atpančioti

pánčioti, -ioja, -iojo.

1. rišti pančiu gyvulio kojas: Pančioju ką. Su pančiu pánčiok arklius į dvigručius. Daugiau tos karvės, gyvatės, nigdi neberišiu nepánčiotos, kad ji taip zylioja. Mės savo karves pánčiojam. Eš karvių nepánčioju. Pánčiotos karvės nubėgt negali. Vijo pančius arkliam pančiot. Berneliai. žirgus šilkų pančiais pančioja. Jei toks [išdykęs] būs, reiks pánčioti. rišti paukščio kojas: Tą vištą vaikinę reiks jau pradėt pánčiot – kasa daržus, ka tik dulkės rūksta! Ar pas jūsų vištų nepánčio [ja] ?

2. surakinti pančiais, grandinėmis: Niekas savęs geruoju nepánčioja.

3. neleisti laisvai veikti, varžyti: Abu jautė, kad jiedu pančioja vienas kitą.

4. painiotis, trikti: Kai prigriebėm gerai, tuoj pradėjo pánčiotis, o paskui ir prisipažino. Tu su juo nesusišnekėsi – jam jau liežuvis pánčiojasi (sunku sklandžiai kalbėti) . Tiek prisilakei, kad jau liežuvis tau pánčiojasi!
apipánčioti. aprišti pančiu kojas: Apipánčiojau gerai – nepasileis. apraizgyti kojas virvute, skuduru: Tai nedoras vaikas: krapštės, krapštės, atsitūpęs prie kojų, i teip apipánčiojo tais lupatais, ka nė atraišiot nebegaliu.
atpánčioti.

1. atrišti pantį nuo gyvulio kojų: Vaikai, atpánčiokit galvijus ir parvarykit gurban! Atpánčiok karvę.

2. nuimti grandines, pančius.

3. atjungti ką pančiu prijungtą: Led aš savo arklį atpánčiojau nuo ano arklio.
įpánčioti

1. pančiu rišant gyvuliui kojas, įrišti, įpinti: Įpánčiok tam arkliui žalgą, kad ne taip lėktų [paleistas ganykloje].

2. įsipinti, įkliūti: Eglėn inspánčiota.
išpánčioti

1. atrišti pantį nuo gyvulio kojų: Išpančioju arklius. Išpánčiok karvę ir parvaryk namo. Noc (nors) vakare avis išpánčiok – par dieną drūčiai kojas nuveržė. Vieną kartą avelė išsipančiojo, peršoko per kelią ir nubėgo per ežią į dvaro lauką.

2. nusimesti grandines, pančius.

3. išlįsti susipainiojus: Kol jie išsipančiojo iš savo ilgų drabužių, jis išsmuko pro duris.

4. išsivaduoti: Sunku išsipánčioti iš bėdų. Žmonės turi išsipančioti iš geležinių, rodos, bet jau sutrūnijusių dogmų.
nupánčioti. apnarplioti, apraizgyti: Ką tu čia nupánčiojai kai ubago bambą, ka nė galo, nė pradžios negal atrast.
papánčioti. supančioti 1: Atvedė vienas brolis arklius, papančiojo.
pérpančioti. iš naujo supančioti, surišti gyvuliui kojas: Paimk geresnį pantį ir pérpančiok karvę.
pripánčioti. pančiu pririšti, prijungti: Kartą mano arklį buvo pripánčioję prie Čerkeso arklio.
supánčioti

1. surišti pančiu gyvuliui kojas: Prakeršiuo supánčiok arklius. Šilkų pančiais supánčiojau dvilypa į gručius. Supánčioja arklius ir paleidžia. Gerai supánčiok arklius, kad nepabėgtų! Liuda stovėjo tartum supančiotom kojom ir tyliai, abejingai atsakinėjo. Aš jau buvau supánčiotas (vedęs) , daugiau nebereikia. Ant senatvės žmogų tura supánčioti smertis. Pasileisiu arklius, susipánčiosiu.

2. susipainioti: [Dovydonis] taip pradėjo skubėti, kad susipančiojo vadelėse, ko neišvirto. Susipánčiojo boba kelnėse. pry visų žmonių.

3. įsipainioti, įkliūti, įsitraukti į kokį reikalą, dalyką: Vyras susipánčiojo per daug su merga ir nebeišmano kaip ištrūkti.

4. suvaržyti: Jo drausmė ir mane supánčioja. Šių namų tvarka supančiojo jį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pánčioti, </b>-ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">rišti pančiu gyvulio kojas: </span> Pančioju ką. Su pančiu pánčiok arklius į dvigručius. Daugiau tos karvės, gyvatės, nigdi neberišiu nepánčiotos, kad ji taip zylioja. Mės savo karves pánčiojam. Eš karvių nepánčioju. Pánčiotos karvės nubėgt negali. Vijo pančius arkliam pančiot. Berneliai. žirgus šilkų pančiais pančioja. Jei toks [išdykęs] būs, reiks pánčioti. <span class="explanation">rišti paukščio kojas: </span> Tą vištą vaikinę reiks jau pradėt pánčiot – kasa daržus, ka tik dulkės rūksta! Ar pas jūsų vištų nepánčio [ja] ? <br/>2. <span class="explanation">surakinti pančiais, grandinėmis: </span> Niekas savęs geruoju nepánčioja. <br/>3. <span class="explanation">neleisti laisvai veikti, varžyti: </span> Abu jautė, kad jiedu pančioja vienas kitą. <br/>4. <span class="explanation">painiotis, trikti: </span> Kai prigriebėm gerai, tuoj pradėjo pánčiotis, o paskui ir prisipažino. Tu su juo nesusišnekėsi – jam jau liežuvis pánčiojasi <span class="explanation"> (sunku sklandžiai kalbėti) </span>. Tiek prisilakei, kad jau liežuvis tau pánčiojasi! <br/><b>apipánčioti</b>. <span class="explanation">aprišti pančiu kojas: </span> Apipánčiojau gerai – nepasileis. <span class="explanation">apraizgyti kojas virvute, skuduru: </span> Tai nedoras vaikas: krapštės, krapštės, atsitūpęs prie kojų, i teip apipánčiojo tais lupatais, ka nė atraišiot nebegaliu. <br/><b>atpánčioti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atrišti pantį nuo gyvulio kojų: </span> </span> Vaikai, atpánčiokit galvijus ir parvarykit gurban! Atpánčiok karvę. <br/>2. <span class="explanation">nuimti grandines, pančius. </span> <br/>3. <span class="explanation">atjungti ką pančiu prijungtą: </span> Led aš savo arklį atpánčiojau nuo ano arklio. <br/><b>įpánčioti</b><br/>1. <span class="explanation">pančiu rišant gyvuliui kojas, įrišti, įpinti: </span> Įpánčiok tam arkliui žalgą, kad ne taip lėktų [paleistas ganykloje]. <br/>2. <span class="explanation">įsipinti, įkliūti: </span> Eglėn inspánčiota. <br/><b>išpánčioti</b><br/>1. <span class="explanation">atrišti pantį nuo gyvulio kojų: </span> </span> Išpančioju arklius. Išpánčiok karvę ir parvaryk namo. Noc <span class="explanation"> (nors) </span> vakare avis išpánčiok – par dieną drūčiai kojas nuveržė. Vieną kartą avelė išsipančiojo, peršoko per kelią ir nubėgo per ežią į dvaro lauką. <br/>2. <span class="explanation">nusimesti grandines, pančius. </span> <br/>3. <span class="explanation">išlįsti susipainiojus: </span> Kol jie išsipančiojo iš savo ilgų drabužių, jis išsmuko pro duris. <br/>4. <span class="explanation">išsivaduoti: </span> Sunku išsipánčioti iš bėdų. Žmonės turi išsipančioti iš geležinių, rodos, bet jau sutrūnijusių dogmų. <br/><b>nupánčioti</b>. <span class="explanation">apnarplioti, apraizgyti: </span> Ką tu čia nupánčiojai kai ubago bambą, ka nė galo, nė pradžios negal atrast. <br/><b>papánčioti</b>. supančioti 1: Atvedė vienas brolis arklius, papančiojo. <br/><b>pérpančioti</b>. <span class="explanation">iš naujo supančioti, surišti gyvuliui kojas: </span> Paimk geresnį pantį ir pérpančiok karvę. <br/><b>pripánčioti</b>. <span class="explanation">pančiu pririšti, prijungti: </span> Kartą mano arklį buvo pripánčioję prie Čerkeso arklio. <br/><b>supánčioti</b><br/>1. <span class="explanation">surišti pančiu gyvuliui kojas: </span> Prakeršiuo supánčiok arklius. Šilkų pančiais supánčiojau dvilypa į gručius. Supánčioja arklius ir paleidžia. Gerai supánčiok arklius, kad nepabėgtų! Liuda stovėjo tartum supančiotom kojom ir tyliai, abejingai atsakinėjo. Aš jau buvau supánčiotas <span class="explanation"> (vedęs) </span>, daugiau nebereikia. Ant senatvės žmogų tura supánčioti smertis. Pasileisiu arklius, susipánčiosiu. <br/>2. <span class="explanation">susipainioti: </span> [Dovydonis] taip pradėjo skubėti, kad susipančiojo vadelėse, ko neišvirto. Susipánčiojo boba kelnėse. pry visų žmonių. <br/>3. <span class="explanation">įsipainioti, įkliūti, įsitraukti į kokį reikalą, dalyką: </span> Vyras susipánčiojo per daug su merga ir nebeišmano kaip ištrūkti. <br/>4. <span class="explanation">suvaržyti: </span> Jo drausmė ir mane supánčioja. Šių namų tvarka supančiojo jį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.