atmilti

.
mìlti, -sta, -o

1. imti mylėti: Santaikoje gyvendami, mìlsta žmonės tarp savęs.

2. darytis mielam, meiliam: Aš mìlstu, t. y. daraus meilus, ir ans greitai pamils.
Diẽve mìlk.
atmìlti. liautis mylėjus: Atmilti nuo ko. Ir ji atsisveikino su Mykoliuku ne dėl to, kad Mykoliuką būtų atmilusi. Tas bernelis atmilsta šumniąsias ir palinksta į vargo mergelę.
įmìlti.

1. imti mylėti: Įmìlo tėvas į savo sūnelį. Bernaitis įmìlo į mergaitę. Kai mes nebuvom taip labai įmìlę, mums ne taip labai gaila [mirusio].

2. įprasti; pamėgti: Vaikai įmilo obūlius valgyti.
numìlti. liautis mylėjus, atmilti: Jonas jau numilo Petrę.
pamìlti

1. pradėti mylėti: Bernelis pamìlsta mergelę. Jonukas jaunas tebėra, pamils tavim ir klausys, kaip liepsi. Pamilo žmogus katę, bet pelės nepranyko. Jis tos mergõs skaudžiai pamìlęs. Pamilo kaip katė savo vaikus. Kuomi pasimìlti. Aš juomi didei pasimilaũ.

2. pradėti vertinti, branginti; prisirišti, priprasti, pamėgti: Tokią šalį kaip seserį tikrą pamilsti. Pamilaũ kalbą, žmones. Jis pamils tą darbą, jeigu matys, kad jam sekas, t. y. prisiriš, pripras. Pamilau dangaus žydrumą, auksu spindinčią mėlynę. Pamilau aš vargą juodą.

3. pasidaryti mielam, meiliam, patikti: Ana jam pamìlo. Ma [n] jos. labai pamìlo. Tam vadui pamìlo, i išleidė juos.
primìlti. pamilti, prisirišti prie ko: Ji prie dukters primìlo. Tep primìlo, ka nenori nė atsiskirt.
sumìlti.

1. pradėti vienas kitą mylėti: Sumilo su kits kitu. Mudu su kits kitu didei sumìlova. Bernas su merga sumìlo ir susižanijo. Juodu tep sumìlo, kad niekas neperskirs. Paaugo, tuoj ir sumìlo su bernuku – ir nesiskiria, reiks ženyt. Užaugę susimìlo ir susivedė.

2. (zmilować się) pasigailėti: Sumilstąs yra prieš. gailinčius. Tolei Dievas nesumilo, kol varguoliai nesukilo.
nesumiltinai. Nesumiltinai (nesumiltinais) saituosna indest. Susimilstu ant ko, pasigailiu. Susimìlk, da pripilk, da vieną išgersiu. Susimilki, nebipilki, nebgaliu begerti. Ant manęs akmuo susimiltų, o tu nenori susimilti. Jis meilyja ką gauti ir todėl stovi, kad susimiltum ant jo. Susimilstąsis Dieve. Dievs mums susimilo. Jis manęs susimìlo. Manęs ben kartą jau susimìlkit. Kuris drin didės meilės savos. susimilo ant mūsų. Susimilst man, sūnau Dovydo. Apie Dievo meilę, svieto pavargusio susimilstančio. Sūdžia žemės susimilęs atleidžia kaltam. Susimilstąsis geradėjau ir tėve! Nustok tu, susimìldamas! Prašau jau labai, susimildami, tik atvažiuokit. Susimildami, paklausykit manęs! Ne, bent, susimildamas, nedaryk neko pikto.
Diẽve susimìlk. Kiek tų bulbų šiemet prikasėm – Diẽve susimìlk! Susimìlk Diẽve, koks dabar oras!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>mìlti, </b>-sta, -o<br/>1. <span class="explanation">imti mylėti: </span> </span> Santaikoje gyvendami, mìlsta žmonės tarp savęs. <br/>2. <span class="explanation">darytis mielam, meiliam: </span> Aš mìlstu, t. y. daraus meilus, ir ans greitai pamils. <br/><b> Diẽve mìlk</b>. <br/><b>atmìlti</b>. <span class="explanation">liautis mylėjus: </span> Atmilti nuo ko. Ir ji atsisveikino su Mykoliuku ne dėl to, kad Mykoliuką būtų atmilusi. Tas bernelis atmilsta šumniąsias ir palinksta į vargo mergelę. <br/><b>įmìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti mylėti: </span> </span> Įmìlo tėvas į savo sūnelį. Bernaitis įmìlo į mergaitę. Kai mes nebuvom taip labai įmìlę, mums ne taip labai gaila [mirusio]. <br/>2. <span class="explanation">įprasti; pamėgti: </span> Vaikai įmilo obūlius valgyti. <br/><b>numìlti</b>. <span class="explanation">liautis mylėjus, atmilti: </span> Jonas jau numilo Petrę. <br/><b>pamìlti</b><br/>1. <span class="explanation">pradėti mylėti: </span> Bernelis pamìlsta mergelę. Jonukas jaunas tebėra, pamils tavim ir klausys, kaip liepsi. Pamilo žmogus katę, bet pelės nepranyko. Jis tos mergõs skaudžiai pamìlęs. Pamilo kaip katė savo vaikus. Kuomi pasimìlti. Aš juomi didei pasimilaũ. <br/>2. <span class="explanation">pradėti vertinti, branginti; prisirišti, priprasti, pamėgti: </span> Tokią šalį kaip seserį tikrą pamilsti. Pamilaũ kalbą, žmones. Jis pamils tą darbą, jeigu matys, kad jam sekas, t. y. prisiriš, pripras. Pamilau dangaus žydrumą, auksu spindinčią mėlynę. Pamilau aš vargą juodą. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti mielam, meiliam, patikti: </span> Ana jam pamìlo. Ma [n] jos. labai pamìlo. Tam vadui pamìlo, i išleidė juos. <br/><b>primìlti</b>. <span class="explanation">pamilti, prisirišti prie ko: </span> Ji prie dukters primìlo. Tep primìlo, ka nenori nė atsiskirt. <br/><b>sumìlti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti vienas kitą mylėti: </span> Sumilo su kits kitu. Mudu su kits kitu didei sumìlova. Bernas su merga sumìlo ir susižanijo. Juodu tep sumìlo, kad niekas neperskirs. Paaugo, tuoj ir sumìlo su bernuku – ir nesiskiria, reiks ženyt. Užaugę susimìlo ir susivedė. <br/>2. (zmilować się) <span class="explanation">pasigailėti: </span> Sumilstąs yra prieš. gailinčius. Tolei Dievas nesumilo, kol varguoliai nesukilo. <br/><b>nesumiltinai</b>. Nesumiltinai (nesumiltinais) saituosna indest. Susimilstu ant ko, pasigailiu. Susimìlk, da pripilk, da vieną išgersiu. Susimilki, nebipilki, nebgaliu begerti. Ant manęs akmuo susimiltų, o tu nenori susimilti. Jis meilyja ką gauti ir todėl stovi, kad susimiltum ant jo. Susimilstąsis Dieve. Dievs mums susimilo. Jis manęs susimìlo. Manęs ben kartą jau susimìlkit. Kuris drin didės meilės savos. susimilo ant mūsų. Susimilst man, sūnau Dovydo. Apie Dievo meilę, svieto pavargusio susimilstančio. Sūdžia žemės susimilęs atleidžia kaltam. Susimilstąsis geradėjau ir tėve! Nustok tu, susimìldamas! Prašau jau labai, susimildami, tik atvažiuokit. Susimildami, paklausykit manęs! Ne, bent, susimildamas, nedaryk neko pikto. <br/><b> Diẽve susimìlk</b>. Kiek tų bulbų šiemet prikasėm – Diẽve susimìlk! Susimìlk Diẽve, koks dabar oras!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.