atpusti

pùsti, puñta, pùto

1. tinti, brinkti: Ateisiąs laikas, kada nebebūsią niekur pasaulyje. nuo apsirijimo puntančių ir svaigstančių turtinguočių. Ten vargšo šeimyna karštinėmis serga ir iš bado punta. Jo veidas punta. Pùto kojos, pùto galva – i pasibengė. Puñta burna – anam širdis bengas. Mano koja puñta čebate. Ir antra ranka puñta. Puñta viduriai, gumbas susimetė. Dideliai puñta kirmino kandis. Galva puñta nu rūpesčio. pūstis, didėti: Nu beržinės šnapšės punta paširdžiai, nu klevinės nepunta. Karvės nuo dobilų puñta. Žiūrėk, kap puñta ėsdamas galvijas. Kai, pamerkus linus, anys markoj puñta, tai bus brangūs. | Papilvė bepuntantì mergės.

2. negražiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti, ryti: Jiem tik ėsti, jiem tik pust, o prie darbo jie nė krust. Tokis iš jo žmogus – tik punta ir miega. Paduodi katei duonos, tai nepuñta. Pùsk, kad paskui nešnekėtai, kad neduodu. Jis nieko daugiau nežino, tik pùsti ir pùsti. Išvirsiu katilą bulbų, ir pùskit! Sviesto užsitepk, ko sausą puntì! Jau baigė pùst vilkas avį. Veršiai tep puñta žalius dobilus, kad tik spėk paduot. Štiš nepùtę – ar nėra ko taip lesti! Musės puñta duoną. Puñta kap žvėris. Galėjai tik truputį gerti, bet ne tiek pùsti. Prie mokslo žmonės, o tą pačią degtinę punta. Alų šviežią su mielėmis punta. Ant galo pradėjo gerti degtinę, kurią puto kaip jautis vandenį laike tvano. Ale kokie latrai: susėjo i puñta tuojau. Šitas negadnėlis tik pieną puñta. Ko lendi lyg nepùtus! Tik ryja, tik puñta, lyg iš badų̃ parėjęs. Ir per du metu žvėrys žmonių skūroje puto kraują ir prakaitą nekaltų galicijonų. O jis puto mūsų ašaras, mūsų vargu auksavo savo stogus. Suėdei tu mane kaip šuo nepùtęs. Neskusi – nepùsi.

3. ilgai miegoti: Tai miegakulis, ogi vis puñta ir puñta kap diena, kap vakaras. Mano Jonas po vakaruškų tai per visądien puñta.
juokaĩs (juokù.
) pùsti labai juoktis, juokais plyšti: Mes pùtom juokaĩs, jam tep giriantis.
nė jùsti (siùsti), nė pùsti nieko neįausti: Eikš arčiau, išmausi burnelę ir patsai ant drąsos, del to lašo – nei jusi, nei pusi. Daužo ma [n] [gydytojas] šonus, o aš nė juntù, nė puntù. Dėl tiek lietaus čia niekas nė jùto, nė pùto. Gerk, nė siusi, nė pusi.
širdìs puñta ima džiaugsmas, susijaudinimas: Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui.
apipùsti, appùsti

1. aptinti, ištinti: Aptinė kap kelmas, rankos kojos appùto. išsipūsti, išpampti: Gal dobiluose karvės buvo, kad net šonai appùtę. Kap karvė apipuñta (persiėdus išpunta), tai reikia ją vaikyt. Mienga, druna, kad jiej appùtę drunėt, o arklys stovi tvarte [neėdęs] ! Kad jūs appùtę gulėtūt, ėst neduosiu tinginiam!

2. apėsti, apgraužti: Appùto mėsą, testa graužia ir kaulą.

3. apsivalgyti, persigerti: Neduok dabar lapų, kad neapsipùstų karvės. Pùto pùto, kol apsipùto. Eina kap drignių apsiputęs. Guli kap apsiputęs vilkas.
atpùsti.

1. atslūgti suputimui, subliūkšti: Ar atpùto margė?

2. susilyginti ėdant, valgant, tiek pat suvalgyti, išgerti: Prie darbo kaip sustingęs, prie ėdimo už du [arklius] atpuñta.

3. pakankamai privalgyti, prigerti: Atsivalgė atsipùto, ko tik norėjo. Na, tas nors kartą to medaus atsipùto.
įpùsti. privalgyti, priryti: Inputęs kap jaučias. Restorane kad įpùtom!
išpùsti

1. ištinti, išbrinkti: Išputo žentas (putmenimis). Šitai rodosi bjauri ir ant veido: akys išputo ir paraudonavo it triušio. Ta koja išpùtus, tokia puklina eina. Išpùto pirštas, ir skauda ta panagė. Sode bitė kai zirbterėjo, tuoj lūpos išpùto. Išputáu į šalis, kaip įgavau tą ligą. išsipūsti, išpampti: Kopūstų pavalgius, tai tik pilvas išpuñta. Pirmasai ponas privalgydino žmogų darbininką, kad tas nė an jokius valgymus nebenorėjo žiūrėt, net jam pilvas išputo. Pririjo ir išpùto. Gėrė gėrė, iki išputo. Tai dabar kaip pūslė išputaũ. Dagys degė degutą iš žilvičio kelmo, nuo to tiršto deguto Dagio vaikai išpùto. Vilks, papykęs labai, iš keršto visas išpùto. Pailsusia eisena iš tolo pareina vėjo prigėrusi, išputusi banda. Karvė nuo dobilų išpùto. Karvė jau išpùto, vaikyk. Saugokit galvijus nuo dobilų – išpùs. Gyslos karščiu išputusios. Ar neišpùto: kas bus, kad taip nebesiseka! Ė, kad tu išpùstum, tokia boba! Vakare armonika groja, ė, kad tu išpùstum, vėl eina, o pirmadienį silpna. ištvinti: Jau Šešupė bus dabar išpùtus.

2. godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti, išryti: Nerėpa viską išpùto, kiti nevalgę liks. Išpùto visus barščius. Kad ir daug šeri, vis tiek viską išpuñta. Išpùto visą lovį vandens. Išpùto penkis viedrus alaus. I išpùs, jėg duosi gert, kiek nori. Išgėrė išpùto, o stiklinės neišplovė! Išpùto kai velniai visą butelį.

3. prisivalgyti, prisigerti: Sėdi ponai išsigėrę, išsipùtę.
nupùsti

1. ištinti, pūslėmis nueiti: Nosis nupùto, nuspaugavo visa. Šuns žino, kas čia pasidarė, kad man visa koja tokiom pūslėm nupùto.

2. nuvalgyti, nuėsti, nugerti: Jis pusę puodo košės nupùto. Katė pusę puodynės [pieno] nuputo. Kap netverta, anys. nupùs [daržą].

3. nusigerti, prasigerti: Tas jau nusipùtęs visai.
papùsti

1. patinti, pabrinkti: Vynu papurpęs, paputęs. Koja užgauta papùtusi biškį. Bitės ingilimas da baika, papùto, ir visa. Ka ranka papuñta, atiduok šunie. Šitas daiktas papùtęs jau smagiai. Kodėl burna papùtus, gal dantį sopa? Koja papùtus: per letenos narį grikštelėjo, pasinarino. Naktį susileida, dieną papunta vėl. Kas čia, sakau, yra, ka nepasiduoda milžti: tešmuo papùtęs. Idant po visą žemę Egipto padulkėtų ir pikti juodi niežai (piktos juodos pūslės paputusios) rastųse. išsipūsti, išpampti: Bėgo piemens namo sotūs, kiek paputusiais pilvais. Tėvai paputę, o vaikai pasiutę. patvinti: Ir vandeniai paputo (patvino) ir pakėlė skrynią.

2. pavalgyti, paėsti: Vyrai papùto ir išėjo į mišką.

3. nusigerti, prisilakti; persivalgyti: Jam ne naujiena šiteip pasipùst. Pusk, bet nepasipusk (neapsivalgyk) !

4. patrakti, pašėlti: Per rugiapjūtę gali papùsti su darbais. Paputęs šaltis – nesitraukia atgal, ir gana! Gal papùto tas tavo vaikas – šitoks jo rėkimas. Sto [vi] kertė [je] kai papùtęs, išeina lauka – kai pasiutęs. Kad tu papùstum su tokia savo šneka! Kad tu papustum, panele, ne man, jauną, viliotum!
juokaĩs papùsti imti labai juoktis: Kad nori, ir papùsk juokaĩs.
pérsipusti. persivalgyti; persigerti: Kiek tik nori pusk ryk, bet nepársipusk. Veselė [je],
matyti, pársiputo – parvažiavęs serga.
prapùsti.

1. valgant, geriant praleisti: Liaukis mane gaišinęs ir užmokėk, ką praputęs. Praleido, praputo, vaikeliai, tėvas ne tik savo, bet ir jūsų gyvenimą. Kiek jis prapùto to pinigo – būt jau namą nusipirkęs. Su tokiu negyvensi: ką uždirba, viską prapuñta. Tas mano brolelis prasigėręs, prasiputęs.

2. praleisti kurį laiką valgant, geriant: Prapùto jie visą dieną, t. y. pragėrė. Išeina iš namų, prasipuñta tris keturias dienas, i viskas.
pripùsti

1. ištinti, išsipūsti. . patvinti: Vaje, kap priputus upė!

2. privalgyti, priėsti, prigerti: Teip pririjau, priputaũ, kad net slabna. Priputaĩ kai gyvulys ir nepasirangai. Išėjo bajorai, išlingino priputę žvirblienos, iškūprino. Jau nors kartą pripùto. Visą puodą išputo, o dar vis nepripùto. Tai priputai kap svotas per veseilią. Ta katė priputus gulėjo, pilvą išpūtus. Na jau sveikas ir priputaĩ – skersai drūtesnis. Na, ar jau priputaĩ mėsos? Kuliant dulkių pripuntì, akuotų prilendi. Atejo pripùtęs, liežuvio neapverta. Ubagai, degtinės priputę karčemoje, zaunija. Pripùto jau, prisisprogo. Žinau aš juos, gerai gyvena, pripùtę. Džiaugiasi pasipūtęs kaip kiškis, kopūstų priputęs. Saldžios smetonėlės kiek tik nori prisipunti. Prisipùtęs alaus dabar dūks kap nelabasis. Parėjo prisipùtęs ir pradėjo pačią šokint. Prisiputęs, prisigėręs jis vos keblinėjo. Tai bjaurybė vėl prisipùto pilną gerklę!

3. prigerti vandenyje, paskęsti: Neik tokioj par Nemuną – pripùsi. Arkliai pripùto Nemune. Tik murkt i pripùto. Tokiam žmogui tokia i mirtis: pripùto griovy.
supùsti

1. sutinti, subrinkti: Šimtais iš bado suputusių krito į karščius ir mirė. Norint tavo brangios suknės, bet pats esi kaip suputęs. Rankos paputo nuo reumatizmo, jei nepildysi žolių, ir visas supùsi. Visas kaip rąstas suputęs. Didliai supùto, eita pri širdies. Muno paršelis kaip supùtęs – teip nusipenėjo. Reikia smalos ir deguto ir patepti, kur suputo. Bet ašarų mano nemato nė vienas, norint jau iš verksmo suputo blakstienos. Kojė supùto kaip aulys. Veidas buvo baisiai suputęs ir pamėlynavęs. Visa burna supùtusi. Guodės turį suputusias galvas [nuo gėrimo]. Aplinkuo kiaulės iškrito, galvos supùto. Ka supùto žandas, nė akim nematau. Liežuvis suputo. Sąnariai supuñta nu darbo. Su nendre gauna taip, jog ir ranka supunta. Supùs liuob rankos, su kultuve beduodant [žlugtą]. Mano pirštas buvo supùtęs: vienas pirštas buvo kaip trys pirštai. Muno kojos supùtusios kaip auliai. Kaip biškį daugiau pavaikščioju, kojos i supuñta. Koja graži, balta, nesupùtusi, o gela – negali priminti. Suputusias kojas man taipojau parodė. Galva supùto nu tų plepalų. Duok savos tabokos, nuo svetimos ir nosės supùto. Kad tu supùstum!

2. suvalgyti, suėsti: Suvalgė, supùto visa, kas tik buvo ant stalo padėta. Jis baigia viską supùsti. Supùto, suėdė gražiai. Vienas viską suputaĩ, o man nieko nebeliko. Kam suputaĩ mano obuolius?! Tai ėdūnas – visą duoną supùto. Tokias dideles rezgines šieno suputo ir dar mykia.
užpùsti.

1. užtinti, užbrinkti: Nuo verksmo akys man užputę. Miegakulio akys visada župùtę. Lūpa buvo užpùtus. Gomurys man tiek užpùtęs, sopa. O kojos nariai taip užputo, kad jau nė iš vietos. Tos kojos užpùtę čebatuose. Kiek čia užgavau, ė kad užpùto! Mėlynai užpusti. Saulė pietuosna, mano mergelė župutusiom akelėm (miegalė) . patvinti, užtvinti: Užpùtęs upelis atrodo lyg didelė upė. Pro žiotis nepereisi, baisu, kad ažpùtę.

2. smarkiai įgerti, įkaušti: Buvai užpùtęs, tai neatsimeni.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atpusti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pùsti, </b>puñta, pùto<br/>1. <span class="explanation">tinti, brinkti: </span> Ateisiąs laikas, kada nebebūsią niekur pasaulyje. nuo apsirijimo puntančių ir svaigstančių turtinguočių. Ten vargšo šeimyna karštinėmis serga ir iš bado punta. Jo veidas punta. Pùto kojos, pùto galva – i pasibengė. Puñta burna – anam širdis bengas. Mano koja puñta čebate. Ir antra ranka puñta. Puñta viduriai, gumbas susimetė. Dideliai puñta kirmino kandis. Galva puñta nu rūpesčio. <span class="explanation">pūstis, didėti: </span> Nu beržinės šnapšės punta paširdžiai, nu klevinės nepunta. Karvės nuo dobilų puñta. Žiūrėk, kap puñta ėsdamas galvijas. Kai, pamerkus linus, anys markoj puñta, tai bus brangūs. \| Papilvė bepuntantì mergės. <br/>2. <span class="explanation">negražiai, godžiai valgyti, ėsti, gerti, ryti: </span> Jiem tik ėsti, jiem tik pust, o prie darbo jie nė krust. Tokis iš jo žmogus – tik punta ir miega. Paduodi katei duonos, tai nepuñta. Pùsk, kad paskui nešnekėtai, kad neduodu. Jis nieko daugiau nežino, tik pùsti ir pùsti. Išvirsiu katilą bulbų, ir pùskit! Sviesto užsitepk, ko sausą puntì! Jau baigė pùst vilkas avį. Veršiai tep puñta žalius dobilus, kad tik spėk paduot. Štiš nepùtę – ar nėra ko taip lesti! Musės puñta duoną. Puñta kap žvėris. Galėjai tik truputį gerti, bet ne tiek pùsti. Prie mokslo žmonės, o tą pačią degtinę punta. Alų šviežią su mielėmis punta. Ant galo pradėjo gerti degtinę, kurią puto kaip jautis vandenį laike tvano. Ale kokie latrai: susėjo i puñta tuojau. Šitas negadnėlis tik pieną puñta. Ko lendi lyg nepùtus! Tik ryja, tik puñta, lyg iš badų̃ parėjęs. Ir per du metu žvėrys žmonių skūroje puto kraują ir prakaitą nekaltų galicijonų. O jis puto mūsų ašaras, mūsų vargu auksavo savo stogus. Suėdei tu mane kaip šuo nepùtęs. Neskusi – nepùsi. <br/>3. <span class="explanation">ilgai miegoti: </span> Tai miegakulis, ogi vis puñta ir puñta kap diena, kap vakaras. Mano Jonas po vakaruškų tai per visądien puñta. <br/><b> juokaĩs (juokù</b>. <br/><b>) pùsti</b> <span class="explanation">labai juoktis, juokais plyšti: </span> Mes pùtom juokaĩs, jam tep giriantis. <br/><b>nė jùsti (siùsti), nė pùsti</b> <span class="explanation">nieko neįausti: </span> Eikš arčiau, išmausi burnelę ir patsai ant drąsos, del to lašo – nei jusi, nei pusi. Daužo ma [n] [gydytojas] šonus, o aš nė juntù, nė puntù. Dėl tiek lietaus čia niekas nė jùto, nė pùto. Gerk, nė siusi, nė pusi. <br/><b>širdìs puñta</b> <span class="explanation">ima džiaugsmas, susijaudinimas: </span> Mums net širdis punta, atmenant, kaip ano tamsiojo laiko kaimo vikaras susidėtus pinigus paleidžia mokslui. <br/><b>apipùsti, </b>appùsti<br/>1. <span class="explanation">aptinti, ištinti: </span> Aptinė kap kelmas, rankos kojos appùto. <span class="explanation">išsipūsti, išpampti: </span> </span> </span> Gal dobiluose karvės buvo, kad net šonai appùtę. Kap karvė apipuñta <span class="explanation"> (persiėdus išpunta), </span> tai reikia ją vaikyt. Mienga, druna, kad jiej appùtę drunėt, o arklys stovi tvarte [neėdęs] ! Kad jūs appùtę gulėtūt, ėst neduosiu tinginiam! <br/>2. <span class="explanation">apėsti, apgraužti: </span> Appùto mėsą, testa graužia ir kaulą. <br/>3. <span class="explanation">apsivalgyti, persigerti: </span> Neduok dabar lapų, kad neapsipùstų karvės. Pùto pùto, kol apsipùto. Eina kap drignių apsiputęs. Guli kap apsiputęs vilkas. <br/><b>atpùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atslūgti suputimui, subliūkšti: </span> Ar atpùto margė? <br/>2. <span class="explanation">susilyginti ėdant, valgant, tiek pat suvalgyti, išgerti: </span> Prie darbo kaip sustingęs, prie ėdimo už du [arklius] atpuñta. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai privalgyti, prigerti: </span> Atsivalgė atsipùto, ko tik norėjo. Na, tas nors kartą to medaus atsipùto. <br/><b>įpùsti</b>. <span class="explanation">privalgyti, priryti: </span> Inputęs kap jaučias. Restorane kad įpùtom! <br/><b>išpùsti</b><br/>1. <span class="explanation">ištinti, išbrinkti: </span> Išputo žentas (putmenimis). Šitai rodosi bjauri ir ant veido: akys išputo ir paraudonavo it triušio. Ta koja išpùtus, tokia puklina eina. Išpùto pirštas, ir skauda ta panagė. Sode bitė kai zirbterėjo, tuoj lūpos išpùto. Išputáu į šalis, kaip įgavau tą ligą. <span class="explanation">išsipūsti, išpampti: </span> </span> </span> Kopūstų pavalgius, tai tik pilvas išpuñta. Pirmasai ponas privalgydino žmogų darbininką, kad tas nė an jokius valgymus nebenorėjo žiūrėt, net jam pilvas išputo. Pririjo ir išpùto. Gėrė gėrė, iki išputo. Tai dabar kaip pūslė išputaũ. Dagys degė degutą iš žilvičio kelmo, nuo to tiršto deguto Dagio vaikai išpùto. Vilks, papykęs labai, iš keršto visas išpùto. Pailsusia eisena iš tolo pareina vėjo prigėrusi, išputusi banda. Karvė nuo dobilų išpùto. Karvė jau išpùto, vaikyk. Saugokit galvijus nuo dobilų – išpùs. Gyslos karščiu išputusios. Ar neišpùto: kas bus, kad taip nebesiseka! Ė, kad tu išpùstum, tokia boba! Vakare armonika groja, ė, kad tu išpùstum, vėl eina, o pirmadienį silpna. <span class="explanation">ištvinti: </span> Jau Šešupė bus dabar išpùtus. <br/>2. <span class="explanation">godžiai išvalgyti, išėsti, išgerti, išryti: </span> Nerėpa viską išpùto, kiti nevalgę liks. Išpùto visus barščius. Kad ir daug šeri, vis tiek viską išpuñta. Išpùto visą lovį vandens. Išpùto penkis viedrus alaus. I išpùs, jėg duosi gert, kiek nori. Išgėrė išpùto, o stiklinės neišplovė! Išpùto kai velniai visą butelį. <br/>3. <span class="explanation">prisivalgyti, prisigerti: </span> Sėdi ponai išsigėrę, išsipùtę. <br/><b>nupùsti</b><br/>1. <span class="explanation">ištinti, pūslėmis nueiti: </span> Nosis nupùto, nuspaugavo visa. Šuns žino, kas čia pasidarė, kad man visa koja tokiom pūslėm nupùto. <br/>2. <span class="explanation">nuvalgyti, nuėsti, nugerti: </span> Jis pusę puodo košės nupùto. Katė pusę puodynės [pieno] nuputo. Kap netverta, anys. nupùs [daržą]. <br/>3. <span class="explanation">nusigerti, prasigerti: </span> Tas jau nusipùtęs visai. <br/><b>papùsti</b><br/>1. <span class="explanation">patinti, pabrinkti: </span> Vynu papurpęs, paputęs. Koja užgauta papùtusi biškį. Bitės ingilimas da baika, papùto, ir visa. Ka ranka papuñta, atiduok šunie. Šitas daiktas papùtęs jau smagiai. Kodėl burna papùtus, gal dantį sopa? Koja papùtus: per letenos narį grikštelėjo, pasinarino. Naktį susileida, dieną papunta vėl. Kas čia, sakau, yra, ka nepasiduoda milžti: tešmuo papùtęs. Idant po visą žemę Egipto padulkėtų ir pikti juodi niežai (piktos juodos pūslės paputusios) rastųse. <span class="explanation">išsipūsti, išpampti: </span> </span> </span> Bėgo piemens namo sotūs, kiek paputusiais pilvais. Tėvai paputę, o vaikai pasiutę. <span class="explanation">patvinti: </span> </span> Ir vandeniai paputo (patvino) ir pakėlė skrynią. <br/>2. <span class="explanation">pavalgyti, paėsti: </span> Vyrai papùto ir išėjo į mišką. <br/>3. <span class="explanation">nusigerti, prisilakti; persivalgyti: </span> Jam ne naujiena šiteip pasipùst. Pusk, bet nepasipusk <span class="explanation"> (neapsivalgyk) </span> ! <br/>4. <span class="explanation">patrakti, pašėlti: </span> Per rugiapjūtę gali papùsti su darbais. Paputęs šaltis – nesitraukia atgal, ir gana! Gal papùto tas tavo vaikas – šitoks jo rėkimas. Sto [vi] kertė [je] kai papùtęs, išeina lauka – kai pasiutęs. Kad tu papùstum su tokia savo šneka! Kad tu papustum, panele, ne man, jauną, viliotum! <br/><b> juokaĩs papùsti</b> <span class="explanation">imti labai juoktis: </span> Kad nori, ir papùsk juokaĩs. <br/><b>pérsipusti</b>. <span class="explanation">persivalgyti; persigerti: </span> Kiek tik nori pusk ryk, bet nepársipusk. Veselė [je], matyti, pársiputo – parvažiavęs serga. <br/><b>prapùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">valgant, geriant praleisti: </span> Liaukis mane gaišinęs ir užmokėk, ką praputęs. Praleido, praputo, vaikeliai, tėvas ne tik savo, bet ir jūsų gyvenimą. Kiek jis prapùto to pinigo – būt jau namą nusipirkęs. Su tokiu negyvensi: ką uždirba, viską prapuñta. Tas mano brolelis prasigėręs, prasiputęs. <br/>2. <span class="explanation">praleisti kurį laiką valgant, geriant: </span> Prapùto jie visą dieną, t. y. pragėrė. Išeina iš namų, prasipuñta tris keturias dienas, i viskas. <br/><b>pripùsti</b><br/>1. <span class="explanation">ištinti, išsipūsti. </span>. <span class="explanation">patvinti: </span> </span> Vaje, kap priputus upė! <br/>2. <span class="explanation">privalgyti, priėsti, prigerti: </span> Teip pririjau, priputaũ, kad net slabna. Priputaĩ kai gyvulys ir nepasirangai. Išėjo bajorai, išlingino priputę žvirblienos, iškūprino. Jau nors kartą pripùto. Visą puodą išputo, o dar vis nepripùto. Tai priputai kap svotas per veseilią. Ta katė priputus gulėjo, pilvą išpūtus. Na jau sveikas ir priputaĩ – skersai drūtesnis. Na, ar jau priputaĩ mėsos? Kuliant dulkių pripuntì, akuotų prilendi. Atejo pripùtęs, liežuvio neapverta. Ubagai, degtinės priputę karčemoje, zaunija. Pripùto jau, prisisprogo. Žinau aš juos, gerai gyvena, pripùtę. Džiaugiasi pasipūtęs kaip kiškis, kopūstų priputęs. Saldžios smetonėlės kiek tik nori prisipunti. Prisipùtęs alaus dabar dūks kap nelabasis. Parėjo prisipùtęs ir pradėjo pačią šokint. Prisiputęs, prisigėręs jis vos keblinėjo. Tai bjaurybė vėl prisipùto pilną gerklę! <br/>3. <span class="explanation">prigerti vandenyje, paskęsti: </span> Neik tokioj par Nemuną – pripùsi. Arkliai pripùto Nemune. Tik murkt i pripùto. Tokiam žmogui tokia i mirtis: pripùto griovy. <br/><b>supùsti</b><br/>1. <span class="explanation">sutinti, subrinkti: </span> Šimtais iš bado suputusių krito į karščius ir mirė. Norint tavo brangios suknės, bet pats esi kaip suputęs. Rankos paputo nuo reumatizmo, jei nepildysi žolių, ir visas supùsi. Visas kaip rąstas suputęs. Didliai supùto, eita pri širdies. Muno paršelis kaip supùtęs – teip nusipenėjo. Reikia smalos ir deguto ir patepti, kur suputo. Bet ašarų mano nemato nė vienas, norint jau iš verksmo suputo blakstienos. Kojė supùto kaip aulys. Veidas buvo baisiai suputęs ir pamėlynavęs. Visa burna supùtusi. Guodės turį suputusias galvas [nuo gėrimo]. Aplinkuo kiaulės iškrito, galvos supùto. Ka supùto žandas, nė akim nematau. Liežuvis suputo. Sąnariai supuñta nu darbo. Su nendre gauna taip, jog ir ranka supunta. Supùs liuob rankos, su kultuve beduodant [žlugtą]. Mano pirštas buvo supùtęs: vienas pirštas buvo kaip trys pirštai. Muno kojos supùtusios kaip auliai. Kaip biškį daugiau pavaikščioju, kojos i supuñta. Koja graži, balta, nesupùtusi, o gela – negali priminti. Suputusias kojas man taipojau parodė. Galva supùto nu tų plepalų. Duok savos tabokos, nuo svetimos ir nosės supùto. Kad tu supùstum! <br/>2. <span class="explanation">suvalgyti, suėsti: </span> Suvalgė, supùto visa, kas tik buvo ant stalo padėta. Jis baigia viską supùsti. Supùto, suėdė gražiai. Vienas viską suputaĩ, o man nieko nebeliko. Kam suputaĩ mano obuolius?! Tai ėdūnas – visą duoną supùto. Tokias dideles rezgines šieno suputo ir dar mykia. <br/><b>užpùsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užtinti, užbrinkti: </span> Nuo verksmo akys man užputę. Miegakulio akys visada župùtę. Lūpa buvo užpùtus. Gomurys man tiek užpùtęs, sopa. O kojos nariai taip užputo, kad jau nė iš vietos. Tos kojos užpùtę čebatuose. Kiek čia užgavau, ė kad užpùto! Mėlynai užpusti. Saulė pietuosna, mano mergelė župutusiom akelėm <span class="explanation"> (miegalė) </span>. <span class="explanation">patvinti, užtvinti: </span> Užpùtęs upelis atrodo lyg didelė upė. Pro žiotis nepereisi, baisu, kad ažpùtę. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai įgerti, įkaušti: </span> Buvai užpùtęs, tai neatsimeni.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.