atpratinti

prãtinti (-yti), -ina, -ino.

1. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną. Prãtink jį ant gerą. Pratinti pri mokslo. Pratinti kūną pri sunkių vargų. Pačią pagal savo valę prãtinti. Mokytas, pratintas. Motinos dukteris savas. teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje. Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės. To pratinuosi. Pratinuosi gražioj ižkalboj. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose. Prãtinas pagal valią jo. Teprãtinies stengtis prieš pagundas. Pratinąsis kareivis.

2. stengtis nuprasti: Pratinas ponia nuo valgymo.

3. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino.
atprãtinti. atprasti 1: Kai papranta, sunku atprãtint. Aš tave atpratysiu nuog šito prūdelio. Niekaip negalėjo atpratinti girtuoklius gerti.
įprãtinti. įprasti 1: Ilgaamžė girių glūduma liaudies žmogų įpratino gyventi sukauptą vidinį gyvenimą. Šventieji. tūlus impratina teisybėsp. Kap insiprãtys, kitus metus rašys. Reik įsipratint neduot sau valios. Į ką jie įsipratino, tą jie ir tegali kartoti. Jeng žmonės. nobažnystėsp įsipratintų.
išprãtinti. išprasti.

1. pripratinti, išmokyti: Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy. Ji išprãtino katę po patalais gulėt. Išprãtinta – ką nora, tą dirba. Išprãtino barties. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus. Nemokytas, neižpratintas. Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt!

2. atpratinti: Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų.
nuprãtinti. nuprasti 1: Reikia ją nupratinti nuo vagystės. Nuprãtino ir nuo degtinės. Bandžiau ir nuprãtint nuo gėrimo. Įprotį nenūprãtysi. Nūprãtysi jau jūsius rūkyti!. Nusiprãtinau tą madą – nebrūkau. Norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo, nevalgykim stipriai sūdytų valgių. Nūsiprãtyk visai keikti.
paprãtinti. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli. Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo [je] neberimsta. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie ūkiško darbo. Kitas pasiprãtina gert ir geria. Jis pasiprãtinęs ilgai miegoti. Jis didei meluoti pasiprãtinęs. Katinas pasiprãtino smailauti. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasiprãtin.
priprãtinti.

1. priprasti 1: Priprãtinom vištas [namie būti]. Jau tu jį priprãtinai čystai. Prisprãtinsi miegot su vaistais.

2. prijaukinti: Par man buvo až ežero priprãtinta lapė. Jis turėjo prisipratinęs rainą katiną. O ar aš galėčiau prisipratint bites, kad negeltų? Iš karto bijojo manęs [vaikas],
bet paskui prisiprãtinau. Kūdikis prie auklės prisiprãtinęs.
suprãtinti

1. suprasti 8: Sunku suprãtinti avis, kad vieno [je] vieto [je] ėdinėtų. Niekaip negaliu arklių poroj eit suprãtint. Ką su kuomi suprãtinti.

2. visus pramokyti, pralavinti: Vis jau suprãtinti, prašviesti pareita vaikiai iš kariūmenės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>prãtinti</b> (-yti), -ina, -ino. <br/>1. prasti 1; <span class="explanation">ugdyti įgūdžius: </span> Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną. Prãtink jį ant gerą. Pratinti pri mokslo. Pratinti kūną pri sunkių vargų. Pačią pagal savo valę prãtinti. Mokytas, pratintas. Motinos dukteris savas. teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje. Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės. To pratinuosi. Pratinuosi gražioj ižkalboj. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose. Prãtinas pagal valią jo. Teprãtinies stengtis prieš pagundas. Pratinąsis kareivis. <br/>2. <span class="explanation">stengtis nuprasti: </span> Pratinas ponia nuo valgymo. <br/>3. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino. <br/><b>atprãtinti</b>. atprasti 1: Kai papranta, sunku atprãtint. Aš tave atpratysiu nuog šito prūdelio. Niekaip negalėjo atpratinti girtuoklius gerti. <br/><b>įprãtinti</b>. įprasti 1: Ilgaamžė girių glūduma liaudies žmogų įpratino gyventi sukauptą vidinį gyvenimą. Šventieji. tūlus impratina teisybėsp. Kap insiprãtys, kitus metus rašys. Reik įsipratint neduot sau valios. Į ką jie įsipratino, tą jie ir tegali kartoti. Jeng žmonės. nobažnystėsp įsipratintų. <br/><b>išprãtinti</b>. išprasti. <br/>1. <span class="explanation">pripratinti, išmokyti: </span> Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy. Ji išprãtino katę po patalais gulėt. Išprãtinta – ką nora, tą dirba. Išprãtino barties. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus. Nemokytas, neižpratintas. Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt! <br/>2. <span class="explanation">atpratinti: </span> Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų. <br/><b>nuprãtinti</b>. nuprasti 1: Reikia ją nupratinti nuo vagystės. Nuprãtino ir nuo degtinės. Bandžiau ir nuprãtint nuo gėrimo. Įprotį nenūprãtysi. Nūprãtysi jau jūsius rūkyti!. Nusiprãtinau tą madą – nebrūkau. Norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo, nevalgykim stipriai sūdytų valgių. Nūsiprãtyk visai keikti. <br/><b>paprãtinti</b>. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli. Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo [je] neberimsta. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie ūkiško darbo. Kitas pasiprãtina gert ir geria. Jis pasiprãtinęs ilgai miegoti. Jis didei meluoti pasiprãtinęs. Katinas pasiprãtino smailauti. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasiprãtin. <br/><b>priprãtinti</b>. <br/>1. priprasti 1: Priprãtinom vištas [namie būti]. Jau tu jį priprãtinai čystai. Prisprãtinsi miegot su vaistais. <br/>2. <span class="explanation">prijaukinti: </span> Par man buvo až ežero priprãtinta lapė. Jis turėjo prisipratinęs rainą katiną. O ar aš galėčiau prisipratint bites, kad negeltų? Iš karto bijojo manęs [vaikas], bet paskui prisiprãtinau. Kūdikis prie auklės prisiprãtinęs. <br/><b>suprãtinti</b><br/>1. suprasti 8: Sunku suprãtinti avis, kad vieno [je] vieto [je] ėdinėtų. Niekaip negaliu arklių poroj eit suprãtint. Ką su kuomi suprãtinti. <br/>2. <span class="explanation">visus pramokyti, pralavinti: </span> Vis jau suprãtinti, prašviesti pareita vaikiai iš kariūmenės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.