plùmpčioti, -ioja, -iojo. plumpčióti, -iója, -iójo
1. sunkiai, nevikriai eiti, plumpsėti: Kumelė bėga plùmpčiodama, neturia išeigos geros. Kas tę per purvyną plùmpčioja?
2. kristi: Nuo šakų, kaip kepures palikę gvildus, gilės plumpčioja žemėn.
3. plumpinti, mosuoti: Vištos taip ėmė kudakuoti, plumpčioti ir blaškytis, tartum į jų būrį būtų šimtas vanagų nusileidę.
atplùmpčioti. sunkiai ateiti: Jau ubagas vėl atplùmpčioja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.