atpusėti
pusė́ti, -ė́ja, -ė́jo. siekti pusę.
atpusė́ti. padaryti pusę: Ligi pusės atpusė́jau ir sustojau.
įpusė́ti
1. sueiti pusei kokio laiko: Suėjo ir treji metai, įpusėjo ir ketvirti, o Pečiūra iš kariuomenės vis negrįžo. Jau kovas įpusėjęs, o pavasario dar nė balso. Jau ir vasara inpusėjo, o šilmos vis nėr. Įpusė́jęs žmogaus amžius. Jau gerokai buvo insipusėjus sūtema, kap grįžau namopi.
2. atlikti tik pusę darbo: Nauji tvartai baigti, plytinė įpusėta. In balandžio pabaigą inpusė́sma su vasarojum. Darbas gerai pradėtas – jau įpusė́tas. Metė savo argumentaciją vos teįpusėjęs. Ar jau baigiat rugius pjauti? – Tai, dar neįpusė́jome. Dagi bulbų neinpusė́jom [kasti]. Dar buvo neinpusėjus mazgot trobos. Kuodelis iš tikrųjų buvo nesuverptas. Net neįpusėtas.
3. siekti pusę kelio, nuotolio: O juk šitas spengimas lyg ir opiai pirmą kartą užgavo ausį, kai traukinėliu įpusėjau Lezeno kalnus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.