páinioti, -ioja, -iojo.
1. raizgyti, velti (siūlus, virves): Nepáiniok man siūlų. Palaidi siūlai páiniojas – reiks suvyti į kamūlį.
2. raizgyti, pančioti: Gaspadinė greita buvo, kad mane gainiojo, kanapėlės tankios buvo, ma kojas painiojo. Kad musę sutink, vajoti apnink, neveiz, kad šaukia, tinklą traukia, o kad nenor gainioti, praded šniūrais kojas painioti. Zapostas kojų nepainioja.
3. negalėti laisvai judėti, kliūti: Kojos man einant vis páiniojas. Ilgos jo kojos painiojosi, nepagaudamos grakštaus takto. Tuštėjo buteliai, mažėjo ant stalo bandelių, saldainių, ir pradėjo painiotis seniokų liežuviai. būti nesklandžiam: Ilgai negirdėjo lietuviškai, ir jam páiniojasi kalba.
4. maišytis, kliūti (dirbančiam ar einančiam): Nesipáiniok, eik į pašalį! Nepáiniokis čia man – nu darbo gaišini! Tu čia man nesipáiniok, kada skubiai reik dirbt! Nepainiosis tau muno sparnai. Jis painiojasi, kur nereikia. Eina, lyg kad kas jam tarp kojų painiojas. Aš. vis tarp kojų páiniojaus, ka tik greičiau šunys nutvertų. Sakai, kad Antaniukas Gailiūnaitės nemyli, o kogi Puodžiūnas jos tėvą ir iš dvaro išvarė, kad tik duktė nesipainiotų?! Painiojas kaip lapei uodega. Išvažiavus iš kiemo, pradėjo painiotis po arklių kojom šuva. Nepáiniokis po kojų, – apsibrisi. Nesipainiok po kojų, o tai sumindžios! Ko čia vis painiojys po kojų kaip kelio velėna! Ir painiosias kaip šūdas eketė [je] ! Šitas kačiukas painiojasi ir painiojasi man po kojom. Nesipainiok man akyse!. Laikas mirt, o da páiniojys, i gana. Miške gimęs, miške augęs, parein namo painiotis.
5. maišyti į vieną krūvą, neskirti: Jūs páiniojate rusų gramatikos dalykus su lietuvių gramatikos dalykais. Negalima painioti galimumo su tikrove.
páiniotinai. klaidingai. . Man kalnai ir upės painiojasi [mokantis geografijos].
6. klaidingai laikyti kuo kitu: Jūs mane su savo žmona painiojate.
7. apgaudinėti, sukti.
8. kliudyti, trukdyti: Tylėk, tu mane tik painioji!
9. daryti sumišimą, trikdyti: Ar tu esi tas, kurs Izraelį painioja?
10. trikti, rikti: Vaikinas painiojosi besiteisindamas. Netrukus skaitytojo balsas prikimo, jis ėmė painiotis ilguose sakiniuose. Klebonas įkalbinėjo, ramino, savo žodžiais painiojosi, bet niekaip neatsakė į klausimą.
11. užsiimti, įsitraukti: Sapnais páiniojasi arba ing sapnus tiki. Nesipainioti su namų darbais. Painiotis ūkio daiktais. Teisiuoju ir nekaltuoju darbu páiniojos.
12. bendrauti, draugauti (ppr. su kuo netinkamu, nepageidaujamu): Ar aš nesakiau: nepainiokias su tuo kreivakiu! Nepainiokies su vagimis! Nesipainiojaus su tais, kurie yra pilni dykumo. Jis nepakels tos gėdos, kad jo pati painiotųsi su kitais.
13. vesti: Dar panosėj nei užkeikto šerelio, o jau páiniojas piemuva.
apipáinioti.
1. apnarplioti, apraizgyti: Tas levukas, atėjęs pas arklius, klausė:,, Kas čia jus teip apipainiojo?“. Vorai deda kiaušelius, kuriuos apipainioja voratinkliais. Kapitalizmo voratinkliai buvo apipainioję žmogų lyg muselę. Na, tų smėlynų tai mums negaila, o kai dėl ganiavų ir miško, tai čia bus priemonė jiems apipainioti (palenkti savo valiai, tikslui) ir prie dvaro pririšti. Apipainiojo ją žadiniais. Pasaulio rūpesčiais apsipainioję.
2. apvesdinti: Jei Joną apipáiniosim, iš bėdos išsivaduosim.
atpáinioti
1. atrišti, atnarplioti: Lengviau virvutę užpainioti negu atpainioti. Šiaip ne taip atpainiojo ragus ir, užnėrę virvę ant kaklo, vedė į dvarą. Kol atsipáinioji (suvoki, susigaudai, suseki) , ką ans sako, ilgai trunka.
2. atsipalaiduoti (iš kieno draugystės, įtakos): Nuo blogų draugų sunku atsipainioti.
3. atsivilkti, atsibastyti: Atsipáiniojo iš kaži kur tokia žioplė, i jis paėmė ją, i vargsta daba visą amžių. Jis čia atsipainiojo nežinia kada.
įpáinioti.
1. įpinti, įnarplioti: Tinklais, į tinklus įpainioti. Velnias čia tave inpáiniojo! Kaip paukštelį, į žabangus įpainiotą, laiko. Į kilpas įpainioti. Įsipainiojai į pinkles, dabar ne taip lengva bus išlįsti. Insipainiojo toj kumelaitė in tais kartuves. Įsipainiojus ragams į krūmus, panokę šunes ėmė plėšyt [briedį]. Bet prie laimės įsipainiojo ir nelaimė.
2. įtraukti, įvelti į kokį nemalonų dalyką, padaryti dalininku: Neįpáiniok ir aną į tas paines, vaidus. Neįpáiniok ir mūsų savo bylon. Kad kartais neapkultų ar neįpainiotų į kokią nesmagią istoriją. Buvo daug nekaltų žmonių įpainiota. Impáiniojo ir savąsias, ir žmonių sielas. Sidabrą ir auksą, kursai yra and jų, negeisi nei imsi sau, kad nebūtumei to įpainiotas. Įsipáiniojo į tus biznius, i papuolė. Į 1831 metų „avantiūrą“ jis apdairiai neįsipainiojo. Lietuviai vėl įsipainiojo į karę su lenkais. Kurie įsipainiojo ing veikalus to pasaulio, jog niekad ižpainiotis negal. Įsipainios (įklius) Adomas apsiženijęs kaip varlė į akėčias. Įsipainiojo kaip višta į pakulas.
3. prisimesti, įsisukti: Egzema insipáinio [jo] in kojas.
4. įsiterpti, įsimaišyti: Į tą tarpą įsipáiniojo tos krikštynos.
išpáinioti.
1. išpinti, išraizgyti: Dirželis gražiai išpáiniotas [įvairių spalvų šikšnelėmis].
2. atpainioti, atnarplioti: Mikas padeda tėvui tinklus išpainioti. Jis sustabdė roges norėdamas išpainioti pakinktus. išspręsti, išaiškinti: Tuo tarpu šios gadynės mokslininkai stengias išpainioti tą klausimą.
neišpáiniojamai. Klausimai atrodė neišpainiojamai sudėtingi.
3. išgelbėti, išvaduoti iš kokio nemalonaus padėjimo: Jis vargstančią šalį išpainios iš amžių skriaudos. Išsipáinioja jau dėdė iš tų painių. Kad nebūt gudrus buvęs, būt neišsipáiniojęs. Ne vienam tokiam esu padėjęs išsipainioti iš bėdos, padėsiu ir tau. Jaučiau, kad iš šios istorijos lengvai neišsipainiosiu. Ūkininkas iš skolų nebepajėgė išsipainioti. Ižg baisiųjų klajojimų ižpainiotis negali.
papáinioti.
1. kiek panarplioti: Duok, truputį papáiniosiu siūlus.
2. sutrikdyti, apsukti: Kam tu mun papáiniojai tus žodžius?! Koks nelabasis papainiojo jūsų galveles?
3. pastatyti kieno akivaizdoje, pakišti: Biesas jį ir papainiojo dabar! A balas papáiniojo anai tas piršlybas!. Nė joks gyvas daiktas jam nepasipáiniojo. Tuo čėsu pasipáiniojęs žmogus su deguto vežimu. Įkaušęs pasipainiojo vidury kelio, o tu čia vark ir žmones vargink. Ir taip jiems bekeliaujant viename kieme pasipainiojo žąsinas. Sigutė jau buvo beeinant, bet čia jai pasipainiojo kalaitė, kuri viską buvo mačius, ir persergėjo ją. | Grašis koksai pasipainiodavo (pasitaikydavo) .
4. tapti kliūtimi einančiam, pasivelti, pasimaišyti: O aš eidama nusižiūrėjau in šitą pakartą, akmuo pasipainio [jo],
parpuoliau. Apsibrind, suklump, kad kas pasipáinioja po kojų. Paspyrė Sadukevičienė prieangy pasipainiojusį jai po kojų šuniuką. Pasipainiojo iš kur sausa šaka po kojų. Tarp kojų pasipainiojo šuo.
5. pabūti kurį laiką: Dvi savaiti mergelka čia pasipáiniojo.
pasipáinioti po kójų (po kójomis) pasirodyti, pasitaikyti kur netoli: Jaunesnysis gydytojas pasipainiojo jam po kojomis. Pasipáiniojo po kójų merga, ir nuėjo abu. Katės maistas – tai vis, kas tik gyvas daiktas pasipainioja po kojų: ar bus tai žvėris, ar paukštis, ar žuvis.
prasipáinioti
1. painiojant, narpliojant praleisti kurį laiką: Prasipáiniojau su tais siūlais valandą, o nenuvijau.
2. pravaikščioti kurį laiką, prasibastyti: Net nakvynės neberadau ir prasipainiojau per visą naktį galas žino kur.
pripáinioti.
1. daug prinarplioti, pripinti: Pripáiniojo visokių kasnykų.
2. priraizgyti: Buvo mėginta [šikšnosparniui] užlipdyti akis ir paleisti skraidyti po kambarį, pripainiotą siūlų. Prisipáiniojo voratinklių kertė̃s.
3. įtraukti, padaryti dalyviu: Dar netruks pripáiniot prie bėdos. Neprisipáiniok kur, bus blogai!
4. priklysti, prisisukti, prisiplakti, prikibti: Mokėjo gyventi: prisipáinios liuob koks nedešutęs ir dirbs už pilvą. Jaunas vyras – žiūrėk, ka neprisipáiniotų kokia. Tas draugas pry jos prysipáiniojęs i prygavęs. Imk tu man ir prisipáiniok jam prie tų peštukų! Kaip išvažiavo, teip prie tos jo pačios prisipainiojo smakas gyvent. Pas vieną žmogų, nežinia ir kur, prisipainiojo aitvaras. Kavokias, kad pri jos neprisipainiotumi.
5. prisimesti, pritapti.: Liga netrunk prisipáinioti. Nė apsivertė, nė pasikušino, kaip ta liga () prysipáiniojo. Po tam prie to skaudėjimo nugarkaulio prisipainiojo vėl sukata. Reikia saugotis po ligos, kad neprisipáiniotų naujų painių. Rūpesčiai kaip liga: prisipainioja, prikimba prie žmogaus ir neduoda jam ramybės nei dieną, nei naktį.
supáinioti.
1. sunarplioti, suraizgyti: Supáiniotos visos virvės. Supáiniojo siūlus; kada reiks išpainiot, tai bus darbo. Kad siūlai susipáinio [ja],
tada bus painas. supinti išnarpliojant: Supáiniotų statinių tvora nukirpta lygiai.
2. apraizgyti, supančioti: Supainios musę voras. Dovydas, supainiotas tais šarvais, vos galėjo pavaikščioti. Tu tikrai išvalniji verginius supainiotuosius. Susipainioję ekonominiuose ir klasiniuose prieštaravimuose, imperialistai ieško išeities naujame kare.
3. įsivėlus, įkliuvus negalėti laisvai judėti: Beždžionės tinkle susipainioja ir nebegali ištrūkti. Primiršau tą kalbą, atsakyti liežuvis susipáiniojas (sunku sklandžiai kalbėti) . įkliūti į kokį nemalonų dalyką: Buvo susipáiniojęs (įkliuvęs, areštuotas) , bet sukės sukės ir išsikilpavo. Susipainiojo kai viščiukas pakulose.
4. sumaišyti, supinti į vieną krūvą, neskirti: Jis supainioja dvi atskiringi sąvoki. Tiktai neduok Dieve nusigąsti arba burtus supainioti! Pri sienai daug supáiniota (primaišyta) vokiškų žodžių.
5. klaidingai palaikyti kuo kitu: Svetimą pažindavo tik iš balso, bet ir tai dažnai supainiodavo.
6. padaryti neaiškų, komplikuotą: Supainiojau aš savo gyvenimą. Gyvenimas toje gadynėje tapė supainiotesnis. Jos mintys susipainiojo.
7. suklaidinti, apgauti: Nepasiduosim ponui supainiojami. Dingojom vis, kad tikt šveisteris ir prancūzas žmones su svetimais savo mokslais moka supáiniot. Patikėsite, ką jums meluos, norėdami supainioti.
8. sutrikdyti: Pasakodami meluoja per akis, supainioja prastą razumą žmogaus. Jūs susipainiosite ir visko neatsiminsite. Širdis ima plakti, o protas spėja susipainiojęs.
9. susidraugauti, susibičiuliauti: Jau jis ėmė išdykauti: susipáiniojo su tokia merga.
10. susituokti: Nei nežinojau, kad Varonika su Bladu per Užgavėnes susipainiojo.
užpáinioti.
1. užpinti, užnarplioti, užraizgyti: Vežėčios padarytos, galai virvelėm užpáinioti. Paimkie ir užpáiniok duris visas [škaplieriais],
ir velnias neinslups vidun. Užpainiota mūs laukeliai aštriomis dratomis. Užpáiniojai, dabar atpainiok. Užpáiniotas daiktas.
2. padaryti neaiškų, nesuprantamą: Klausė jo rodos didžiausiai užpainiotuose dalykuose.
užpáiniotai. neaiškiai, nesuprantamai, painiai.
3. sunkiai užsilipti, užsikapanoti: Jų užsipáiniota te viršun.
4. suvilioti: Gražią mergą užpáiniojau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.