atpénč. atpeñč.
1. atpent 1: Atpenč varyti. Atpenč sugrįžt.
2. atpent 2: Atpenč paliekmi svietą ir eimi Tėvop. Kūns pavirs ing žemės dulkes, išgi žemės atpenč kelsis. Ižgėdinęs atpenč liežuviu jį numaldyk.
3. priešingai, atvirkščiai: Jis neserga, bet atpeñč jis didei sveikas. priešais: Jo meilė atpeñč meilės nerado.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.