davinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė. Silkių davinė́j [o] ėst. Davinė́tis kits kitam. šerti: Reik eit paršiukam davinė́t. sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo. Viršininkas davinėjo įsakymus. Davinėjo kareiviams komandą.
2. duoti 4: Jam tada už arklį šimtą litų davinėjo.
apdavinė́ti. apduoti 3: Apdavinė́ja [žmones] prieš valdžią.
atidavinė́ti.
1. atiduoti 3: Atidavinė́k po truputį skolą.
2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinė́ja.
3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinė́jo.
4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį atidavinė́ja.
5. pareikšti: Liaupsę atadavinėjo.
įdavinė́ti
1. įduoti 1: Taip per keletą metų Gintautas įdavinėjo savo kaimynui į tris tūkstančius.
2. padavinėti perduotinai: Įdavinėjo rekomendacinius laiškus savo pažįstamiems.
3. įduoti 7: Motyna, visaip meluodama, įdavinėjo marčią vyrams. Susipykę kaimynai ėmė vienas antrą palicijai įsidavinė́ti.
4. įsigilinti: Tyčiomis įsidavinėja į priežastes.
5. įsiteikti, įsipirkti: Niekaip jis negalėjo insidavinėt – nė auksu, nė perlu.
6. bandyti įsipiršti: Anas an ją seniai ansdavinė́ja ženytis, kad tik ana eit až jo. Petras įsidavinė́jo į ją, ale dabar pasimetė. Be reikalo tu an mane insdavinė́ji, aš vis tiek neisiu.
išdavinė́ti
1. išduoti 1: Išdavinėjo kareiviams drabužius. Sėklinius sėmenis išdavinėjo kreditan. Tep bedalydama, greit viską išsidavinė́si.
2. išduoti 7: O stovėjo ir Judošius, kursai jį iždavinėjo, su jais.
3. išduoti 7: Išdavinėjo nekaltus žmones.
4. išduoti 8: Piktas medis negali gerų vaisių iždavinėt.
5. skirti, teikti: Išdavinėjo sąnarius savus tarnaut bjaurybei ir kreivumui.
6. stengtis atkreipti į save dėmesį, meilintis: Nei tu jam išsidavinė́k, nei jis tavęs ims. Ir Stasys išsidavinė́ja – atleido riešutą.
nudavinė́ti
1. nuvykti, nusitrenkti: Kas nedėlia ant risorių gražiai važinėja ir in jaunas panaitėles nusidavinė́ja.
2. vaidinti: Kap gerai moka nudavinė́t [artistai].
padavinė́ti.
1. paduoti 1: Grąžtus padavinė́jau. Stovėjau greta motinos ir padavinėjau klevo lapus.
2. pateikti: Jis tau padavinės mįsles.
pardavinė́ti. parduoti 1: Nebrangiai žuvį pardavinė́jai. Obuolius po gorčiuką pardavinė́ja. Dabar jis viską parsidavinė́ja. Atsinešus kiaušinius pardavinė́jasi.
dantìs pardavinė́ti juoktis: Nepardavinė́k dantų̃ be reikalo!
atpardavinė́ti. atparduoti: Pirkta atpardavinė́ti.
išpardavinė́ti. išparduoti: Ką geresnio turi, viską išpardavinė́ja. Visus savo palšus jaučius tai išpardavinėjo. Aš visus audeklus išsipardavinė́jau.
nupardavinė́ti
1. po truputį išparduoti: Žemės pakraščius nupardavinė́jau.
2. pirkinėjant ir pardavinėjant turėti nuostolio: Tu su tais cibuliais visai nusipardavinė́jai.
pérdavinėti. siuntinėti: Tankiai pérdavinėjam knygų Nočion.
pridavinė́ti
1. priduoti 1: Gaisrui kilus, puolėm kibirus vandens pridavinėti ant stogo.
2. pateikti: Tojag valgymo, kuriuo patis buvai intukintas, [kitiems] pridavinėtumbei.
3. priduoti 11: Prisdavinė́ja te kas. Sakysi ne, o aš savo akim mačiau, kap prisidavinė́ja.
uždavinė́ti
1. užduoti 5: Uždavinė́ja visokius klausimus. Dabar toji močeka pradėjo tą savo podukrą neužkęsti ir pradėjo jai darbus uždavinėti. Ne kartą užsidavinėjo patsai sau klausimą, kas bus.
2. užvažiuodinėti: Graži brička ant risorių, gražu važinėti ir in slauną panaitėlę užsidavinė́ti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.