mirgúoti, -úoja, -ãvo. mir̃guoti, -uoja, -avo.
1. šviesti mirksinčia šviesa, mirguliuoti, mirgėti: Mirgúo [ja] kas, led matos iš tolo, t. y. viduoja. Pradėjo dairytis ir klausytis, ar nepamatys kur mirguojančio žiburėlio, ar nepagaus žmogaus balso. Mirguoja ant dangaus šviesiosios žvaigždelės.
2. mirgėti atmušant šviesą: Rasos kaip stiklas mirgavo. Stiklas šviesoje mirguoja.
3. mirgant judėti, ribėti: Ąžuolėli, žalias medi, kodėl nežaliuoji, kur padėjai žalius lapus, kodėl nemirgúoji? Balto beržo, žalio uosio lapeliai mirgavo, o viršūnėj eglytėlės gegutė kukavo. Vėjelio pučiami lapeliai mirgavo, žmonelių kalbama širdelė smūtkavo. Mir̃guo [ja],
mir̃guo [ja] vabalai. Kiemas pilnas kaimiečių. Mirguojanti minia ateina, nueina. Oras mirgúo [ja] kaitrotu laiku.
4. marguoti: Argi akelės nepavargsta perdien bežiūrint į mirguojančius popierėlius? Tegul pakraščiais mirguoja raudoni jurginai.
5. raibti: Akys mirgúo [ja],
jei saulėto [je] dieno [je] žiūri į tvorą.
atmirgúoti. mirgant, žibsint ateiti: Ašai eisiu, žiūriu – atmirgúoja žvakutės.
sumirgúoti. kiek sumirgėti, sumirguliuoti: Šviesa sumirgavo ant nurūkusių sienų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.