.
néikti, -sta (-ia), -o (-ė). neĩkti
1. alpti, leipti: Neĩkti yra apmirti nuo juoko, nuo verksmo, nuo nuomario. Kad nuomarys užeina, neiktè užneiksta ir pastirsta.
2. šalti, stipti: Vaikai, ko jūs néikstat lauke! Ilgai néikau tavęs belaukdamas.
3. merdėti: Pasveikino (pagydė) sūnų karalėliaus jau néikiantį. Tasai karalėlius dabar pašalpos Jėzusiep prašo, kad sūnus jau néikė.
juokù néikti smarkiai juoktis: Abidvi juokù néiksta.
atnéikti. atšalti, atgrubti: Pereitą žiemą rankas ir kojas atnéiko. Jau man ir pirštai atneiko bespaudant klavišius. Būčiau atnéikęs nagus.
nunéikti
1. nunykti, nusibaigti: Visai mažai ėdė paršelis ir už nedėlios visai nuneiko.
2. sunykti, sulysti: Vargu kas bus – jau visai nuneiko.
3. nušalti. .
sunéikti. sušalti: Ot sunéikau be kailinių – tokis šaltas vakaras. Neapsivilkai ir sunéikai kap šuva.
užnéikti.
1. užskursti, sunykti: Žieminiai paršiukai visada užnéiksta, neapsimoka pasilikt. Šitas jūs vaikas visai užnéikęs, neauga.
2. apleipti, apmirti: Užneiksta juoku, t. y. taip lyg padūsta, sunku atgauti. Kad nuomaris užeina, užneiksta jijė. Aš jam tik truputį uždaviau, o jis berėkdamas užneiko. Užsineikia vaikas berėkdamas, t. y. užsilaiko kvapas, kvapas užsituri.
3. sušalti, užšalti: Kopūstai an pripečko čystai žuneiko.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.