pir̃pti, -ia, -ė.
1. duslokai birbti, ūžti, terškėti: Eina pir̃pdamas kalvaratas, nė apsiklausyti negal. Pir̃pia radija, nebegaliu klausytis. Ar girdi, kaip už lango malūnėlis pir̃pia? Ima giedoti pirpiančiu, beveik karkiančiu balsu.
2. ūžiant, birbiant skristi, važiuoti: Pakilę iš savo karinio aerodromo, pirpė vokiečių lėktuvai.
3. verkšlenti, zirzti: Matyt, ka tas vaikas nesveikas: pir̃pia ir pir̃pia be jokio párstojo.
atpir̃pti, -ia, àtpirpė. atbirbti: Jonas buvo atpir̃pęs motociklu.
nupir̃pti, -ia, nùpirpė
1. nubirbti: Nùpirpė tamobilis ant Ukmergę, tik dulkės matos.
2. nusiverkti, apsiašaroti, nusižlembti.
užpir̃pti, -ia, ùžpirpė. imti pirpti, birbti: Kad ùžpirpė, tai net ausys kursta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.