.
pỹpti, -ia (-sta), -ė (-o).
1. ciepti, ciepsėti: Įkrito vištalaitis į arklio pėdą i pỹpa nebišlipdamas. Kur čia antukai pỹpia? Vištyčiai pỹpia, kad ėsti noria. Peslys pỹpia lakstydamas. Tę vabalai mėgdavo pỹpt, pỹpt. Pylučiai pyp. Išnešk laukan tą pyplį, mažum nustos pỹpęs. Jei volungė pakrašty miško pypia, tai gali tikėtis lytaus šiandie, rytoj, jei giliau, tai tik į trečią dieną. Pỹpk nepỹpk – kepsiu ir valgysiu. Ne varlė, ratu prispausta, pypia. Pypia it varlė po tekiniu. Pypia kaip šuva po virvelinės pirties (sumuštas) .
2. plonu balsu kalbėti, šaukti, spiegti: Jei smarkiai negali šaukti, tai nors pypte pypia. Pypiáu, šaukiau iš gerklės galo, nėkas nė balso. Pypi kaip ant šimto dvidešimt.
3. verkti: Knėbštelėjau biškelį, ir paleido vaikas pỹpti. Vaikutis, į jakę suvyniotas, pypia, labai gailiai pypia. Pažiūrėk, ko tas vaikas pypia, gal valgyt nori.
4. švilpti: Vėjas pyp. Paleistas garas pypdamas ėjo iš vamzdžių. dūduoti: Man pỹpia ausis. Kas ten taip pypė?
5. nutrūkstamais garsais signalizuoti: Ta mašina ka pỹpia, ka pỹpia! Zvimbia ūžia gatvėse, lekia mašinos, didelės ir mažos, pypia, cypia, kriokia.
atpỹpti, -ia, àtpypė. ateiti dūduojant. .
nupỹpti, -ia, nùpypė
1. nugiedoti cypiamu balsu: Tada tie žodžiai. nupypti tapę.
2. nuvargti cypiant: Kaip nusipypęs viščiukas vaikščioja. | Nusipypsta galva (ūžia, cypia galvoje) . nusibaigti cypiant: Buvo tokis menkas žąsiukas ir nusipypė.
3. nueiti dūduojant. .
papỹpti, -ia, pàpypė. suspiegti: Jis. per teleponą papypė.
parpỹpti, -ia, par̃pypė. pareiti dūduojant. .
prapỹpti, -ia, pràpypė.
1. praeiti dūduojant.
2. „?“: Pyksi, tai ir prapypsi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.