mègzti, mẽzga (mezgia), mẽzgė
1. rišti mazgą: Mẽzga mẽzga ir nesumezga mezgo. Jau [girto] ir liežuvis mezgės (pynėsi), ir krypo jau eidamas.
2. su virbalais, kabliuku ar mašina nerti nėrinį; su tokia adata daryti tinklą: Aš mazgą, tinklą mezgù, pirštines su virbalais neriu, vežimo galą rezgu. Mẽzga pirštines. Išmokyk mane mègzt, tai aš bèmezgu (bradinį) ! Anas taisos žūt – jau visą žiemą tinklą mẽzgia. Ar turi mezgamą mašiną? Mezgamieji virbalai. Aš pareisiu pas mamytę, išmokys mañ megzti nytis. Ir buvo jupa ne siūta, bet nuog viršaus megzta per visą. | Vorai … medžiot tinklus tyloms kopinėdami mẽzgė. Stabtelėjau šalia jos ir iš lengvo mezgu (pradedu, užvedu) kalbą. Jis mezgė (kūrė) sumanymą, kaip pasikviesti pas save Anelę. Ji mezgė savo svajones toliau.
3. darytis vaisiui: Tuojau pradėjo megzti agurkai. Kad nėr lytaus, nei bulvės negalia mègzti. Slyvos žydėjo, bet nèmezgė. Nèmezgė žiedus, nebus nė vaisių. Jau po akuotu mezgasi grūdai. Žiedai jau mẽzgas. Agurkai mẽzgas. Kopūstų jau mẽzgasi galvos. Obuoliai mẽzgasi. Aviečių šiemet tai labai mẽzgas.
úodegą mègzti ruoštis kur eiti: Stasė ir ta mẽzga úodegą į turgų.
apmègzti, àpmezga, àpmezgė.
1. aplink numegzti: Apmezgiau nerinį aplinku. Megztuko pakraščiai apmegzti žaliais siūlais.
2. visiems numegzti: Apmegsì visus, tada eisi.
atmègzti, àtmezga, àtmezgė
1. atrišti mazgą: Mazgą atmezgu. Užtempė mazgą, kad nė atmegzti nebgal. Nagais neatmegsi, kur dantų reikia. Ji moka ir užmegzt, ir atmegzt, gudri.
atmezgamaĩ. Poetės kūryba neatmezgamai siejasi su tyriausia liaudies kūrybos versme. Mazgas atsìmezga. Sumegzk mazgą, kad nebeatsimègztų.
2. išspręsti: Bus pasakyta, atamezgant tris šituos klausimus.
3. mezgimu atsilyginti už prarastą kito mezginį: Reiks atmègzt.
liežùvis atsimezgė pasidarė kalbus: Išgerkim dar po vieną, kad liežuvis atsimegztų!
įmègzti, į̃mezga, į̃mezgė
1. įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį. Įmegzk į štemberį stiprą pasaitą. Ne be reikalo į̃mezgė (įmokėjo) aštuonis rublius. Įsimezgęs botagan akmenioką paleido piemuo anon pusėn upės. Kaip kokia pasaka insìmezga (įstringa) galvon, o kaip kokia – ir užmiršti. surišti (mazgą): Į̃mezgiau mazgą.
2. mezgant, neriant įdėti, įstatyti: Nykštį ne vietoj įmezgė. Dryželiai ar rašteliai būdavo įmezgami vienas nuo kito gana retai. Briedžius į̃mezgė į megztinuką. Balta pirštinė, ir mėlynas kraščiukas į̃megztas. Kulnis nemokėdavo įsimègzt, tai megzdavo kai rankoves.
3. įprasti megzti, nerti: Mano ranka insmẽzgus, galiu tamsioj megzt.
4. suduoti, įkirsti: Kad kas gerai į pasturgalį įmègztų, tai žinotų sekioti! Keletą diržų į̃mezgė ing uodegą, par duris už kalnieriaus išmetė.
išmègzti, ìšmezga, ìšmezgė.
1. išrišti, išnarplioti mazgą: Išmègzti mazgą. Aš nevertas ir dirželio autuvo jo išmegzt. Džiaugiasi, kaip mazgą sunarstytą išmezgęs. Kai lunko mazgą išmezgė (labai gražiai, sklandžiai padarė) .
neišmegztinai. Neižmegztinai. Ir išmezgės mazgas ausių jo. atmezgus mazgą, išimti ką įrištą: Išmegzk pinigus ir atiduok šen. Išsìmezgė bobutė iš mazgelio pinigus.
2. išbaigti megzti, nerti: Palauk, da virbalą išmegsiù. Ìšmezgu paskutinį virbalą ir einu gult. numegzti: Šitiek išmègzt tai juokas! Pernai ìšmezgiau visą kulį ir sparną (bradinio). išrašyti, išgražinti megztiniais raštais: Megztuke išmegztos gražios tulpės. Mano seserys labai gražiai mokėdavo išmègzt. Vietoj kišenių prisiuvamos juostelės, išmegztos tuo pačiu spalvotu apykaklės raštu. Vieną vienaip išsìmezgė, kitą – kitaip. Pirštinės kai išsìmezga [tokiais raštais],
tai pusė bėdos.
3. mezgant suvartoti: Suverpiau du kamuoliu, tai ìšmezgė.
numègzti, nùmezga, nùmezgė. nuregzti, nunerti: Tos pirštinės gražiai nùmegztos. Paklausė mudu tėveliai, kur numegztos kamanėlės. Mokytas ir iš vieno plauko nùmezga tinklą. Šiemet nùsmezgiau ir sau, ir Jonui švederį. Žalių šilkų tinklužį nusimegsiu pamaži. išbaigti megzti: Ką gi tu čia vis rašai – eilelę nùmezgi ir rašai? Virbalą numègzti.
pamègzti, pàmezga, pàmezgė
1. parišti: Iš apačios pamègzk kaspiną. Arkliai turėjo uodigas pàmezgamas (pamegztas) . Būdavo, svotai raiti joja, arklių uodegos pàmegztos. Liuobu pasimègzti kaspinu, abiem pusėm kutuotu. Pasìmezgu kaspiną. užsukti aukštyn, užriesti (uodegą): Kumelė pàmezgė uodegą ir kap žaibas nuej [o]. Šek, regi, kap karvės, pamezgę uodegas, skraidžioja, zylioja, o tu prašais namo. Bėga kaip velniai, uodegas pamẽzgę. Kiškis, striungį pasimezgęs, nor svotijon joti. žemyn nuleisti, pabrukti (uodegą): Šunes nusigando ir, uodegas pamezgę, sugrįžo pas mus. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas.
2. kurį laiką megzti; kiek pamezgėti: Parbėgu ir pàmezgu [kojinę]. Pamezgus tiesiais šonais, kas ketvirta eilė uždedama po vieną akį.
úodegą (sùbinę) pamẽzgus. be atodairos, labai greit, nerimtai lakstyti, išlėkti: Úodegą pamẽzgus laksto po kaimą. Lakstė ir lakstė úodegą pamẽzgęs. Pamẽzgęs úodegą išlėkė tas mūsų bernas į sodžių, nėjo apsiliuobti. Subinę pamezgusi ir laksto ana, namie nestovi.
primègzti, prìmezga, prìmezgė
1. pririšti: Per striukos vadžios, reikia galą primègzt (pridurti) . Prìmezgiau galiuką, kad buvo trumpas. Mazgytė yra drobė, kur prìmezga audimą. Nutrūkę voratinklio galai prisimezgė prie medžio šakelių. Ot prisìmezgė kap šuo prie savo šeiminyko.
2. pridurti mezgant, neriant: Nemesk šitos pirštinės – aš ją primègsiu (nuplyšusį galą pridirbsiu) . Kai rankovės ar kojinės taip suplyšta, kad nebeįmanoma gražiai užadyti, nukerpama susidėvėjusi vieta ir primezgama naujai.
3. daug prinerti: Pirštinių buvo prìmegzta, tai pardavinėjo.
4. atsirasti, priaugti vaisių iš peržydėjusių žiedų: Primegztų uogų daug. Šiemet daug prìmezgė agurkų. Ant vienos lysvikės daugiau primẽzgę [agurkų],
ant kitos mažiau. Labai buvo prisimẽzgę mažutyčių uogų.
sumègzti, sùmezga, sùmezgė
1. surišti mazgu: Sumègzk, paėmęs galus siūlo. Nutrūko vadelės, reikia sumegzti. Tas mezgas labai kietai sumegztas. Mokėjai sumègzt, mokėk ir atmegzt. Kalės mazgu sumezgė. Arkliui uodegą sumegzti. Šniūrauka sumezgiamà. Kap tik duoną su duona sùmezgėm (sulaukėme naujos) . Kasas susimẽzgus į užpakalį. Susimègzk tuos galus, ir bus raištis. | Grobai susìmezgė nu vemsenos, ir mirė. Užpakaly buvo avinas, įkliuvęs ragais savo susimezgusiuose (susiraizgiusiuose) krūmuose. Ryšiai, jau vienąkart iširę, nesusimegs. įrišti: Jis išbėrė sėlenas, ir, dalindamas jas arkliams su ranka, užčiupo sunkų daiktą, sumegztą į drobę.
2. sunerti, suregzti į vieną: Gaunama iš kartu sumezgamų akių pynutė.
3. suvartoti nėrimui: Ar visus siūlus sùmezgei?
4. sudaryti, sukurti, suregzti: Ir vyrukas sumezgė istoriją apie nelaimingą meilę. Poetas greit sumegzdavo eilėraščio eilutes. Kordušas ėmė žiopčioti, nebepajėgdamas sakinio sumegzti. Su mergaitėmis kalbos nesumegzdavo. Visi tarpusavy buvo pažįstami, tad pašnekesys susimezgė lengvai. Vasariui pasisveikinus ir susipažinus, valandėlę nutrauktos kalbos vėl susimezgė.
5. suvokti, suprasti, sugalvoti: Gabrio sūnus už visus greičiausiai sùmezga. Aš nesùmezgu, kaip čia išeina. Mano galva nesumezga, ar (tai) galėjo būti. Greit susìmezgė, kas atsakyti.
6. išsiversti, šiaip taip pragyventi, ištekti: Kad da duona nereikt pirkt, o dabar tai tik ką susìmezgam. Tiktai dėl duonos derinsi, niekam rugių neduosi, tai i susmegsi su duona, sulauksi šviežių rugelių.
gãlą su galù (galùs su galaĩs) sumègzti (susimègzti) šiaip taip pragyventi, ištekti pavalgyti, apsirengti ir pan.: Norvegijos pakraščių gyventojai sumezga galus su galais iš silkių žūklės. Tik tik susìmezgam gãlą su galù.
širdìs susìmezgė. Nebeištariu žodžio, susìmezgė šìrdis.
užmègzti, ùžmezga, ùžmezgė
1. užrišti mazgą: Užmegzk mazgą, kad neišsmuktum. Ažumezgu neišrištinai. Apsiūsu užmegzdamos, ir būs stipriau. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galą. Nei šuniu [i] uodegos neùžmezgiau (nieko nedirbau) . Tai tinginys – per visą dienelę kad būt nor šuniu [i] mazgą užmẽzgęs. Nemoka nei šuniui uodegos ažmegzt. Mes ùžmezgam (pasakome), tegu jis išriša (paaiškina) . Per ilgos šaknys sutrumpinamos, kad sodinant neužsimegztų. įdėti kur, užrišant mazgu: Gautą pinigą tuoj užmegzdavo į mazgelį. užriesti, užsukti: Kiaulės, uodegas žumezgę, skraido.
2. iš anksto sugalvoti, įsidėti į galvą: Jau užmezgęs turėjau, norėjau sakyti, ir užmiršau. Aš jau seniai ùžmezgiau paklaust, kaip ten buvo su tuo traukiniu. Pas jį kaip ùžmegzta (gerai atsikerta) . Tai kad pasakė – kai užsimẽzgęs! Aš tai užmiršau pasakyt, o užsimẽzgus buvau. Aš jau buvau užsimẽzgęs viską stačiai pasakyt, ale neišėjo iš kalbos.
3. ką nors netiesiogine reikšme pasakyti: Kad ùžmezgė jai bernas, tai ùžmezgė, tik nuraudo visa ir tyli.
4. pradėti (kalbą, bendravimą): Ji pati dažnai užmegzdavo kalbą su Vilkiene. Kai ažùmezgi kalbą, ramiau laikas praeina. Užmezgiau įdomių pažinčių ir įsitraukiau į revoliucinę veiklą. Lietuvių rašytojai užmezgė glaudžius ryšius su kitų tautų rašytojais. Tarp draugų užsimezgė kalba.
5. mezgant užtaisyti, užnerti: Paduok man savo pirštines, užmegsiu skyles.
6. mezgant uždirbti: Ažmègzdavo daug pinigų diedas (megzdavo tinklus parduoti) .
7. pradėti vaisius: Medis užmezga. Medis pumpurus užmezga. Žydėt žydėjo, bet nedaug ùžmezgė. Žiedai … augalų negal užmegzti, nepakliuvus į juos dulkelėms kito žiedo. Vaikai nori valgyti vos užmegztą vaisių. Būriais ėjo laukuosna ir iš vandens kėlė su virkščiomis vos užsimezgusias bulbes. Obuoliai tik spėjo užsimegzt – jau jiej ir krenta! Nor sodas ir labai žydėjo, bet jam̃ maža kas užsìmezgė. Kol bus žindomas vaikas, kitas neužsimegs.
8. išlikti: Užsimezgė kokis paršėkaitis, tai ir tas suvirbino (nugaišo) . Katriej užsìmezgė [vaikai],
tiej eina mokslan.
ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasirengus tuoj pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimezgęs.
į júostos mãzgą užmègzti gerai atsiminti: Užsimègzk júostos mazgañ.
úodegą užmègzti sujusti, pasikelti: Išbėgo, uodegą užmezgęs. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė. Užmezgė uodegą, tiek jo ir tematysi. Uodegą užmezgęs laksto par bobas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.