.
mõnyti, -ija, -ijo. keršyti: Kad pradėsi už viską mõnyti, tai ir guldamas turėsi šalia savęs mietą pasiguldyti. Musint visą amžių i mõnys už tą žąsį.
atmõnyti. atkeršyti: Atmonyti yra atkerštvyti. Aš tau kad atmõnysiu, tai žinosi! Nemislyk, kad tas teip lengviai praeis: aš tau vis tiek atmõnysiu. Argi jau jis neatmonijo Aršiajam. Ugnelė paniekinti – nuodėmė; dar supyks ir atmonydama namus sudegins.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.