation">pasikeisti, pasivaduoti dirbant: </span> Kuliant keturios eidavom ant stalo: dvi po ranka, dvi prasimainýti. <br/>5. <span class="explanation">iškeisti pinigus smulkesniais arba kita valiuta: </span> Pramainýsiu šimtinę. <br/><b>primainýti</b>. <span class="explanation">mainais daug įsigyti. </span>. Paskui prisimainiau kiek galėjau to krašto prekių. <br/><b> kójas primainýti</b> <span class="explanation">daug dirbti už kitą, pavaduoti: </span> Aš savo tėvelių nepriklausysiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. <br/><b>sumainýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti mainus, išmainyti: </span> Sumaĩnė su juo drapanom ir arkliais. Ar tai mano kviečius sumainėt į žvyrą? Su jaunu berneliu sumainėm žiedelius. Jau surištos baltos rankos, sumainyti žiedeliai. Pypkėm susimaĩnėm su juo. Susimainė vienas su kitu diržais. <br/>2. <span class="explanation">pakeisti vieną kitu, sukeisti: </span> Sugalvojo bernai sumainyti visų kiemų vartus. Man vakarėly kaliošus sumaĩnė. Lovas sumainyti <span class="explanation"> (pakeisti paklojimą) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti kitokiam, pasikeisti: </span> </span> Per itą dvidešimt metų daug susmaĩnė. Čia daug kas susimainė mano amžiuj. Kodėl tavo, mergužele, veidelis susmaĩnė? <br/>4. <span class="explanation">sumaišyti, supainioti: </span> Tą vardą. lietuviai vis su meškos sumaino. <br/><b> akìs sumainýti</b> <span class="explanation">numigti, snustelėti: </span> Reikia eit akys sumainyt, ba antra naktis nemiegojus. Kam tu mane prakliudei, nedavei i akių̃ sumainýt. <br/><b>dal̃gėmis sumainýti</b> <span class="explanation">būti pralenktam pjaunant pradalgę: </span> Ir palangiškiuose sakoma, kad gali nebepjauti tas pjovėjas, kuris su visais „sumainė dalgėmis“. <br/><b>kulokùs sumainýti</b> <span class="explanation">vienas antram suduoti: </span> Vedu sumainėva kulokus, t. y. jis man, aš jam daviau. <br/><b>žodẽlį (žodeliùs) sumainýti</b> <span class="explanation">pasišnekėti: </span> </span> Liūdna jai, nuolat viena sėdi, neturi su kuo žodelį sumainyti. <br/><b>užmainýti</b>. <br/>1. sumainyti 2: Kas ažmaĩnė man kepurę? Ažmainýta pirštinės. Tuoj šitą avelę pakavojo, ė durniui ažmainė kitą. <br/>2. <span class="explanation">mainais uždirbti: </span> Užmaĩno šiek tiek, iš to ir gyvena, darbo nedirba. <br/>3. <span class="explanation">užvaduoti: </span> Kas ažmainỹs seną močiutę, kaip liks be dukterėlės?! Manęs nėr kam ažmainýt – reikia pačiai visur pribūt. | Buliavos <span class="explanation"> (bulvės) </span> užmaĩno <span class="explanation"> (atstoja) </span> duoną. <br/><b> rankàs užmainýti</b> <span class="explanation">pavaduoti dirbantį, padirbėti už kitą: </span> Kas man ažmainỹs baltas rankelès?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.