atrakinti

.
rakìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. atidaryti ar uždaryti užraktu: Rakìnk su raktu duris, kol užrakinsi. Šią spyną ne bile raktas rakìna. Sakė dviem raktais rakint ir eit dviejuosna kambariuosna, o trečian tai neit. Kluonas nei rakìntas, nei niek. Jog ponas neliepęs esti kūno savo nešinėti, nei skrynelėsna rakinti. Arklius išvogus, veltu žmogus rakin kūtę. Miškas nerakìntas niekam. daryti akliną, uždarą: Iš trečios pusės kiemą rakino tvartai. Rakýtas kiemas (kaimas) buvo, vienas prie kito.

2. kalinti, uždaryti: Tėvus šventus, tamsoj rakintus, nuog velnio valdžios ižvedė.

3. kaustyti (grandinėmis): Lenciūgais rakinti. Svietiškus niekus paminki, kurie nor tave rakinti.

4. nerti, kabinti: Man reikėjo visos sienos rakìnt. Tas tegu kertes rakina ir tegu uždengia stogą.

5. stingdyti, kaustyti. O tai rakìna šaltis, kad net šulniai užšalo.

6. spausti, remti. daryti sustingusį, nejudrų (ppr. kūno dalį): Dieglys kad ėmė rakint, surakino pusiau, kad anei pajudėt. Iš tiesų tada nejautė to gerumo – nuo ryto ligi vakaro pečius rakino nuovargis. Įtarumas rakino Viktorui lūpas.
aprakìnti. užrakinti: Gyvuliukus aprakinù ir atsigulu.
atrakìnti.

1. atidaryti su raktu: Su raktu atrakìnk durų jutryną. Stipriąsias dureles atidarė, aukso spynelę atrakino. Eisiu in klėtelę, atrakýsiu skrynelę. Kas atrakìno kambarius mūs? Nes niekas vartų pašiūrės neatvėrė, ėmę jie raktą, atrakino. Kuriemus advernykai jo notrakino, tie yra vagys ir latrai. Ir dangus turi vartus, aukso raktais atrakinamus. Pinigas ir pragaro vartus atrakina. Jutryna atsirakìna jau. Spyna atsirakìna. Nuėjo in tą skrynią, atsirakino – nieko nerado toj skrynioj. atverti: Aš atrakysiu dainų skrynelę. Tu Jurgeli, tu gražiasai, atrakìnki gi žemelę [,  šalčio sukaustytą].

2. atkabinti, nuimti (grandines): Paskui nubėgęs tas katinas tą gaiduką atrakino nuo girnų, parsigabeno ir jau linksmai gyveno. Kokiam kaliniui pančius atrakìnti.

3. iš naujo atidaryti: Pusė [je] vienok šilų mėnesio 1813 m. pardėtinis vėl atrakino mokslinyčią, kuri buvo paskaidyta į keturias dalis.

4. atsiskirti sukibusiems, atsikabinti: Sukando, i [r] neatsirakìna vilko dantys.
liežùvį atrakìnti padaryti šnekų: Degtinė, kaip ir daugumai, Tomui atrakindavo liežuvį.
įrakìnti.

1. užrakinti ką padėtą, įdėtą: Pinigus į skrynę įrakìnti. Jisai stuboj įsirakìnęs.

2. uždaryti, įkalinti: Mano vyras kalėjime įrakintas. Aš daug šventųjų į kalėjimą įrakindavau.

3. įdėti, pritaisyti: Įrakìnk raktus į skrynią, t. y. įdėk.

4. sukaustyti: Į pančias įrakinti. Kojas jų įrakino ing kaladę. Aštuoni akrūtai lyg įrakinti leduose gulėję.

5. įdėti, įtalpinti; . užrakinti 5: Mūsų … prievolę ton maldon inrakino. Žodžius … įrakinom šitokiomis žymėmis.
išrakìnti.

1. daug kartų mėginti atrakinti: Išrakinaũ spyną visais raktais, bet atrakinti negalėjau.

2. išlaisvinti: Per didį vargą tegavo išrakinti iš tikrai sustyrusios jau bobos nagų.

3. atmesti, pašalinti: Kame tada yra gyrius? Išrakintas yra.
parakìnti.

1. galėti ar mėginti rakinti: Spynos neprilaikydamas i parakìnsi. Duris parakinaũ, parakinaũ ir neatrakinau.

2. užrakinti: Kad marti viską parakìnus laiko. Kap tik atejo marti, tai tuoj parakino svirną. Pervarto, pervarto laiškus ir vė [l] neša ir parakina.
parrakìnti. persukti, sugadinti raktą, spyną. .
prarakìnti. pražiodyti: Prarakìnom su šaukščiuku dantis, įpylėm vaistus, i tu atsigavai.
prirakìnti.

1. pririšti; prikabinti (ppr. raktu): Kalinys prirakintas prie karų. Rasi savo tuos brolius teip kap šunis prirakytus ir kaulais pašertus. O kad vežte į margą dvarą, ben prirakìnkit margus kurtelius. Lenciūgėliais prikabyti, aukso raktais prirakýti [jaučiai]. Dabar ir vėl jau išejo mada prirakìnt arklius. Lapė nunešė gaidį, prirakino prie girnų ir mala. Sūnus ir motina sėdėjo lyg prirakinti ir laukė. Ir aš, lyg prirakintas spinduliais mielos grožybės ir skaistybės tavo, akivaizdon tau stoties neįstengiau. Prie jo tur stovėt kai prirakytas. Kažkokia jėga laikė mane tvirtai prie kėdės prirakinusi. Krikštas neesti tiktai prastas vanduo, bet esti prisakymopi Dievo prirakintas. priversti kur nuolatos būti: O šeimininkė pririšta prie vietos, prirakinta ligi grabo lentos, ir nei algos, nei gero žodžio širdžiai atgauti. Esi žmogus prirakìntas: kiaulė, karvė. Pri darbo prirakìnti, nėkur neišeisi. Bernai mano augime būdavo prirakýti prie gaspadorių. Kad prirakinsi [vedusį],
tai niekur nenueis. | Prasidėjo tos kautynės, prie kurių penkis mėnesius buvo prirakintas viso pasaulio dėmesys.

2. neilgam (pvz, paliekant raktą duryse), raktą kiek pasukant, užrakinti: Kai netoli einu, tai prirakinù i palieku. A niekam nebus reikalų gryčio [je] ? Aš prirakìnsiu. Prirakino trobą, o pati nuejo svirnan. Aš išeidama ne visai, tik truputį duris prisirakinù.
prie lóvos prirakìnti. būti priverstam gulėti, sirgti: Mane liga prie lovos prirakìno. Penki mėnesiai kaip pri lóvos prirakìnta.
surakìnti.

1. vieną prie kito pritvirtinti, prirakinti: Surakìnk į kupetą arklius. Jaunatvė ir sveikata, senatvė ir liga yra viena su kita surakinta (susijusi) .

2. viską užrakinti: Surakýsiu viską, ir niekas neineis. Mūsų marti viską susirakìnus.

3. sukabinti, sunerti: Pamatus surakìnom. Didelis čia daiktas rąstą ant rąsto krauti ir kampus surakinti. Ten rasi tarp ežerėlių, tarp žalių girelių surakintas prastas gryčias mūsų vargdienėlių. Nesurakinaĩ gerai plytų, ir suklypo pečius. Kryžkaulis tvirtai surakintas su dubens kaulais. Smurglys surakìnęs lūpas (nutįsęs), o papaisyk, kokis razumnas! Meškos nagai surakyti. Sustojo pečiais, rankom susrakino ir pradėjo bovytis – kanapę laužt. Susirakìno čiela eilė per stubą ir ropę rauja.

4. sukaustyti, surišti, supančioti: Kampe tįsojo dvi su iškapotomis skylėmis suvožiamos kaladės, kuriomis surakindavo rekrutų kojas. Aš surakyčiau jam kojas rankaites ir įmesčiau į kuoraitį. Su lenciūgais jį drūtai surakìno. Lenciūgaičiu surakìno ir nusvarė [vagį]. Pančiomis surakinti. | Ir tyli upaitė, ledais surakinta. Sausros žemę surakino į kūlį. Gyvenimas su savo dėsniais žmogų laiko surakinęs.

5. suveržti: Tuo savo kulšes su nauju diržu surakino. Pančekų negalu autis – kojas suspaus, surakìns.

6. suspausti, suremti. padaryti nejudrų, sustingdyti (ppr. kūno dalį): Vienu metu surakino koją, nors tu rėk! Nugarą surakìno: negaliu nė pajudėti. Krūtinė surakìnta: sunku orą įtraukti. Visa surakìnta diegliais. Deginantis skausmas surakina sprandą. Skausmas surakìno kairį šoną: nė atsigult, nė atsikelt. Mano širdį surakìno: nė žado turiu, nė proto turiu. Su viena antra diena surakìno (paralyžiavo) . Surakìno liežuvį po operacijos. Baimė surakino jam sąnarius. Paulius stovėjo šalia, labai norėjo ginti draugą, tačiau nežinia kas laikė surakinęs jo rankas ir kojas. Išgąstis surakino merginą ir prikalė prie vietos. Nepaprastas rimtumas, gal ir rūpestis laikė jo veidą surakinęs. Nepratarė nė vieno žodelio, tartum kas būtų surakinęs jam lūpas. Man kad kas žiaunas surakintų, tai ir tai aš šitaip neištylėč. Kad jam žandus surakintų už tokią kalbą!. Žvarbios vėtros širdį surakino. Kai atsiranda grūdai, tada varlės žandai susirakina (nustoja kurkti) .

7. sukąsti: Surakìno dantis, negalia nė pražiodinti.

8. lytiškai santykiauti. Ant grįžkelės šunes susirakìnę.

9. užrakinti
5. Visi prisakymai viename prisakyme meilės surakinasi.
užrakìnti.

1. raktu uždaryti: Ažurakinamas. Su raktu užrakìnk spyną. Užrakinamos durys. Ana žurakìno duris, neleido pirkion. Dar žudeda tokį pagalį, žurakìna. Reikia ažurakìnt dures. Aukšta tėvelio klėtis užrakinta. Gerai visa – klėtys ažrakìnta, eisma gultų. Užrakìnta buvo. Tvartas neužrakinta, ir nusvežė meitėlį. Žurakìna kubilą adiežos. Uošvio vartai užrakýti auksiniais rakteliais. Durys buvo užrakintos, kur buvo mokiniai susirinkę. Atejo Jėzus, durims sant užrakintoms. Durimis užrakintomis kalba su jais. Išejo jumpi užu durių, užrakindamas po savim duris. Senis tylėjo lyg užrakinta burna, o duktė į visus klausimus atsakinėjo tik nebyliu galvos linktelėjimu. Mano skrynužėlės … žodeliais užrakìntos. Ak jeib galįs su spyna maną burną užrakinti. Tu atrakinsi užrakintas (priverstas tylėti) burnas, kalėjimus nušluosi. Sako, kad visai duris užrakinsią į mokslavietę. Kai išvagia arklius, tai tada tvartą užrakina. Aukštai pakabintas, tvirtai užrakintas, jame skani košiukė. Merginos nieko neklausė ir parbėgę namus užsirakino. uždarius raktu, laikyti viduje: Aš tave užrakìnsiu spinton. Mažiejie visi trys vaikai užrakìnta, ana Kamajuos. Tada tur plebonas tą užrakinti septynias dienas. | Tai jis užrakins, baltas grabelis, mano motinėlę. Guli piktas šunelis, mėsos ir kaulo spyna užrakintas. Aš pasiversčiau aukso žiedelin, užsirakinčiau margoj skrynelėj. Dieną sėdi ažsirakìnę ažsibuvę – bijo. Tavo mielaširdingystė užsirakino nuog mūsų. sustabdyti: Šitai jam užrakinant vandenį, visi daiktai padžiūsta.

2. uždaryti, užverti (neįleidžiant): Jūs veidmainiai, jog užrakinat karalystę dangaus žmonėms. Gana pažinau tavo ausis užrakintas. Jie savo širdį griekams ir svieto prilyginimui užrakin. Širdį prieš kieno prašymą užrakýti. padaryti nevaisingą: Šitai ponas mane užrakino, jog nieko nepagimdau.

3. baigti, nutraukti darbą, veikimą: Metūse 1706 … jezavitai užrakino Kražių mokslinyčią, kurią vos 1716 m. beatidarė. Nori Asavos bažnyčią žurakýt.

4. (zamykać) užbaigti: Kunigas … užrakin kozonį malda. Ir teip ant galo bylą savą užrakina.
užrakìntinai. Todėl užrakintinai iš šios evangelijos mokinkimės.

5. (zamykać) talpinti, apimti: Mokyti svietą ne ilgais pamokslais, bet patarlėmis, idant kožnas, minėdamas kelis žodžius, primintų sau it stipriai ir mokslą, tūse žodžiūse užrakintą, įsidėtum. Tasai vyno medžias užrakina savip Christų drauge su visais ižtikimaisiais. Palaiminti, kurie kenčia drin teisybės, kuri savimp užrakina visas gamtas. Žmogų sutvėręs, jumpi visą svietą ažurakino. O ponas Kristus tuose žodžiuose įuos. užrakino. Liežuvyj mano vardą ano užrakinsiu. Bet raštas vis po grieku užrakina. Kas tuos daiktus, kurie užsirakina tose knygose, surinko aba krūvon sudėjo. Visas zokonas Dievo užrakìnas saldžiausiame prisakyme meilės. Tai plačiai išguldyt galėsis, kas čionai trumpai ažusirakina. O tame žodyje visi prisakymai užsirakina. slypėti, susitelkti: Karalius labai galįs, kurio rankose užurakinosi žemės ir kalnų didžių visos aukštybės.
devyniaĩs rãktais užrakìnti. pasodinti į kalėjimą. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atrakinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x